Raudonas ir išpuoselėtas
„Būtų buvusi baisi nuodėmė nepasinaudoti tokia proga. Juk nuo Milano iki šio regiono mus skyrė tik apie 300 km, – aiškino pašnekovas. – Sekmadienį išvengėme vilkikų, tad jau po 4–5 valandų buvome vietoje.“
Pirmuoju trijulės tikslu tapo išvysti „Auksinių palmės šakelių“ teikimo šventovę Kanuose bei legendinį raudonąjį kilimą. „Be abejo, tai labai populiari vieta, daug kas iš atvykėlių čia fotografuojasi. Kilimas švarus, matyt, akylai prižiūrimas“, – šypsodamasis pastebėjo Sigitas.
Prabangus ceremonijų pastatas, kurio vienoje dalyje įsikūręs kazino, ir tuokart nestūksojo uždaromis durimis – čia vyko „Sony“ apdovanojimų renginys.
Vienas garsiausių Europos kurortų klaipėdiečius pasitiko lietingu dangumi. „Iš tiesų kiek keista, nes šiuose kraštuose apie 300 dienų per metus įprasti saulėti orai. Kita vertus, pasitaikė nebloga proga įamžinti keletą tapybiškų kadrų – lietuje „išsiliejęs“ neonas, palmės atspindi unikalią Kanų atmosferą“, – žavėjosi dizaineris.
Garsūs vardai – masalas
Pakeliui į Monaką trys lietuviai patraukė į Nicą. Nuogąstavimus dėl kosminių kainų greitai pakeitė nuostaba. Pasirodė, jog ne sezono metu garsiajame Prancūzijos Rivjeros kurorte nakvynė gali kainuoti ne ką brangiau nei Lietuvoje. Dvivietis kambarys jaukiame 3 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais atsiėjo mažiau nei 100 eurų.
Iš savo kambario klaipėdiečiai galėjo grožėtis Viduržemio jūros įlanka, kurioje, pasak vietinių, savo prašmatnią jachtą laiko milijardierius Romanas Abramovičius, o kažkur horizonte kyla buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vila.
Saulėtus ir išpuoselėtus Pietų Europos kurortus pamėgo ne vien rusų turtuoliai. Madonna, Eltonas Johnas – šiais bei kitų pasaulinių įžymybių vardais, su jais susijusiais nutikimais ar skandalais vietos gyventojai maitina turistus ir neabejotinai dar labiau kelia regiono vertę.
Pasijuto it sename filme
S.Danielius juokavo, jog kelionės metu neteko išvysti nei tokių garsenybių, nei amą atimančių blondinių ar automobilių. Priešingai – Monake klaipėdiečio žvilgsnį traukė ne pirmos jaunystės mašinos, gausybė motorolerių, demokratiškai įsiliejančių į sterilų išpuoselėtos, prabangios aplinkos vaizdą.
„Mes džiūgaujame, kad pas mus daugėja naujų automobilių, skaičiuojame, kiek jų parduodama, o ten vertinami ir seni – jie nesurūdiję, išgražinti, švarūs. Ir spinduliuoja savotišką žavesį. Išvydęs kokį senovinį autobusiuką pasijunti tarsi patekęs į septintojo dešimtmečio filmą“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Vieną mažiausių pasaulio šalių, kurios plotas siekia apie porą kvadratinių kilometrų, klaipėdiečiai per dieną išvaikščiojo ir išvažinėjo skersai išilgai. „Be abejo, buvo kiek apmaudu, kad galėjome sau leisti tik tiek laiko – to pakanka norint išvysti bendrąjį vaizdą, bet ne detales. Ten fotoaparato prašosi kone kiekvienas kampelis“, – aiškino S.Danielius, prisiekęs sau dar kartą sugrįžti į šią pasakiško grožio šalį.
Išvydo demokratijos veidą
Interjero dizaineris neslėpė, jog Monakas jį sužavėjo ne tik kaip paprastą vartotoją, bet ir specialistą.
„Viešosiose šios šalies erdvėse matai demokratijos veidą. Akivaizdu, kad jas projektuojant, planuojant statybas išvengta egoizmo. O pas mus į kiekvieną sklypą stengiamasi prigrūsti kuo daugiau statinių“, – palygino S.Danielius.
Anot jo, Monako parkai, kitos viešosios erdvės – kone tobulos, čia gausu augmenijos, dekoratyvinių elementų, į akis krinta puikiai įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Ir visa tai – įspūdingos pakrantės panoramos fone. „Tas reginys toks margaspalvis ir saldus“, – šypsojosi Sigitas.
Klaipėdiečiui nuostabą kėlė ir meistriškai suprojektuotos, tarsi koriai sulipusių dangoraižių plejados, apjuosusios uolėtą pakrantę.
„Sunku net suvokti, kaip jie laikosi. Reikia ne tik gerai pasukti galvą, kaip juos pastatyti, bet ir susitarti su kaimynais, kad vienas kito neužgožtų. Apskritai, kai pamatai, kaip ši maža valstybė per 20 metų iš jūros atkovojo 40 hektarų žemės, supranti, kad čia technologijos gerokai pažengusios į priekį“, – žavėjosi S.Danielius.
Garsiąja trasa – vėžlio greičiu
Kadangi kelionė buvo suplanuota ekspromtu, Sigitas prisipažino, jog pasisemti išsamesnių žinių apie Monaką turėjo progos tik sugrįžęs namo.
Jį nustebino tai, kad nedidukės unikalaus grožio ir klimato valstybės ekonomika gyva toli gražu ne vien turizmu, bankininkyste, bet ir farmacijos, statybos pramone, elektronika.
„Buvo įspūdinga pajausti pačią šios šalies atmosferą. Tai, ką žinojau apie Monaką, mane pirmiausia žavėjo kaip pasakiškas vaizdinys – kažkur Europoje 700 metų gyvuoja kažkokia nykštukė kunigaikštystė, kurioje šeimininkauja monarchas. Kaip paaiškėjo, ta pasaka visai reali. O kur dar bankai, kazino – tik filmuose regėti Džeimso Bondo keliai, garsieji teniso čempionatai ir „Formulės-1“ varžybos“, – vardijo S.Danielius.
Šalyje lietuviai viešėjo kaip tik Monako Didžiojo prizo lenktynių išvakarėse. Šalia trasos sparčiai dygo pakylos „Formulės-1“ gerbėjams, kurių renginio metu į miestą suplūsta minios.
Nors ir ne galingu bolidu, garsiąją trasą nepraleido progos išbandyti ir lietuviai. „Patyrėme tą malonumą važiuodami 20 km/h greičiu. Užtat nufotografavau kiekvieną tašką, posūkį, įžymųjį tunelį. Kai žiūrėsiu varžybas per televiziją, galėsiu palyginti“, – šmaikštavo S.Danielius.
