Pasuko į kitą pasaulio kraštą
Kelionę į Šiaurės Amerikos šalį su kelionių agentūra „Švitė“ pasirinkusi verslininkė Ryta Marija Šeputienė nenusivylė. Meksika – rojus ne tik poilsio, bet ir pažinimo džiaugsmo išsiilgusiems žmonėms.
Vilnietė Ryta Marija dviem savaitėms į Meksiką išsirengė per Velykas. Tolimąją šalį Pietų Amerikos žemyne verslininkė pasirinko pati sau netikėtai, nes rengėsi traukti visai į kitą pasaulio kraštą – Vietnamą.
Moteris prieš keliones mėgsta susirinkti visą įmanomą informaciją apie tai, ko galima laukti svečioje šalyje ir ką ten verta pamatyti. Tačiau šįsyk ji pasiryžo savotiškai avantiūrai. „Į Meksiką planavome vykti tik kitais metais, tačiau šioje šalyje mums pasiūlė žymiai geresnę programą, tad ilgai negalvoję nusprendėme, - šiaušiame tenai“, - šypsosi verslininkė.
Mažai laiko pasirengti turėjusi Ryta Marija staiga pasirinkta kelione nė trupučio nenusivylė. Įspūdžiai prasidėjo tuojau pat, kai tik prasivėrė lėktuvo liukas. „Kitas oras ir debesys, kitaip verdantis gyvenimas. Širdis buvo atvira naujiems potyriams – pirmyn, į didįjį nuotykį“, - prisimena ji.
Meksikiečiai garbina mergelę Gvadelupę
Meksikoje Ryta Marija padarė daugybę atradimų. Pirmuoju dideliu sukrėtimu moteris vadina nepaaiškinamą religinių simbolių energetiką.
Didžiausią įspūdį jai paliko Meksikos sostinėje Meksike esanti Švenčiausiosios mergelės Gvadelupės bažnyčia, kurioje, pasak padavimo, indėnui Chuanui triskart apsireiškė Dievo motina. Šventykloje - rytą vakarą didžiulis žmonių srautas, keliais eidami aplink bažnyčią meksikiečiai dėkoja mergelei už suteiktą pagalbą.
„Buvau be galo nustebinta, nes pažvelgusi į tuos žmones supratau, kad stebuklai iš tikrųjų vyksta“, - prisimena moteris.
Nesuka galvos dėl milijonų
Turistiniu maršrutu keliavusi Ryta Marija paneigė mitą, esą Meksika - skurdi ir nesaugi šalis. Pagrindinėmis Meksiko gatvėmis sutemus su vyru ji vaikščiojo be baimės. „Tik nereikia eiti ten, kur pavojinga.
Meksikoje, kaip ir pas mus, yra saugių ir nesaugių vietų“, - įspūdžiais dalijosi ji. Policija saugo centrinius miestų rajonus, mokamus greitkelius, tad turistams verslininkė nepataria išklysti iš šių vietų.
Keliolika milijonų gyventojų turintis Meksikas pakerėjo Rytą Mariją. Gražiai sutvarkytas ir puikiai apšviestas milžiniško miesto centras bei senamiestis žavėjo kolonijine architektūra bei draugiškais vietos gyventojais. Verslininkė meksikiečius visada prisimins kaip šiltus žmones. „Jie labai malonūs, mandagūs ir svetingi“, - šypsosi ji.
Iš serialų mums pažįstamos Meksikos gražuolės šalies gatvėmis nevaikšto. „Tokios moterys gyvena prabangiuose rajonuose, - šypsosi Ryta Marija. – Juk ir pas mus gražuolės nekrauna dėžių ar neaptarnauja klientų baruose“.
Meksikiečių išvaizda yra gana skirtinga. Gatvėse gali pamatyti ir į europiečius panašių šviesiaodžių, ir indėnų palikuonių, ir metisų. Turtingų žmonių daugiausia tarp baltaodžių. Tačiau jokios įtampos tarp jų ir skurdžiau gyvenančių nėra.
„Tenykščių žmonių požiūris į gyvenimą žymiai blaivesnis už mūsiškį. Meksikoje kiekvienas puikiai žino savo vietą ir galimybes. Batų valytojas džiaugiasi savo darbu ir nesuka galvos dėl milijonų“, - aiškino moteris.
