Praėjus sezonui, prekės pigesnės
Būnant užsienyje galima pasinaudoti proga įsigyti prekių mažesnėmis kainomis, mat ten jos žymiai dažniau nukainojamos nei pas mus. Vasaros prekių išpardavimai Europoje dažniausiai rengiami liepos–rugpjūčio mėnesiais, o žiemos – gruodžio–sausio–vasario mėnesiais.
Europos Sąjungos šalyse paprastai laikomasi vieningos direktyvos, reglamentuojančios vartojimo prekių pardavimą ir su juo susijusias garantijas. Tačiau vis vien kiekvienoje šalyje esama savų prekybinių ypatumų. Apžvelkime juos tose valstybėse, į kurias Lietuvos piliečiai vyksta dažniausiai.
Vokietija
Nuo 2004 m. vasaros ir žiemos prekių išpardavimai šioje šalyje panaikinti. Bet prekės sumažintomis kainomis pardavinėjamos visus metus.
Vokietijoje įsigytų prekių pirkėjai turi teisę į minimalų šešių mėnesių daiktų kokybės garantijos terminą. Per šį laikotarpį išryškėjus bet kokiam gaminio trūkumui, laikoma, jog jis egzistavo jau pirkinio įsigijimo metu (jeigu neįrodoma priešingai). Vartotojas turi teisę besąlygiškai reikalauti pakeisti netinkamą prekę arba ją nemokamai suremontuoti. Tačiau ir praėjus šešių mėnesių terminui pirkėjo teisė į kokybišką prekę išlieka. Mat pardavėjas už prekės kokybę lieka atsakingas dar dvejus metus nuo jos pardavimo. Tik šiuo atveju jau pats pirkėjas turi įrodyti, jog trūkumas egzistavo daikto pirkimo momentu.
Vokietijoje galiojantys teisės aktai nenumato pirkėjo galimybės pakeisti kokybišką prekę į kitą arba prašyti ją priimti atgal. Šis klausimas paliekamas spręsti pačiam pardavėjui.
Anaiptol ne visose Vokietijos parduotuvėse ir restoranuose suteikiama teisė pirkėjui atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, taigi užsieniečiui turistui pravartu turėti grynųjų pinigų.
Airija
Šioje šalyje, kaip ir Vokietijoje, numatytas minimalus šešių mėnesių daiktų kokybės garantijos terminas. Šioje šalyje pardavėjai neprivalo duoti pirkėjams pirkimo kvito (išskyrus taksi vairuotojus, kurie privalo tą daryti). Dauguma Airijoje parduodamų prekių yra apmokestintos 21 proc. PVM mokesčiu (paslaugos – 12 proc. PVM mokesčiu), tačiau perkant šioje šalyje avalynę, drabužius, knygas, mokestis netaikomas, štai kodėl pirkėjams atsiranda galimybė šių gaminių įsigyti pigiau. Atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, asmens dokumento beveik niekada nereikia pateikti.
Airijoje būna du pagrindiniai išpardavimai – žiemos ir vasaros. Didžiausias žiemos išpardavimas vyksta iškart po Kalėdų. Vasaros – birželio–liepos mėnesiais. Tačiau apskritai šioje šalyje išpardavimai nėra griežtai reglamentuoti, tad prekybininkai juos gali skelbti bet kuriuo metų laiku.
Švedija
Čia periodiški prekių išpardavimai nevyksta. Prekių sumažintomis kainomis šalyje galima aptikti visus metus. Už jas atsiskaitant kredito kortelėmis, paprastai prašoma pateikti asmens dokumentą.
Daugelis šioje valstybėje parduodamų prekių ir paslaugų yra apmokestintos 25 proc. PVM mokesčiu. Turizmo paslaugoms ir maisto produktams taikomas 12 procentų PVM mokestis, o knygoms, spaudos leidiniams, kelionėms oro transportu ir geležinkeliu nustatytas 6 proc. PVM mokestis.
Švedijoje pirkėjams visada išduodamas prekės įsigijimo kvitas. Tačiau vartotojo teisė grąžinti kokybišką prekę teisės aktuose nėra numatyta (tą sprendžia pardavėjas). Šioje šalyje įprasta įsigyti kokį nors daiktą „išbandymui“. Jeigu išbandytas daiktas nepatinka, tada pirkėjas turi teisę jį grąžinti.
