Vilnietė Lina Misiūnaitė prisipažįsta įsimylėjusi šią šalį – dvylika dienų ji kartu su turizmo agentūra „ Krantas TRAVEL“ keliavo po istorines ir egzotiškas Meksikos vietas.
Milžiniška sostinė
Po keliolikos valandų skrydžio keliautojai išlipo Meksike, šalies sostinėje. Miesto dydis pasirodė įspūdingas – sostinėje gyvena 25 milijonai žmonių. Verta pamatyti Archeologijos muziejų, puikų praeities įamžinimo paminklą – šlovinga šios šalies istorija prilygsta Romos imperijai.
Katedros, arba Sokalo, aikštėje dažnai vyksta įvairūs renginiai. Lietuviai čia galėjo susipažinti su Meksikos indėnų folkloru, paklausyti nuo ryto iki vakaro skambančių dainų.
Miestas įsikūręs aukštai kalnuose, todėl dieną lietuvius lepino karšta saulė ir 28–25 laipsnių temperatūra, o naktį buvo gana vėsu. Klimatas šioje šalyje nevienodas – didelė teritorija ir reljefas lemia jo įvairovę, todėl keliaudamas pabūni ir subtropinio, ir tropinio klimato juostose.
Apvaikščiojus miesto centrą, smagu pasimėgauti nacionaliniu meksikiečių maistu – kainos nėra stulbinančios, bent jau po dabartinės infliacijos Lietuvoje mūsų tautiečių niekas nestebino. Tradicinė meksikiečių sriuba kainuoja 30 pesų, arba 6–7 litus. Maistas čia dvelkia egzotika, yra gana aštrus, todėl ragauti reikia atsargiai. Pagrindiniai patiekalai – kukurūzai ir pupelės.
Tikėjimas su pagoniškomis apraiškomis
Senovės actekų miestas Teotiuakanas (Dievų miestas) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jame išlikusios Saulės ir Mėnulio piramidės. Legenda pasakoja, kad jei žmogui sunku, reikia užlipti į Saulės piramidės viršų, ir pasisemti teigiamos energijos.
Todėl dauguma turistų išbando šį nelengvą malonumą ir kopia 300 laiptelių į viršų. Saulės piramidė pagal aukštį yra trečia pasaulyje.
Meksikos pietuose keliautojus sužavėjo Siera Madre kalnų masyvas su dviem veikiančiais vulkanais – Popokatepetliu ir Istaksihuatliu. Kolonijinis ispanų miestas Puebla pasitiko išraiškinga istorine architektūra – senąja Rotuše, puošniomis bažnyčiomis, mažomis gatvelėmis.
Čia yra pati gražiausia šalyje Katedra, stovi garsūs XVII a. vyskupo rūmai. Meksikiečiai - itin religinga tauta, 90 procentų gyventojų yra katalikai, tačiau jų tikėjimas persmelktas senovinių pagoniškųjų tradicijų, kupinų magiškų elementų. Meksikiečiai labiau nei Jėzų Kristų garbina Mergelę Gvadelupę.
Meksikos teritorijoje 3000 metų prieš Kristų susikūrusi majų civilizacija žmonijai paliko ne vien astrologines žinias ir sudėtingus architektūros statinius – piramides, rūmus, observatorijas, sukurtus be geležinių įrankių.
Majai iki šiol žinomi dėl savo kalendoriaus, kuriame numatyti pasaulio kūrybos ir griovimo ciklai, trunkantys po 5200 metų. Tokius kalendorius turistams siūlo daugelyje vietų – tai vienas iš populiariausių šios šalies suvenyrų.
Meksika – šokolado tėvynė. Čia Ohakoje lietuviai paragavo tikrojo šokolado, kuris gaminamas be jokio aliejaus ar sviesto priemaišų, tiesiog iš kakavos. Jis parduodamas tik pagamintas ir geriamas karštas. Keliautojai nustebo, kad būtent kava Meksikoje yra prasta, meksikiečiai nepratę jos gerti.
Tačiau dabar yra pakankamai kavinukių, kur galima išgerti geros kavos, tačiau ši mada vos prieš dešimtmetį atėjo iš Europos ir yra skirta daugiau turistams. Tekila jau seniai išgarsino šalį. Ji gaminama tik iš melsvųjų agavų, iš kitų rūšių kaktusų gaminamas meskalis, kuris geriamas taip pat, kaip ir tekila.
Degtinę geria ir vaikai
Keliai Meksikoje geri, dauguma jų mokami. Tačiau gana daug serpantinų, todėl vairuotojai turi būti tikri virtuozai. San Kristobalis įsikūręs aukštai kalnuose – 2 kilometrai aukščiau jūros lygio. Miestelis sužavėjo unikalia architektūra – namai spalvoti, o gatvės grįstos akmenimis.
Vietiniame turgelyje indėnai pardavinėja savo dirbinius. San Kristobalio vietiniame restoranėlyje keliautojai paragavo naminės degtinės, vadinamos Poš, kuri patiekiama stiklinėse. Taigi degtinę stiklinėmis geria ne vien Rusijoje.
