D.Vaičiulis į Everestą, kurio 8848 metrų viršūnė stūkso Himalajų kalnyne, įkopė gegužės 21-ąją. Ekspediciją sudarė trylika narių, du “Discovery” televizijos kanalo operatoriai ir keturi gidai.
Žygis nebuvo lengvas: pasitraukti iš jo teko trims alpinistams. Po varginančios, du mėnesius trukusios kelionės ir dviejų dienų kopimo į viršukalnę D.Vaičiuliui buvo sunku patirti net saldų pergalės džiaugsmą.
“Iš pradžių buvau labai pavargęs ir net nelabai mąsčiau apie tai, kad esu viršūnėje. Tiesiog atsisėdau ir bandžiau “atgauti kvapą”. Tik po maždaug dvidešimties minučių pradėjau atsipeikėti ir žvalgytis aplink”, - pirmuosius įspūdžius aukščiausioje pasaulio viršukalnėje prisiminė verslininkas.
D.Vaičiulis pasakojo, kad sunkiausia jam buvo įveikti atkarpą tarp ketvirtosios stovyklos iki Everesto viršūnės: “Ta valanda buvo išties kritiška.”
Skambinti mobiliuoju - blogas ženklas
Ekspedicijos žygis buvo sėkmingas visų pirma dėl itin palankių oro sąlygų. “Nebuvo labai šalta, tačiau buvo šiek tiek sniego. Todėl buvo kiek lengviau kopti į akmenines uolas”, - sakė D.Vaičiulis.
Drauge su kauniečiu viršukalnę pasiekė ir britas Rodas Baberis, tądien tapęs pasaulio rekordininku, mat nuo aukščiausio pasaulio taško kelis kartus paskambino mobiliuoju telefonu. Nors viršukalnėje įmanoma “pagauti ryšį”, D.Vaičiulis mobiliojo telefono į žygį nesinešė. “Aš tokio tikslo neturėjau. Be to, sakoma, kad skambinti nuo viršūnės, kol dar nesi nusileidęs - blogas ženklas”, - alpinistų prietarais dalijosi kaunietis.
Fiziniais pratimais savęs nevargino
Verslininko žygis į Everestą buvo suplanuotas kone ekspromtu.
“Sausio pradžioje susisiekiau su žygio organizatoriumi. Drauge su juo prieš trejus metus įkopiau ir į šeštąją pagal aukštį pasaulio viršukalnę - Cho Oyu. Jis mane mielai priėmė į ekspediciją”, - sakė D.Vaičiulis.
Kadangi visa logistika buvo planuojama atsakingos kompanijos, alpinistui tereikėjo pasiruošti moraliai ir įsigyti reikiamą įrangą. Verslininkas juokėsi, kad prieš žygį itin savęs nevargino ir fiziniais pratimais: “Fiziškai per daug nesirengiau, kadangi esu šiek tiek tinginys. Nors truputį bandžiau. Sako, kad kuo geriau esi pasiruošęs fiziškai, tuo lengviau kopti.”
Prieš penkerius metus alpinizmu susidomėjęs verslininkas pripažino, kad šiuo sportu vis dar “neserga”. “Negalėčiau pasakyti, kad apskritai esu tuo labai susidomėjęs. Man tiesiog kalnas kėlė norą į jį įkopti, o ne pats alpinizmas. Tikrai kiekvienų atostogų neleidžiu kalnuose. Tiesiog turėjau tikslą įkopti į Everestą ir tam treniravausi”, - sakė D.Vaičiulis, anksčiau įveikęs ir Monblano viršukalnę.
Žygiu pernelyg nesididžiuoja
“Dabar man Everestas - malonus prisiminimas. Tačiau tuo per daug nesididžiuoju. Juk į jį įkopia ir dvigubai už mane vyresni žmonės, taip pat tie, kurie kažkada neteko rankų ar kojų ar yra akli. Tai kodėl aš galėčiau neįkopti?” - savo žygį kukliai vertino verslininkas.
Paklaustas, kodėl apskritai nusprendė susigrumti su aukščiausia pasaulio viršukalne, D.Vaičiulis atsako lakoniškai: “Kopiau dėl to, kad ji yra”. Tokiu požiūriu vadovavosi net ir pirmieji alpinistai, bandę įveikti Everestą.
Nors prieš žygį savo galimybes D.Vaičiulis vertino vos 25 sėkmės procentais, slapčia tikėjo, kad pasiseks: “Buvau įsitikinęs, kad man pavyks, nors žinojau, kad daug kas priklausys ir nuo oro sąlygų”. Sėkmę verslininkui nešė ir drauge į viršukalnę pasiimtas draugų dovanotas pakabukas, tradicinis alpinistams teikiamas palaiminimas bei Lietuvos vėliava.
Artimiausiu metu verslininkas sako neplanuojantis pakartoti savo žygio. “Greičiau kopčiau į kokį kitą kalną. Reikia pailsėti, moraliai nusiteikti”, - sakė D.Vaičiulis.
Įveikė jau keturi lietuviai
Šį sezoną, gegužės 15-ąją, “Dievų motinos” kalno viršūnę pasiekė ir kitas lietuvis - Aldas Baltutis, gyvenantis Kazachstane. Pasak ekspertų, alpinistams, bandantiems įveikti Everestą, šis sezonas palankus dėl itin gerų oro sąlygų.
Šiais metais kalno viršūnę jau pasiekė 325 alpinistai. Tikimasi, kad bus sumuštas ir 2006-ųjų rekordas, kai į Everestą įkopė 486 žmonės.
Pirmasis iš lietuvių Everesto viršūnę 1993 metais pasiekė alpinistas Vladas Vitkauskas. Jis viršūnę įveikė antruoju bandymu. Vėliau, 2003-iaisiais, žygį pakartojo Saulius Vilius, pirmasis įkopęs į Džomolungmą iš Tibeto pusės. Tąkart ekspediciją S.Vilius paskyrė lietuvių keliautojo ir antropologo Antano Poškos 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai ir pirmojo įkopimo į Everesto viršūnę 50-mečiui.