Vairuotojo pažymėjimas už 40 dolerių
Sostinėje verslininkė sužinojo, kad vairuotojo pažymėjimą meksikiečiai gali paprasčiausiai nusipirkti už 40 JAV dolerių. Lankyti specialių vairavimo kursų ar laikyti egzaminų vietiniams nereikia. Tačiau leistis į kelionę Meksikos keliais Ryta Marija nebijojo.
„Per visą šalyje praleistą laiką nematėme nė vienos avarijos. Vairuotojai ten atsakingi, nes jei „įvažiuos“ į kitą automobilį, turės pakratyti piniginę“, - aiškino verslininkė.
Iš Meksiko Ryta Marija ir jos bendrakeleiviai mokamu greitkeliu pasuko į senovines indėnų šventyklas. Apsilankymas šventuosiuose inkų ir majų miestuose moteriai paliko vieną didžiulį įspūdį. „Daugybę kartų jas mačiau per televiziją, tačiau tai, ką išvydau tiesiai prieš save, pranoko visus lūkesčius‘, - susižavėjusi pasakojo ji.
Apžiūrint įspūdingus architektūrinius paminklus verslininkei kilo daugybė klausimų. Kodėl indėnai, aukodami dievams aukas, praliejo tiek daug kraujo? Kodėl, būdami puikūs kariai, jie praktiškai be kovos pasidavė europiečiams užkariautojams? Šie klausimai ir šiandien neduoda ramybės Rytai Marijai. „Vaikščiojome po įvairias piramides, žiūrėjome į jas, tačiau kaip ir kodėl jos buvo pastatytos, mums negalėjo paaiškinti net gidai“, - pasakoja ji.
Tūkstančiai lūšnų
Meksikos valdžia daug dėmesio skiria šiuolaikiniams indėnams. Pastarieji valstybės prieglobstį gauna specialiuose rezervatuose. Čia, naujai pastatytuose dviaukščiuose kotedžuose, čiabuvių provaikaičiai gali nemokamai naudotis elektra ir vandeniu.
„Indėnai gali ir nedirbti, nes jiems paskirti namai išlaikomi vietos municipalitetų lėšomis. Jie tikrai neturi kuo skųstis, nes gyvena geriau nei bedarbiai iš lūšnynų rajonų“, - pasakoja Ryta Marija.
Šalia didmiesčių besidriekiantys lūšnynų rajonai, nusėti šimtais tūkstančių varganų lūšnelių, šokiravo verslininkę ir jos bendrakeleivius. Purvinuose priemiesčiuose glaudžiasi skurdžiausiai gyvenantys meksikiečiai.
Čia prieglobstį randa ir pavojingi nusikaltėliai, net ištisos jų gaujos. Kojos ten nekelia ne tik paprasti meksikiečiai. Lanku lūšnynus lenkia ir policininkai. Pareigūnai atvyksta tik ypatingos svarbos atveju ir tai mažiausiai po šešis ekipažus, kuriuos iš oro stebi sraigtasparniai.
Lūšnos šalia miestų iškilo ant valstybinės žemės, tačiau nelegalių statinių valdžia griauti neskuba. „Taip, žemė valstybinė, bet valdžiai bent jau nereikia sukti galvos dėl to, kur apgyvendinti lūšnynų gyventojus“, - Rytai Marijai paaiškino vietiniai.
Tekilos gėrimo ritualas
Verslininkė pasigardžiuodama prisimena Meksikoje ragautus delikatesus. Burnoje tirpstančios jūros gėrybės, tradiciniai meksikietiški paplotėliai – tortilijos, - pasakiškas jų skonis atima žadą! O kur dar nacionalinis Meksikos alkoholinis gėrimas tekila!
Šio gėrimo tėvynėje Ryta Marija sužinojo, kad iš tiesų kaktusų degtinė turėtų būti geriama ne taip, kaip geriame mes, ne su druska ir citrina. Meksikiečiai tekilą geria su žaliųjų citrinų sultimis ir aštriai sūriu į pomidorų sultis panašiu gėrimu sangrita.
„Tekila ten geriama pagal Meksikos vėliavos spalvas. Pirmiausia išgeriamos žaliųjų citrinų sultys, po jų – tekila, o galiausiai skanaujama sangrita“, - paaiškino moteris.
Net ir praėjus keliems mėnesiams po kelionės Ryta Marija nostalgiškai dūsauja prisiminusi tolimąją Pietų Amerikos šalį. „Meksika – tai šalis, į kurią tikrai norėčiau sugrįžti dar sykį“, - šypsosi ji.