Švedijos vartotojai turi teisę į minimalų šešių mėnesių daiktų kokybės garantijos terminą. Tačiau pardavėjai lieka atsakingi už prekių kokybę dvejus metus.
Didžioji Britanija
Įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą dėl vartojimo prekių pardavimo ir su juo susijusių pirkėjo garantijų, žmonės įgijo teisę į minimalų šešių mėnesių daiktų kokybės garantijos terminą. Per tą laiką pasireiškus bet kokiems prekių trūkumams, laikoma, jog jie egzistavo jau prekės įsigijimo metu. Pirkėjas gali atsisakyti prekės ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, jeigu tai padaroma nedelsiant ir prekė nebuvo naudojama. Jeigu vartotojas praranda šią teisę, jis gali reikalauti suremontuoti arba pakeisti prekę.
Pardavėjas atsakingas už prekių kokybę, tačiau po pirmųjų šešių mėnesių jau pats vartotojas turi įrodyti, kad prekės kokybė neatitiko standarto jau jos pardavimo momentu.
Išpardavimai Didžiojoje Britanijoje gali būti organizuojami bet kuriuo metų laiku. Atsiskaitant mokėjimo kortele, asmens dokumento čia rodyti nereikia. Pirkimo kvito pardavėjas duoti neprivalo. Jo valia yra ir keisti ar nekeisti pirkėjo įsigytą kokybišką prekę.
Portugalija
Čia egzistuoja du pagrindiniai prekių išpardavimo periodai: žiemos – nuo sausio 7 - osios iki vasario 28-osios ir vasaros – nuo rugpjūčio 7-osios iki rugsėjo 30-osios. Tačiau parduotuvės dažnai nukainoja prekes ir kitu metų laiku.
Šioje šalyje įprasta atsiskaityti ir grynaisiais, ir kredito ar debeto kortelėmis. Tik, atsiskaitant kortele už brangų daiktą, gali būti paprašoma pateikti ir asmens dokumentą.
Šioje šalyje pirkėjui suteikiamas dvejų metų prekių kokybės garantijos terminas.
Portugalijos įstatymuose nenumatyta vartotojo teisė keisti kokybiškus daiktus. Tai paliekama spręsti pačiam pardavėjui. Žinoma, moderniuose šios šalies prekybos centruose prekių keitimas yra įprastas dalykas, tačiau pirkėjas, norėdamas jas pakeisti, turi būti iš anksto informuotas apie tokią galimybę ir turėti pirkimo kvitą.
Italija
Vartotojai turi teisę į minimalų šešių mėnesių daiktų kokybės garantijos terminą. Tačiau dar dvejus metus nuo prekės pardavimo momento pardavėjas lieka atsakingas už prekės kokybę. Vartotojas gali kreiptis į pardavėją dėl daikto remonto per 60 dienų po to, kai šį defektą pastebėjo. Galimybė imtis teisinių priemonių išlieka 26 mėnesius nuo daikto įsigijimo.
Pirkėjas turi teisę reikalauti suremontuoti, pakeisti daiktą arba sumažinti jo kainą. Jeigu daikto neįmanoma sutaisyti ar pakeisti, arba jeigu tai susiję su dideliais sunkumais vartotojui, jis gali reikalauti atgauti sumokėtus pinigus, arba, jeigu daikto trūkumas nedidelis, prašyti sumažinti kainą. Ne visose Italijos parduotuvėse prekės yra aiškiai įkainotos. Todėl, prieš pirkdami daiktą, pasiteiraukite jo kainos, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Šioje šalyje vyksta žiemos ir vasaros prekių sezoniniai išpardavimai. Jų pradžią ir trukmę nustato Prekybos rūmai.
Italijoje kartais nutinka ir taip: turistė iš Danijos už 10 eurų nusipirko tariamai įžymaus dizainerio akinius – ir turėjo sumokėti 3333 eurų baudą. Pagrindas – Italijos mokesčių institucijų paskelbta kova su padirbtais gaminiais. Todėl ne vienam atostogaujančiam Italijoje žmogui kyla klausimas, ką jis gali pirkti be rizikos: juk baudos gali būti net iki 10 000 eurų!
