„Skrydžio metu ji apalpo, - prisimena Clover, pelno nesiekiančios organizacijos vadybininkė. - Į ją buvo gaila žiūrėti kelionės atgal metu. Apgailėtinai atrodžiau ir aš, nes ja rūpinausi - kolegė kosėjo ant manęs ir visų aplinkinių keleivių bene 15 valandų.“

Kodėl sergantys žmonės lipa į lėktuvą? O gal reikėtų klausti – dėl kokių priežasčių jie nelieka namuose?

Dauguma oro linijų bendrovių mojuotų bilietų negrąžinimo taisyklėmis, nebent parodytumėte jiems mirties liudijimą. Nors pastaraisiais metais tvarka buvo kiek sušvelnėjusi, aukštesnės degalų kainos ir ekonomika privertė vežėjus griežčiau traktuoti taisykles.

Štai kas nutinka, kai kas nors pamėgina atšaukti skrydį dėl savo pačių ir aplinkinių keleivių sveikatos ir gerovės.

Neseniai kelionėje iš Kalifornijos San Diego į Vest Lafajetą Indianoje Candis Dorsch vyrui iš nosies pliūptelėjo kraujas.

„Kraujavimas nesiliovė, - prisiminė ji. - Mums buvo aišku, kad jis negali skristi nepakenkdamas sau, kitiems keleiviams ar įgulai. Buvo akivaizdu, kad jam reikalinga medikų priežiūra“.

Bet kai C. Dorsch paskambino „Delta“ paaiškinti situaciją ir paklausti, ar jie negalėtų pakeisti bilieto, bendrovė atsisakė daryti bet kokių nuolaidų.

„Jie mums pasakė, kad turime sėsti į lėktuvą arba mūsų bilietas nebegalios“, - pasakojo moteris.

Nors neatlikta jokių tyrimų, kiek sergančių žmonių ryžtasi skristi dėl nelanksčios oro linijų bendrovių politikos, gausu įrodymų, kad keleiviai sėda į lėktuvus, nesvarbu, gerai ar blogai jaučiasi.

Dėl šios priežasties įlaipinant gausu keistų atvejų. Sergantys keleiviai maldauja oro linijų atstovų leisti skristi vėliau, arba slepia simptomus ir viliasi, kad jų būklė bus nepastebėta ir jiems bus leista skristi.

Kartais jiems leidžiama, kartais ne.

Šioje situacijoje niekas nelaimi. Jei skrenda sergantys keleiviai, jie rizikuoja savo sveikata – gali nualpti, kaip Clover kolegė, arba dar blogiau – mirti, kaip neseniai nutiko Amerikos oro linijų keleiviui. O jei keleiviai serga infekcine liga, jie gali virusu užkrėsti aplinkinius.

Jei sergantiems keleiviams neleidžiama sėsti į lėktuvą, jie gali reikalauti, kad oro linijų bendrovė padengtų išlaidas – juk jiems neleido skristi ne dėl jų kaltės – bet kartu jiems reikia grįžti namo, keliauti į ligoninę ar viešbutį.

O jei jie jau yra oro uosto terminale, viešoje vietoje, kas žino, kiek žmonių jie jau užkrėtė. Ar tikrai tai keli šimtai oro linijų bendrovės dolerių to verti?

Kad įsivaizduotumėte, kokios nelanksčios sergančių keleivių atžvilgiu gali būti bendrovės, paskaitykite, kas nutiko astronomui Kurtis‘ui Williamsui iš Ostino, Teksaso, kuriam reikėjo skristi iš Ostino į Kaliforniją.

„Vakarą prieš grįžtant susirgau bjauriausiu gripu. Man skaudėjo judant, kalbant, nežmoniškai pakilo temperatūra“, - pasakojo vyriškis.

Taigi Williamsas paskambino į bendrovę „US Airways“ pasakyti, kad jis pernelyg blogai jaučiasi, jog skristų.

„Be pakeitimo mokesčio, jie taip pat priskaičiavo man mokesčių skirtumą – 258 dolerius. Taigi man kainavo 358 dolerius. Galiausiai mano sumokėtoji suma buvo tik 25 doleriais mažesnė nei būčiau pirkęs naują bilietą į vieną pusę grįžti namo,“ – sielojosi K.Williamsas.

Tad ką daryti, jei per daug blogai jaučiatės, kad skristumėte?

1. Nepasiduokite

Gali būti, kad jums nebūtina keisti bilieto ar pirkti naujo. Nesvarbu, ką sako telefonų operatorės sunkiai suprantama anglų kalba, jūsų oro linijų bendrovė turi šiek tiek atjautos. Gal tik ne tame skyriuje.

Gydytojo pažyma ir mandagus laiškas reikiamam skyriui gali paskatinti jūsų bendrovę imtis tam tikrų veiksmų.

2. Pasirodykite ir leiskite jiems pamatyti jus

Jei išdėstysite savo reikalą oro uoste prieš patikrinimą, kosėdami, švokšdami ir krenkšdami, galbūt palenksite bendrovę į savo pusę. Oro uosto apsauga tikrina keleivius, kad įsitikintų, jog jie gali skristi, ir gali neįleisti į lėktuvą dėl įvairių priežasčių – nuo blogo kvapo iki per didelio girtumo.

Na, jei esate per silpni ir taip nusprendžia oro linijų atstovai, yra tikimybė, kad jus įrašys kitam skrydžiui be papildomo mokesčio. Taigi kelionė iki oro uosto gali apsimokėti.

3. Įrodykite savo tiesą

Oro linijos netaiko sau tų pačių standartų, kaip ir jums, atsitikus force majeure įvykiams – kažkam, ko jos negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, jei dėl audros lėktuvai negali saugiai skristi, jos neįpareigotos kompensuoti jums atidėto skrydžio arba padengti viešbučio išlaidų.

Kodėl tie patys standartai neturėtų būti taikomi jums? (Atsakymas – žinoma, turėtų). Oro linijos neturi taikyti vienų standartų sau, kitų – keleiviams. Ir jos tai žino.

4. Reikalaukite pagalbos

Jei jau atsitiktų taip, kad jūs karščiuodamas iš visų jėgų bandote įtikinti bendrovės darbuotojus, jog negalite skristi, o šie reikalauja, kad jūs arba sėstumėte į lėktuvą, arba prarastumėte savo pinigus, galite pasinaudoti kraštutiniu metodu įtikinti juos, kad leistų skristi tuomet, kai jausitės geriau. Galite informuoti keleivius, esančius aplink jus, kad sergate, ir paklausti jų, ar nori kvėpuoti tuo pačiu oru kitas penkias valandas. Garantuoju, šiuo atveju jie taps įtakingais jūsų advokatais.

Ne visos oro linijos elgiasi kietakaktiškai su sergančiais klientais. Kai Patricios Eachus vyrą išvežė greitoji pagalba, „Havaiian Airlines“ pareikalavo 100 dolerių skrydžio laiko pakeitimo mokesčio, bet pažadėjo grąžinti, jei bus atsiųsta gydytojo pažyma. Pažymą ji atsiuntė.

„Havaiian Air“ pervedė 100 dolerių į mano kredito kortelę, - pasakojo ji. - Taip pat, kai mano vyras įsiregistravo skrydžiui, jie pažymėjo jo priduotą bagažą „pirmenybės“ žyma, kad jį pirmą išneštų iš lėktuvo.

Taip pat jie pakeitė jo vietą, kad šalia būtų tuščia kėdė. Ir paklausė, ką dar galėtų padaryti, kad jo skrydis būtų patogesnis“.

Na, argi jums nepatinka laimingos pabaigos?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją