Renkasi kokybę
Kelionių agentūros pastebi, jog su daugelį metų buvusiomis itin populiariomis poilsinėmis kelionėmis šiemet pradeda varžytis ir pažintiniai maršrutai. „Dalis keliaujančiųjų gal jau išbandė pagrindines keliones – į Turkiją, Tunisą, kitas tradicines šalis ir atsigręžė į Europą“, – mano kelionių agentūros „Baltic Clipper“ Panevėžio filialo direktorė Lina Pakarklienė.
Pasak jos, minimalios grupės į Norvegiją, Švediją, Daniją, Italiją suformuotos iki sezono pabaigos – rugsėjo-spalio mėnesių. Didžiausi kelionių pardavimai, ypač pirmajai vasaros pusei, agentūrose buvo jaučiami žiemos pabaigoje – vasario-kovo mėnesiais.
L.Pakarklienės nuomone, teiginys, jog atostogos užsienyje – brangus malonumas, tėra mitas. Direktorės nuomone, brangu tuomet, kai už nevertą daiktą sumokama daug. Todėl atėjusieji į agentūrą kelionę pradeda planuoti ne nuo kainos, o rinkdamiesi kokybę. Vidutiniškai panevėžiečiai atostogoms užsienyje iš šeimos biudžeto atseikėja apie 2000 litų. Už tokią sumą galima savaitę pasisvečiuoti Kroatijoje, Graikijoje. Pridėjus 600 litų laukia pažintinė kelionė po Italiją. Pasiryžusiesiems leistis į 10-ies dienų kelionę autobusu saulėtąją Italiją ir pravažiuojamas šalis galima apžiūrėti ir už 1500 litų.
Pasak L.Pakarklienės, kelionės autobusu jau nebeturėtų gąsdinti nuovargiu. „Jos pastebimai tapo komfortiškesnės – autobusuose veikia kondicionieriai, nakvynės viešbučiuose. Turistai jau išmoko atsirinkti, kas jiems labiau tinka – ar keliauti pigiau ir miegoti autobuse, ar šiek tiek pridėjus apsinakvoti viešbučiuose“, – pastebėjo filialo vadovė.
Moka solidžiai
L.Pakarklienė pripažino, jog vis dėlto agentūros darbuotojams tenka išklausyti iš kelionių sugrįžusių nusivylusių klientų priekaištų dėl prastos viešbučių, paslaugų kokybės ir panašiai. Anot direktorės, paprastai tokias pretenzijas reiškia tie turistai, kurie tikėjosi pailsėti užsienyje su kiek galima minimalesnėmis išlaidomis.
Skaičiuojantieji pinigus pastebi, jog lietuviai, keliaudami svetur, moka gerokai daugiau nei vakarų europiečiai ar rusai. Pavyzdžiui, skrydis lėktuvu iš Anglijos į Kanarų salas ir savaitės poilsis tvarkingame viešbutyje kainuotų apie 150 svarų sterlingų, tai yra apie 750 litų. Nors Kanarų salos skrendant iš Lietuvos ir yra toliau nei iš Anglijos, tačiau Lietuvos kelionių agentūrų siūlomų kelionių kaina neproporcingai didesnė: sudėjus skrydį, gyvenimą viešbutyje, oro uosto mokesčius už tokią kelionę lietuviai turėtų pakloti apie 4000 litų.
Anot L.Pakarklienės, kainų skirtumą lemia rinka – Lietuva per maža valstybė, kad kelionių gausa galėtų konkuruoti su išsivysčiusiomis šalimis, todėl kelionių organizatoriai keliautojus iš Lietuvos „pamalonina“ solidžiomis kainomis.
„Lietuva – maža šalis ir neturi galimybės nupirkti tiek kelionių, kiek, sakykim, Vokietija. Tačiau mūsų tautiečiams ne visada pigiau skristi iš užsienio šalies – reikia įvertinti, kiek jis dar išleis, kol pasieks oro uostą svetur“, – mano direktorė.
Į Italiją – ne tik ilsėtis
Jau daugelį metų poilsinių kelionių topo viršūnėje vienareikšmiškai dominuoja Turkija. „Nežinau, ar bus kada nors toks sezonas, kada ji nebus lyderė?“ – abejojo agentūros „West Express“ Panevėžio filialo turizmo vadovė Daina Fijalkauskienė.
Antra pagal populiarumą išlieka Graikijos sala Kreta, aplenkusi Tunisą. Po šių tradicinių šalių, anot D.Fijalkauskienės, šį sezoną panevėžiečiai ypač susidomėjo Sicilija Italijoje bei saulėtąja Malaga Ispanijoje. Vadovė teigė pastebėjusi keistą reiškinį: Italiją mieliau nei Ispaniją renkasi ne tik turistai, bet ir emigrantai. Nors Ispanija dėl jų antplūdžio pelnė antrosios lietuvių tėvynės vardą, tačiau, pasak D.Fijalkauskienės, gerokai daugiau panevėžiečių darbo ieškosi Italijoje.
Anot direktorės, kelionių rinkoje pastebima tendencija dalyti atostogas į dvi dalis. „Viena turi būti garantuotas poilsis įprastuose užsienio kurortuose, antroji – pažintinė“, – teigė filialo vadovė.
Jos teigimu, agentūra, šiemet pirmą kartą panevėžiečiams pasiūliusi kelionę į Siciliją, neprašovė – susidomėjimas ja jaučiamas didžiulis.
