Laplandija turi savų paslapčių, gamtos ir architektūros stebuklų, savų papročių ir tradicijų, kurios vieniems kelia nuostabą, o kitus traukia lyg magnetas. Kai artėja gražiausios metų šventės - Kalėdos ir Naujieji metai, didžiausias džiaugsmas pabūti šiame regione. Laplandija nėra atskira šalis - tai regionas, kuris driekiasi Skandinavijos pusiasalio šiaurėje keturių valstybių teritorijose: Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos. Šįkart viešėsime pačioje Laplandijos širdyje - Suomijoje esančioje jos sostinėje Rovaniemyje.
Miestas miškų tankmėje
1315 kilometrų į šiaurę. Tiek teks nukeliauti, kad pasiektumei Laplandiją, kurioje gyvena niekada neatostogaujantis Kalėdų Senelis. Skrydis lėktuvu Vilnius - Helsinkis, 9 val. 54 min. trukusi kelionė traukiniu iki tikslo - Rovaniemio miestelio. Pakeliui teko stebėti gamtos kaitą - nuo taip gerai pažįstamo lietuviško kraštovaizdžio Helsinkio apylinkėse (apie tai, kad esu Suomijoje, išduodavo tik retkarčiais išnyrantys kelio ženklai su suomiškais užrašais) iki akmenuoto paviršiaus, žemaūgių spygliuočių vis tolstant tolyn ir tolyn į šiaurę. Nors oro temperatūra toli gražu nepriminė vasaros, tačiau grynas oras, neaprėpiamų miškų ir upių, ežerų grožis kompensavo visus per kelionę patirtus nepatogumus.
Rovaniemis yra šiauriausios Suomijos provincijos - Laplandijos - administracinis ir ekonominis centras. Čia gyvena per 35 tūkst. gyventojų. Beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu, buvo iš naujo atstatytas pagal vieno žymiausių Suomijoje architekto Alvaro Alto projektą. Centrinis miesto parkas išdėstytas taip, kad atrodo kaip elnio figūra. Architektūriniai šedevrai - centrinės bibliotekos, Rotušės pastatai visiškai nepakenkė gamtovaizdžiui: miestas atrodo tarsi nepaliestos gamtos kampelis, besiilsintis Kemijokio ir Ounasjokio upių santakoje, iš visų pusių apsuptas toli plytinčių miškų. Jie tikras uogautojų rojus! Mėlynių, spanguolių - kiek tik akys užmato, o vasaros metu galima rasti ir Lietuvoje neaugančių tekšnių (tai geltonos uogos, primenančios mūsų avietes).
Jeigu pasiseka, ir miško gyventojų galima sutikti - voveraičių, elnių. Vėsiomis naktimis, kai dangus giedras, galima stebėti piečiau gyvenantiesiems neįprastą reginį - Šiaurės pašvaistę. Netikėtai dangų nudažiusi spalvų gama, paraibuliavusi keletą akimirkų, taip pat staiga ir pradingsta.
Dviratis ir pirtis - būtinybė
Vietiniai gyventojai vadinami samiais (Suomijos senbuviai). Iš pirmo žvilgsnio jie ramūs, santūrūs, paslaugūs ir malonūs žmonės. Stebina tai, kad anglų kalba gali susišnekėti ne tik labiausiai turistų lankomose, bet ir nuošaliau esančiose vietose. Didelį įspūdį paliko suomių punktualumas bei sveiko gyvenimo būdo propagavimas. Čia galima paminėti ne tik sveikos mitybos įpročius, bet ir aktyvų laisvalaikį. Labai populiarūs žygiai pėsčiomis miškingomis vietovėmis, rytiniai, vakariniai bėgiojimai, pasivažinėjimai dviračiais.
Beje, dviratis Suomijoje - bene populiariausia transporto priemonė, kurią tenka įsigyti ir ilgesniam laikui šioje šalyje užstrigusiam svetimšaliui. Puikiai išplėtotas dviračių pirkimas - pardavimas. Gali įsigyti ne tik naują, bet ir naudotą dviratį, kurį pasibaigus vizitui šalyje gali palikti tam pačiam pardavėjui ir susigrąžinti dalį už dviratį sumokėtos sumos. Tai ypač aktualu studentams. Svarbu paminėti dar vieną nacionalinį ypatumą - suomišką pirtį. Kiekvieno gyventojo garbės reikalas, esant galimybei, namuose įsirengti pirtį. Tai ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet per ilgą laiką susiformavusi tradicija. Malonumas, kuriuo mėgaujamasi vos ne kasdien.
Į svečius pas Kalėdų Senelį
Santa Claus, Arctic Circle, 96930 Rovaniemi, Finland. Tai adresas, kurį regėjo ar sava ranka išraitė ne vienas vaikas. Adresas, nugramzdinantis į prisiminimus, kai į mažą vokelį buvo kemšamos pačios slapčiausios svajonės, norai, stebuklas, kuris skleidžia šilumą ir palieka šypsnį veide. Laplandija netektų dalies savo žavesio, jei ne vienas, ją visame pasaulyje garsinantis gyventojas - Kalėdų Senelis. Gyvena jis nedideliame Kalėdų Senelio kaimelyje, 8 kilometrai į šiaurę nuo Rovaniemio. Autobusui sustojus Senelio namų prieigose, tarsi trumpam ir širdis sustoja plakusi iš jaudulio: juk tuoj jį pamatysi!
Šioje vietoje yra pastatų kompleksas. Tai Kalėdų Senelio paštas - būtent čia atkeliauja laiškai iš viso pasaulio, galima stebėti, kaip jie yra gabenami dideliuose maišuose ir rūšiuojami. Kalėdų Senelio rezidencija ir suvenyrų parduotuvės, kuriose galima įsigyti pakabukų raktams su Kalėdų Senelio atvaizdu, pliušinių elnių ir vilnonių kojinių bei megztinių. Gausybė kalėdinių papuošimų ir pirmyn atgal lakstantys smailianosiais batais ir raudonom kepuraitėm pasipuošę Senelio pagalbininkai elfai! Visa tai dar kartą priverčia plačiai nusišypsoti.
Nenuvylė ir Senelio rezidencija, kurioje sukurtas įstabus interjeras - laikrodžio vidinio mechanizmo imitacija. Sako, taip padaryta specialiai, kad būtų galima sukinėti Pasaulio laiką ir Kalėdų naktį Senelis suspėtų visus aplankyti. Siauri koridoriukai su įvairiausiais šviesos ir garso efektais atvedė į Senelio salę. O štai ir jis! Aukštas, su ilga balta barzda, netradiciškai megzta ilga kepure, šilta liemene, rudomis kelnėmis ir didžiulėmis "elnių" šlepetėmis! Su Seneliu galima pabendrauti (moka daug kalbų), apsikabinti, nusifotografuoti.
Pažadėjau sau, kad būtinai čia sugrįšiu.
