A. Gaudi gyvenimas nutrūko labai netikėtai. 1926 m. 74 metų architektas Barselonoje žuvo po tramvajaus ratais, kai buvo pasinėręs į savo žymiausio kūrinio – Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios – statybos darbus.
Tačiau A. Gaudi ir nesitikėjo, kad bažnyčia bus baigta jam gyvam esant. Klausinėjamas, kodėl darbai vyksta taip lėtai, jis tik juokaudavo: „Mano klientas niekur neskuba“. Ši bažnyčia tapo savotišku viso A.Gaudi gyvenimo tikslu. Pasakojama, kad jis buvo taip įsijautęs į darbą, kad pamiršdavo valgyti ir miegoti. Neretai statybų aikštelės jis nepalikdavo paromis.
Po architekto mirties bažnyčios statybos darbai, pradėti dar 1883 m., vyko toliau. Ispanai laiko savo garbės reikalu baigti šį kūrinį, nors statybos tęsiasi jau trečią šimtmetį. Pagrindinis statybų finansavimo šaltinis – aukos. Pastaruoju metu pinigų statyboms skyrė ir Ispanijos vyriausybė.
Bažnyčios formos atskleidžia svarbiausias A.Gaudi stiliaus ypatybes – pradedant gotikinės architektūros atgarsiais, baigiant modernizmui, vadinamajai Art Nouveau krypčiai, būdinga plastika ir gamtos motyvais. Kita vertus, akyla stebėtojo akis gali nubrėžti aiškią ribą tarp tų formų, kurios buvo įkūnytos jam dar gyvam esant, ir tų, kurios atsirado po jo mirties.
Šiaip ar taip bažnyčia statoma pagal A. Gaudi paliktus eskizus. Baigti ją planuojama 2026 m., kai bus minimos 100-osios architekto metinės.
Statinys pirmiausia pritrenkia savo aukščiu – daugybe smulkių detalių aplipdyti bažnyčių bokštai miesto panoramoje varžosi su moderniausiais dangoraižiais. Aukščiausias bokštas turėtų siekti 170 metrų. Iš viso bus 18 bokštų – 12 iš jų skirti apaštalams, 4 – evangelistams, 1 – Mergelei Marijai ir pats aukščiausias – Jėzui.
Architektūros ir gamtos vienybė
Dar vienas A. Gaudi kūrinys, kurį būtina aplankyti Barselonoje – Guelio parkas. Šis miesto parkas su daugybe statinių pradėtas rengti 1900 m. grafo Guelio užsakymu. Darbai jame užtruko 14 metų.
Čia kaip niekur kitur atsiskleidžia svarbiausia A. Gaudi architektūros esmė – sąsajos su gamta. Vaikštant po parką kartais net sunku atskirti – kur yra gamtos sukurtos formos, o kur pasistengė architektas.
Kalbama, kad A. Gaudi parką sukūrė įkvėptas tikėjimo gamtos ir Dievo vienybe. Čia galima pamatyti ne tik įprastų architektui „cukrinių“ namukų, bet ir tikrus medžių kamienus primenančių kolonų bei gamtos formas atkartojančių skulptūrų.
Parkas įsikūręs kalnuotoje teritorijoje, todėl jame galima grožėtis ne tik spalvingais A. Gaudi architektūros šedevrais, bet ir nuostabiu kraštovaizdžiu bei kalnų augmenija. 1984 m. Guelio parkas buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Beje, parke yra Trijų kryžių kalnas. Kaip ir nuo Vilniuje esančio panašaus kalno, čia atsiveria nuostabi Barselonos panorama – iki pat su dangaus žydryne susiliejančios jūros.
Atkartojant jūros bangą
Į visus turistinius maršrutus įtraukiami dar du A. Gaudi pastatai Barselonoje – gyvenamieji namai „Casa Mila“ ir „Casa Batllo“.
Pirmasis 20-to amžiaus pradžios statinys pastatytas iš akmeninių blokų, kurie sujungti į banguotas formas. Šis pastatas neturi nei vienos stačiakampės formos, todėl yra lyginamas su jūros bangomis. Metaliniai balkonų papuošimai atrodo tarsi jūroje banguojantys vandens augalai.
Antrasis pastatas pritrenkia savo kruopščiai išdailintu fasadu. Įsivaizdavus, kaip turėtų jaustis čia gyvenantis žmogus, apima keistas jausmas. Šis namas atrodo toks gyvas, kad, regis, verčia savotiškai pasitempti ir derintis prie subtilių jo formų.
Beje, A. Gaudi pastatai ne tik papuošė miestą, bet ir formavo unikalų Barselonos architektūros stilių. Modernizmo dvasia sukurtų pastatų čia galima pamatyti begalę. Ši savita miesto aura ugdo priklausomybę, tačiau ji maloni. Jau palikdamas Barseloną svajoji apie tai, kaip vėl čia grįši.
