Bandau susigaudyti, kas tas Hospices de Beaune – lankytina vieta miesto centre. Smalsumas nugali ir įsigijus 6 Eurus kainavusį bilietą, einu žiūrėti. Hospice - XV amžiuje pastatyta ligoninė vargšams.
Patekus į vidinį kiemą, įspūdingai atrodo spalvoti pastato stogai. Jų iš gatvės nesimato. Viduje – įspūdingo dydžio salė su lovomis, toliau - mažesnė salė turtingesniems pacientams, virtuvė ir vienuolių, kurios prižiūrėjo ligonių kambarius, tų laikų medicinos įrankių ekspozicija. Labai netikėta atrasti tokio tipo muziejų vyno sostinėje. Nebūtina būti mediku, kad Hospice kompleksas paliktų įspūdį.
Šeštadienis - turgaus diena Beaune. Turgūs nedideliuose Prancūzijos miesteliuose turi savotiško žavesio. Atvykus iš Lietuvos, kainos neatrodo didelės. O pasirikimas... Žiopsau kaip ožka į didžiules salotų gūžes, kurios labiau primena milžiniškus gėlių žiedus.
Labiausiai pavydžiu vietiniams sūrio. Seniai nevalgiau tokio šviežio, o ir pasiūla tikriausiai įtiktų bet kokiam skoniui.
Kai laikas ribotas, o prancūzų kalba įvaldyta minimaliai, stengiausi iš anksto apsirūpinti informacija, todėl ieškau Bouché, kurią internetas apibūdina kaip garsėjančią šokoladu ir pyragais. Panašių pyragėlių, netgi panašiais pavadinimais, yra ir pas mus, tik skonis ir kainos šiek tiek skiriasi.
Vyno mėgėjams rekomenduojama aplankyti Marché aux Vins, miesto centre, netoli turizmo informacijos. Už 10 Eurų galima paragauti 15 rūšių burgundiško vyno. Degustacija trunka apie valandą. Eini nuo vienos statinės prie kitos, iš vieno rūsio į kitą ir ragauji kiek nori. Tik pačiam gale brangiausią vyną normuoja ir pilsto darbuotojai. Per tuos burgundiškus vynus išvykstu iš Beaune vėliau nei planavau, ir kitą kelionės tašką, Vezelay, pasiekiu jau gerokai sutemus.
Vezelay miestelis su išlikusiomis XV-XVII gatvelėmis paskelbtas UNESCO paveldu. Lynoja, tamsu, bet vis tiek ropščiuosi stačia gatvele į kalvą iki St. Madeleine bazilikos. Vidus didelio įspūdžio nepadaro, gražiau atrodo iš lauko.
Bandymas susirasti vietą vakarienei aplinkiniuose restoranuose baigiasi nesėkmingai. Kainos labai didelės ne tik mums, bet ir vietiniams. Saint-Pere kaimelyje, 2 kilometrai nuo Vezelay, situacija su maistu kainų prasme žymiai geresnė.
Keliaujant po Burgundiją nori ar nenori, kelionė taps gastronominė. Kaip gi būnant šitam krašte, neparagauti burgundiškų sraigių? Spalva ir skonis šiek tiek primena džiovintą baravyką. Nieko panašaus į tai, ką galima pamatyti mūsų parduotuvių šaldikliuose.
Jei jau „blūdinėju“ po Burgundiją, tai kaipgi neužsuksi į Chablis miestelį, garsėjantį baltais vynais. Iš Vezelay į Chablis važiuoju pro Avallon miestelį. Gaila, kad apsiniaukę, nes kalvotos apylinkės labai gražios, o kai nėra saulės, dalies grožio nematyti. Vienpusis eismas. Miestelis nedidelis, bet tris kartus pravažiuoju tą pačią bažnyčią, kol randu išvažiavimą.
Chablis mažesnis nei Beaune. Laiko apeiti miestelį daug nereikia, o va, jei pradėti apžiūrinėti vyno rūsius, tai geriau susiplanuoti ir nakvynę. Neblogo balto vyno galima įsigyti ir už 5, ir už 50 Eurų. Kiekvienam pagal kišenę, skonį ir poreikius.
Turint laiko, geriau keliauti ne autostrada. Kalvotu kraštovaizdžiu ir rudens spalvomis galima pasigrožėti tik važiuojant paprastais keliukais iš vieno miestelio į kitą. Neturiu supratimo apie lapuočius, bet man jie pasirodė kažkokie kitokie nei pas mus. Tokios rudens spalvų gamos mūsiškiai lapuočiai neturi. Nors lapkričio mėnesį oras Burgundijoje permainingas ir saulėta tebuvo trumpai, burgundiškas ruduo savo spalvomis ir grožiu nenuvylė.