Pasirodo, kad būtų geriau apsaugoti firminiai, ypač „Made in Italy“ gaminiai, Italijos valdžia priėmė vadinamąjį „Decreto sulla competivita“ (Dekretą dėl konkurencijos sureguliavimo). Šiame teisės akte numatyta nuobaudų sistema, kurios tikslas – apsaugoti Italijos rinką nuo padirbtų gaminių invazijos, baudžiant tiek nelegalios prekės importuotoją ar platintoją, tiek ir pirkėją.
Baudžiamas tas, kuris perka arba priima tokias prekes, kurių kokybė, pardavimo būdas arba kaina leidžia manyti, kad gali būti pažeistos kilmės ar intelektinės nuosavybės normos. Todėl prieš perkant būtina išsiaiškinti prekės kilmę. „Neatsargūs“ vartotojai rizikuoja būti nubausti, jei bus užklupti perkantys ar įvežantys falsifikuotas prekes. Nelegalūs gaminiai tokiais atvejais konfiskuojami.
Tiems, kurie perka „įtartinos kilmės gaminių“ didesnius kiekius, yra numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju preziumuojama, kad vartotojai žino tokius gaminių vardus, kaip Gucci, Prada, Versace, ir vien pernelyg žema tokių gaminių kaina turėtų sukelti galimiems pirkėjams įtarimą ir paskatinti juos nepirkti tokių gaminių. Žinoma, atsakomybė taikoma tik falsifikuotų firminių prekių įsigijus už neįtikėtinai žemą kainą.
Čekija
Užsieniečiai gali susidurti su „dvejopų kainų“ principu. Šis reiškinys kartais pastebimas pensionuose, viešbučiuose ir restoranuose, taip pat mokant įėjimo mokestį, nuomą. Kainoraščiuose tos pačios paslaugos Čekijos gyventojams siūlomos gerokai pigiau negu lankytojams iš užsienio. Dažnai šį faktą mėginama nuslėpti neminint konkrečios sumos, o nurodant tekste mažesnę kainą čekų kalba, kurios užsienietis paprastai nesupranta. Visais vartotojų teisių apsaugos klausimais Europos Sąjungoje ir Norvegijoje bei Islandijoje galima kreiptis į Europos vartotojų centrą (EVC) Lietuvoje. Šis centras nemokamai gina Lietuvos vartotojus, kurie įsigyja netinkamos kokybės prekę ar paslaugą ES šalyje, arba Europos vartotojus, kurie įsigyja tokią prekę ar paslaugą Lietuvoje.
EVC veikia 25 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje. Visi jie priklauso ECC-Net tinklui, kurio pagrindinis tikslas – vieninga vartotojų teisių apsauga visoje ES.
Kitame numeryje rašysime apie atsiskaitymus kreditinėmis kortelėmis ir apie tai, kiek ir kokių prekių galima įvežti į Lietuvą.
Parengė Kamilė Vitkutė
Lapkričio numeryje skaitykite:
Apie atitirpstančią Žemę ir poliarinį turizmą;
Slidinėjimą Ectalio (Ötztal ) slėnyje Austrijos Tirolyje ir ... Maroke;
Salantų regioninio parko įdomybes;
Apie buvusio gamtininko ir operatotoriaus P. Abukevičiaus įkurtą Vilko muziejų Indubakiuose;
Kaip Latgalos entuziastai kuria turizmo verslą;
Kaip renkantis prekę užsienyje, ir už ją mokant, būti apdairiems;
Kelionė po šiaurės Lenkiją; Kuala Lumpūras: žvilgsnis futuristinės Azijos link;
Izraelis. Nuo Cefato iki Elato;
Grinvudo kapinės Niujorke – ne tik prieglobstis nuo visų žemiškų rūpesčių...
Gyvenimas kelionėje (tęsinys): autostopu per Nikaragvą, Hondūrą ir Salvadorą;
Afrikos ir pasaulio viduryje: Gabonas;
Piligrimų keliu į Santjago de Kompostelą (VI d.)