Šiame mieste keliautojus pirmą kartą išmaudė gausus tropinis Meksikos lietus – šalies kolonijiniuose miestuose nėra nei lietaus kanalizacijos, nei vandeniui subėgti skirtų talpyklų, todėl gatvėse susidaro didžiausios upės, kurios nušniokščia kalnuotomis vietovėmis tarsi potvyniai. Šalia San Kristobalio esančiame kaimelyje San Juan Chamula negalima fotografuoti žmonių, - rizikuoji prarasti fotoaparatą ar filmavimo kamerą. Vietiniai gyventojai - Tsotsil indėnai - tiki, kad taip iš jų galima atimti sielą. Miestelyje vyrauja slogi atmosfera, žmonės - niūrūs ir susiraukę, moterys apsileidusios ir netvarkingos.
Vietinė bažnyčia išpiešta indėniškais motyvais – miestelio gyventojų krikščioniškasis tikėjimas persipynęs su senųjų religijų mistika. Lietuviai užėjo į bažnyčią, kurios vidus išklotas spygliais, ant jų sėdėjo moterys su vaikais.
Pasirodo, buvo švenčiamas vieno miestelio gyventojo gimtadienis. Gėrė visi – nuo mažiausio vaiko, kuris naminę degtinę užgerdavo kokakola, iki seniausio. Sukrėsti lietuviai skubėjo kuo greičiau palikti keistą vietą.
Garsiausia piramidė
Palenkė yra žymiausia majų archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas su išlikusiomis majų piramidėmis, šventyklų griuvėsiais, karaliaus PakaloII mauzoliejumi atrastas visai neseniai, dar ir dabar šioje vietovėje kertamas miškas ir atidengiami nauji senovės lobiai.
Keliautojus pasitiko tropinis klimatas – karštis, drėgmė, todėl iškęsti buvo iš tiesų nelengva: prakaitas tiesiog žliaugte žliaugė. Tačiau būtent nakvynė Jukatano džiunglėse esančiame viešbutyje pasirodė itin egzotiška: aplinkui bėgiojo beždžionės, skraidė didžiulės papūgos, šliaužiojo krokodilai. Meksikoje lietuviams teko matyti storiausią pasaulyje medį, kurį tegali apglėbti 52 vyrai.
Ušmalis – dar vienas majų civilizacijos paminklas. Miestas klestėjo IV–IX amžiuose. Čia keliautojai susipažino su Pranašo piramide, Lietaus dievo rūmais, Vėžlių namais, vandens talpyklomis. Merida – baltasis miestas su garsiąja Pranciškonų katedra, Montecho rūmais. Čia vyrauja tradicijos švenčių metu puoštis baltais drabužiais.
Jaučiama prancūzų įtaka, juk prieš šimtmetį dauguma jaunų žmonių vykdavo mokytis į Prancūziją, o tėvai, norėdami, kad atžalos grįžtų, mieste sukūrė prancūzišką aplinką ir stilių. Čičenicoje stovi garsiausia Meksikos piramidė, įtraukta į naująjį septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Dabar piramidė restauruojama, todėl ant jos užlipti negalima.
Čia išlikusi prieš daugelį amžių pastatyta observatorija, ritualinių žaidimų aikštė, šventyklos.
Socialiniai skirtumai
Linai įspūdį paliko meksikiečių ūgis – ji nesitikėjo, kad visi jie bus tokie žemi. Reta moteris aukštesnė nei metras penkiasdešimt. Nelengva šalies istorija, nuolatinės revoliucijos paliko ženklą ir ekonominiame šalies gyvenime. Meksikoje itin ryškus skirtumas tarp socialinių sluoksnių.
Yra labai turtingų, kurie įeina į pasaulio turtuolių dešimtuką, tačiau yra ir tokių, kurie neturi net batų. Nors Meksikos įstatymai draudžia dirbti vaikams, tačiau dirbančių mažamečių daug. Gausios šeimos priverstos leisti dirbti vaikus, kitaip šeima negalėtų pragyventi.
Meksikoje sunku susikalbėti bet kokia kalba, išskyrus ispanų, todėl rekomenduojama vežtis ispanų kalbos žodynėlį. Derėtis turguose būtina ir gana malonu, nes meksikiečiai iš tiesų yra geranoriški ir linkę bendrauti.
Meksikoje yra 31 valstija, todėl kiekvienas gyventojas save kildina ne iš Meksikos, o iš valstijos, pavyzdžiui, jukatanietis ar pan. Dauguma gyventojų – metisai, indėnų ir baltųjų palikuonys, yra ir grynakraujų indėnų.
Meksikos kurortus itin pamėgę šiaurės amerikiečiai, todėl Kankunas neretai vadinamas paauglių amerikiečių rojumi. Čia jie atvyksta pasivaišina alkoholiu, nes savo šalyje tai daryti jiems draudžia įstatymai. O smaragdo jūros pakrantėje jie jaučiasi kaip dievai – niekieno nevaržomi ir netrukdomi.
