Namų languose būtinas atributas – Kalėdų žvaigždės ir tradicinės žvakidės. Aikštėse – papuoštos eglės, medžiuose – žibančios lempučių girliandos.
Būtinu reikalu Stokholmo gyventojai laiko aplankyti centrinę Kalėdų turgavietę, kur būdinguose švediškuose kioskuose parduodami įvairiausi rankų darbo gaminiai, valgiai, saldumynai. Čia pat galima užvalgyti, išgerti tradicinio karšto gliogo – gėrimo, skirto gerti prieš Kalėdas, nusipirkti čia pat skrudinamų migdolų su karamele ar palepinti vaikus Kalėdų Senelio gaminama cukraus vata...
Agnė Stokholme gyvena jau penkeri metai. Pamažu perpranta tos šalies tradicijas, išmoko kalbą, ištekėjo už švedo, augina dvynukes. Draugų, bendradarbių yra įvairių tautybių, bet daugiausia bendrauja su lietuvėmis, čia sukūrusiomis šeimas.
Šį kartą pasikalbėjome apie Kalėdų valgius. Jie lietuvių ir švedų labai skirtingi. Tiesa ta, kad švedams neįprasti lietuvių patiekalai, o mums – jų. Pavyzdžiui, silkė. Lietuvio skoniui saldi ar saldžiarūgštė, silkė su garstyčiomis, su kariu yra keista. O švedams nesuprantama, kaip galima silkę valgyti su svogūnais ir morkomis, su aliejumi ir svogūnais ar grybais.
Stokholmo lietuvės bėdojo, kad net prieš šventes negali nusipirkti natūralios silkės, kurią galėtų pasigaminti pačios. Nebent keliautų į rusų ar lenkų parduotuves.
Švedams keisti ir mūsų kūčiukai. O ką jau sakyti apie aguonų pieną. Mums šis Kalėdų valgis atrodo vos ne šventas, o štai kitiems, kurie prie jo nepratę, – nepriimtinas. Nevalgo švedai ir troškintų raugintų kopūstų. Nors kasdienius lietuvių valgius – cepelinus, virtinukus su varške, bulvinius blynus ar kitus patiekalus kerta pasimėgaudami.
Buvo įdomu, kokių valgių lietuvės išmoko ir gamina didžiosioms metų šventėms.
Gliogas – karštas skandinaviškas vynas
Kaip minėta, tai Kalėdų laukimo gėrimas, kuriuo vaišinami svečiai, jis geriamas Kalėdų vakarėliuose.
Paprastai imamas nestiprus raudonasis vynas. Jis užkaitinamas (bet neužvirinamas), karštas supilstomas į puodelius, paskui į jį dedama razinų ir pjaustytų migdolų. Jei riešutus pjausto patys, pirma nupliko, kad nusiluptų ruda žievelė.
Tai gali būti ir nealkoholinis gėrimas. Tuomet imamos raudonųjų vynuogių sultys.
Ropių apkepėlė – tradicinis Kalėdų valgis, atvežtas iš Suomijos
Ją gamina Agnės vyro močiutė, vaikystėje atvykusi iš Suomijos. Ją visada Kalėdoms kepa ir Agnės vyras Kasperas.
Apkepėlei reikia 4 kg ropių, 250 ml šviesesnės duonos trupinių, 250 ml pieno, 2 kiaušinių, 3 šaukštų tirpinto sviesto.
Supjaustytas mažais gabaliukais ropes virti šiek tiek pasūdytame vandenyje, kol suminkštės. Tada sutrinti, supilti pieną, įmušti kiaušinį, pasūdyti pagal skonį, viską gerai išsukti, dėti į ovalią kepimo formą, apibarstyti duonos trupiniais, apšlakstyti ištirpintu sviestu. Kepti apie valandą 200 oC orkaitėje arba kol paviršius pasidarys sausas.
Valgoma su garstyčiomis, virtu kumpiu, tinka prie kitų mėsos patiekalų.
Kalėdinės datulės šokolade
15 datulių, 100 g marcipanų masės, 2,5 šaukšto romo (arba šerio ar kitokio likerio), 30 graikinių riešutų, 75 g juodojo šokolado.
Datules perpjauti išilgai ir išimti kauliukus. Marcipanų masę sudėti į dubenį, įpilti romo ir gerai išmaišyti. Formuoti mažus kamuolėlius ir dėti į datulių ertmę. Ant marcipanų masės dėti po graikinio riešuto puselę. Gerai paspausti.
Šokoladą ištirpinti inde, įstatytame į karšto vandens vonelę. Kiekvieną datulę iki pusės pamirkyti šokolade. Mirkant prilaikyti riešutą, kad nenukristų. Gražiai išdėlioti lėkštelėje.
Kalėdiniai migdolai
200 g migdolų, po 50 g sviesto ir cukraus, po šaukštą kvietinių miltų ir grietinėlės, nutarkuota citrinos žievelė.
Orkaitę įkaitinti iki 200 oC. Tuo metu puode ištirpinti sviestą, suberti cukrų, miltus, supilti grietinėlę ir maišyti, kol pasidarys vientisa masė. Nuolat maišant minutę pavirinti ant vidutinės ugnies.
Tada į puodą suberti migdolus bei citrinos žievelę ir gerai išmaišyti. Išpilti į skardą ant kepimo popieriaus ir išsklaidyti, kad nesukibtų. Orkaitėje kepti 10–15 min. Leisti atvėsti.