„Dar 1996-aisiais norintiesiems ne tik pailsėti, bet ir pamatyti siūlydavau Kretos salą, nors tada kelionė dar buvo brangi. Visi tie, kurie tada sakė ne, 2000-2003-aisiais ten vis dėlto išvažiavo. Nors aš ir dabar esu nuomonės, kad Kretoje tiek daug yra ką pamatyti, jog būtų nuodėmė ten tik gulėti, bet pabuvusi Sicilijoje likau tiesiog apstulbinta“, – pasakojo D.Fijalkauskienė.
Jos nuomone, turistams, svetur ne tik tinginiaujantiems, bet ir besižvalgantiems, reikėtų pirmiausia nuvykti į Kretą ir tik po jos rinktis Siciliją. „Antraip Kretos įspūdžiai gali nublankti“, – patarė filialo vadovė.
Žvaigždutės – „slidus“ masalas
Pasak D.Fijalkauskienės, net 70 proc. panevėžiečių turistų renkasi poilsines keliones lėktuvu. Vadovė pripažino, jog jai pačiai tokia situacija atrodo labai keista. „Gal panevėžiečiai jau turi daugiau pinigų ir gali sau leisti apžvalgines keliones lėktuvu?“ – svarstė pašnekovė. Anot jos, savaitės kelionė lėktuvu į Siciliją, gyvenimas trijų žvaigždučių viešbutyje kainuoja nuo 1900 litų. Tuo tarpu 8000 kilometrų kelionė autobusu aplankant Vieną, Florenciją, Veneciją, Siciliją kainuotų 2000 litų.
„Italija tokia šalis, kad kiekviename mieste patirtų įspūdžių užtektų metams. Nežinau, kas geriau – ar tiek objektų apžiūrėti vienu metu, ar geriau nuskridus į salą ją išmaišyti išsinuomojus automobilį“, – abejojo kelionių autobusu nauda filialo vadovė. Renkantis kelionę, D.Fijalkauskienės teigimu, verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar įspūdingas viešbučių nuotraukas kataloge, bet ir pasidomėti kiekvienos šalies subtilybėmis. Patikėjus kelionių kataloguose nurodytu viešbučių žvaigždučių skaičiumi galima savo atostogas paversti kone pragaru.
„Turkijoje keturių žvaigždučių viešbučiai tikrai neblogi. Net ir trijų – dar visai nieko. Tačiau labai „slidžios“ žvaigždutės Tunise. Ten jos viešbučiams buvo suteiktos dar 1972-1975 metais, ką tik juos pastačius, todėl rinkdamiesi 2-3 žvaigždutes turistai turėtų būti atsargūs. Analogiška situacija ir Ispanijoje. Kroatijoje viešbučiai, net ir pažymėti didesniu žvaigždučių skaičiumi, labai specifiniai. Nors skelbiama, kad viešbutis ant paties kranto, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ten krantai paprastai labai uolėti, todėl iki paplūdimio dar gali tekti paėjėti 15 minučių“, – perspėjo D.Fijalkauskienė.
Be to, anot jos, ypač šoktelėjusios papildomų viešbučių paslaugų kainos, todėl, pavyzdžiui, Ispanijoje apsigyvenus 2-3 žvaigždučių viešbutyje gali tekti už du gultus ir skėtį nuo saulės papildomai per dieną pakloti 15 eurų.
Keliauja mažiausiai
D.Fijalkauskienės nuomone, į tokius patarimus ypač turėtų atkreipti dėmesį perkantieji keliones internetu.
„Prieš 7 metus tokių internautų banga buvo pastebima Amerikoje. Dabar ji plūstelėjo ir pas mus. Bet aklai pasitikėti internete skelbiama informacija ir važiuoti nepasitarus su kelionių agentu – rizikinga“, – mano direktorė.
Nors, pasak jos, per pastaruosius keletą metų pradėjo sparčiai daugėti užsienyje atostogas leidžiančių lietuvių, tačiau kaimynų latvių ir netgi estų šioje srityje mes dar nesugebėjome aplenkti.
„Nežinau, kodėl ir latviai, ir estai keliauja daugiau nei lietuviai, nors mūsų šalis yra didžiausia iš visų trijų. Galbūt Estijoje ir Latvijoje perkamoji galia lenkia Lietuvą dėl užsienio kompanijų atėjimo į tas valstybes?“ – svarstė D.Fijalkauskienė.
Jos teigimu, vis dar mažas kelionių perkamumas Lietuvoje turi įtakos ir pačių kelionių kainai. Pavyzdžiui, skristi į egzotišką šalį iš Talino yra pigiau nei iš Lietuvos oro uostų.
„Išsivysčiusiose šalyse netgi studentai gali sau leisti kelis kartus per metus atostogauti užsienyje. Lietuvoje išvykti į dvi poilsines ir vieną pažintinę kelionę kol kas išgali tik labai turtingi žmonės. Dauguma netgi negali sau leisti net porą kartų per metus pailsėti svetur. Tiekėjams tai nėra pelninga, todėl keliones Lietuvoje parduoda didesnėmis kainomis nei išsivysčiusiose šalyse“, – aiškino filialo direktorė.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus į užsienį ne darbo reikalais keliavo 1 milijonas lietuvių. Iš jų net 17 proc. rinkosi kelionę pas artimiausius kaimynus latvius. Tačiau poilsiauti ne Europos Sąjungos šalyse absoliuti dauguma – net 94,5 proc. Lietuvos gyventojų vyko į Tunisą. Iš viso per 2006-ųjų kelionių sezoną sausio-rugsėjo mėnesiais šalies išvykstamojo turizmo kelionių operatoriai į pamėgtus Turkijos kurortus skraidino 31,1 tūkst. lietuvių.
