Fone nėgroja jokia muzika, tik klega aplinkinių balsai. Jūs girdite kiekvieną kaimynų žodį apie jų šeimas, darbus ir laisvalaikius, ir jūsų pokalbius jie girdi taip pat, bet nei kiek nepergyvenate – jūs niekada jų neatpažinsite, kaip ir jie jūsų.. O valgymo procese klausą staiga atrandate iš naujo - kaip skaniai kliuksi į taurę pilamas vynas, traška kepsnio plutelė, koks tirpstančių burnoje ledų garsas ir braškių sėklyčių čiužėjimas...
Maistas čia paprastas, meniu keičiamas kas savaitę. Trijų rūšių užkandžiai, trys karšti patiekalai ir keletas desertų. Jūs atpažįstate, kas patiekta jūsų lėkštėje tik iš maisto kvapo, skonio, struktūros ir palietimo. Tad etiketą galite keliom valandom pamiršti. Naudotis šakute ir peiliu gali pasirodyti sudėtinga. Ir žinoma geriau būti pasipuošus ne baltais rūbais.
Padavėjai nepamojuosite ir nemirktelėsite - reikia šūktelti vardu. Kad suprastumėte, kur ji šiuo metu yra, prie jų rūbų pririšti melodingis varpeliai. Padavėjos čia dirba aklos. Vienas iš 1999 m. atidaryto restorano tikslų ir buvo sukurti daugiau darbo vietų akliesiems. Tamsa – aklųjų pasaulis. Padavėjos laisvai manevruoja tarp stalų, dengia juos, pilsto gėrimus (jų kiekį taurėje nustato pasverdamos), patiekia maistą, nurenka indus ir nuramina supanikavusius lankytojus. Taip taip, šviesoje aklieji atrodo neįgalūs, tamsoje – tai mes esame tie, kurie turi problemų...
Šviežiems įsimylėjėliems čia puikios sąlygos įvairioms švelnumo apraiškoms, seniai vedusioms poroms – irgi, nes absoliučioje tamsoje net paprastas druskos perdavimas tampa erotišku. O ar pamenate kada paskutinįkart sėdėjote prie pietų stalo susikabinę rankomis?
