I diena: Šiauliai – Eleja – Bauska
Mūsų kelionė prasideda Šiauliuose, pirmasis tikslas – lietuviškas stebuklas - Kryžių kalnas, kuriame jau stovi atidarytas ir dar dažais kvepiantis turizmo informacijos centras. Sutvarkyta aplinka nuteikia maloniai ne vien mus, bet ir čia gausiai užsukančius turistus.
Latvijos pasienis pasitinka neypatingai tvarkingais keliais, o kuo blogesnė danga - tuo sunkiau važiuoti. Tikėjomės, kad tai bus tik trumpa atkarpa, bet kelionės eigoje tenka susitaikyti su tuo, kad Latvijoje sutvarkyti tik pagrindiniai magistraliniai keliai, o rajoniniai ar kiti mažiau svarbūs - pamiršti.
Beje, įdomu, bet pietinėje Latvijoje galima sutikti daugybę lietuvių, atrodo, kad kas antra pravažiuojanti mašina – mūsų šalies. Kaip labiau į šiaurę tuo lietuvių mažiau.
Vis dėlto pagrindinis dienos tikslas buvo aplankyti Rundalės pilį, esančią apie 12 km į vakarus nuo Bauskos. Pamačius pilį, tenka pripažinti, kad latviai turi kuo didžiuotis – pilis ir ją supantis parkas atrodo įspūdingai. Visiems rekomenduočiau nuvykti ir pamatyti patiems, juk ji visai šalia Lietuvos.
Dieną baigiame Bauskoje, kuri irgi savo širdyje turi pilį, tiesa, kiek neaiškią – iš 2 dalių, senosios, t.y. pilies griuvėsių apaugusių žole ir naujesnės dalies, kuri kaip tik dabar rekonstruojama. Įdomiausia, kad abi dalys sujungtos į vientisą pastatą.
II diena: Bauska – Jelgava – Jūrmalos apylinkės
Iš Bauskos judėjome link Jelgavos – ji pagrindinis dienos tikslas. Jelgavą pasirinkome neatsitiktinai, žinojome, kad šis miestas turi architektūrinių perliukų. Palyginti nedideliame mieste yra be galo gražūs rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Žemės ūkio universitetas. Beje, latviai pastatą vadina pilimi.
Ne tik rūmai, bet ir pats Jelgavos centras traukia akį - sutvarkyta aplinka, architektūrinis paveldas, kurį latviai tikrai prižiūri, paverčia miestą tikrai patraukliu turistui.
Beje, Latvijoje kartais gali pasijusti kaip namie (bent jau aš taip pasijutau), užsukęs į eilinę „Maximą“ ir matydamas, kad kone pusė to, kas ten parduodama, yra lietuviška, kitaip pasijusti tikriausiai ir negalėtum.
III diena: Jūrmala – Ryga ir jos apylinkės
Pusę dienos praleidome Latviškoje Palangoje – Jūrmaloje. Nežiūrint to, kad ji bent 3 kartus didesnė už Palangą, pats miesto centras ir tvyranti atostogų dvasia labai panašus į Palangos kasdienybę. Nustebino maisto kainos kavinėse, kurios daug didesnės nei Lietuvos pajūryje.
Kad rusų kalba dominuoja – nenustebome, Jūrmala, kaip ir Palanga, yra mėgstama rusų turistų vieta. Jūrmaloje randame ir Basanavičiaus gatvės atitikmenį - Jomas gatvė, kurioje taip pat gausu kičo, bet tikriausiai tai kiekvieno kurortinio miesto kasdienybė.
Toliau pasukame link Rygos. Kelionės metu atkreipiame dėmesį, kad Ryga iš visų pusių apsupta vandens – bent kelios didelės upės, įtekančios į jūrą, daugybė ežerų aplink. Pagal sunkiai prieinamas upių ir ežerų pakrantes padarėme išvadą, kad latviai mieliau ilsisi prie jūros, nei prie gėlavandenių vandens šaltinių.
Beje, pati Ryga pagal reljefą draugiškesnis miestas dviratininkams nei Vilnius, natūralu, nes Ryga – lygumoje, nors dviračių takų beveik ir nepastebėjome.
Iš tiesų Ryga turtinga architektūriniu paveldu, kuris matyti ne tik senamiestyje, bet ir aplinkiniuose rajonuose.
Važiuojant plačiomis gatvėmis kuriomis rieda tramvajai, kilo klausimas, kaip Vilniuje planuota sutalpinti tramvajus siaurutėse Pylimo ar Kalvarijų gatvėse?
Taip pat negali nepastebėti šalia kelių ar ant namų gausių iškabų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Matant tokią pasiūlą nenuostabu, kad Latvijoje NT krizė kur kas gilesnė nei Lietuvoje.
Bus tęsinys
