Žuvys iš tiesų yra kur kas įdomesni sutvėrimai nei manome, rašo spca.bc.ca.
1. Geba bendrauti
Milžiniškos murenos dažnai medžioja su kitomis žuvimis – gruperiais. Pirmiausia gruperiai gestais kviečia murenas prisijungti prie jų medžioklės. Murenos gali įlįsti į plyšius, kurie yra per maži gruperiams, o gruperiai atviruose vandenyse plaukia greičiau. Dirbdamos kartu žuvys turi daugiau galimybių sugauti grobį.
Kai kurios kitos žuvys, pavyzdžiui, gruperiai ir upėtakiai, siunčia vizualinį signalą, kad kitoms žuvims parodytų paslėpto grobio buvimo vietą. Kartu jos sugaus didesnį grobį nei medžiodamos pavieniui. Kai kurios žuvys taip pat kviečia medžioti aštuonkojus.
2. Jaučia ne tik skausmą, bet ir malonumą
Pavyzdžiui mažoji mėlynoji lūpažuvė teikia ypatingą paslaugą kitoms žuvims. Jos įplaukia į didesniųjų žuvų žiaunas, kad pasimaitintų ten esančiais parazitais. Kartu jos padeda kitoms žuvims išlikti sveikoms. Kartais lūpažuvės „aptarnauja“ tas žuvis, kurios jas galėtų suėsti, todėl jos naudoja įdomią strategiją – plėšrūnes glosto pelekais. Kai kurie tyrimai rodo, kad toks glostymas padeda sumažinti žuvų patiriamą stresą ir suteikia malonų jausmą.
3. Turi gerą atmintį
Priešingai nei manoma, žuvys turi gerą atmintį. Kai kurios žuvų rūšys gali atpažinti ir įsiminti žmogų, kuris jas maitina.
Kai kurių šaltinių teigimu, žuvys taip pat gali įsiminti muzikos melodijas. Viena tyrėjų grupė darė eksperimentą – prieš paleisdama žuvis į laisvę, jas maitino grojant tam tikrai dainai. Po penkerių mėnesių šios žuvys sugrįždavo prie jų, kai jūroje nuskambėdavo būtent ta daina.
Kitas įdomus pavyzdys yra tam tikros rūšies grundalai. Jie atoslūgio metu laikosi netoli kranto esančiuose potvynių ir atoslūgių baseinuose. Jei prie jų priartėja plėšrūnai, žuvys peršoka į kitą baseiną, o sugeba iš vieno baseino į kitą taikliai peršokti todėl, kad per potvynį plaukdamos per baseiną įsimena jo išsidėstymą.
4. Protingos ir gali daug ko išmokti
Žuvys gali išmokti naudotis įrankiais. Pavyzdžiui, kai kurios žuvys naudoja akmenis, kad galėtų praskleisti dvigeldžius moliuskus (austres, midijas) ir taip pasimaitinti. Ypač dideliu sumanumu pasižymi spjaudalinės žuvys, kurios neįtikėtinai taikliai šaudydamos vandenį iš žiaunų gali numušti virš jų skrendančius vabzdžius, kuriais maitinasi.
5. Geba prisitaikyti
Lašišos ir upėtakiai gyvena ir sūriame, ir gėlame vandenyje. Šios žuvys išsirita gėlame vandenyje, o paskui plaukia į jūrą, kur subręsta ir tampa suaugusiomis. Jų kūnas smarkiai pasikeičia ir jos turi specializuotus organus, kad galėtų prisitaikyti ir puikiai jaustis tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje.
6. Puikiai bendrauja tarpusavyje
Nors žuvys neturi balso stygų, jos vis tiek puikiai bendrauja tarpusavyje. Jos tai daro įvairiais garsais, kvapais, elektros impulsais ir judesiais.
Drambliažuvės bendrauja naudodamos elektrą. Naudodamos unikalius elektrinius signalus, jos gali atskirti viena kitą. Šie signalai pasako, kiek žuvims metų, kokio jos dydžio, kaip toli jos yra ir net ar tai patinas, ar patelė.
Kitos rūšies elektrinės žuvys – peiliažuvės – net gali keisti dažnį, kad neužgožtų viena kitos signalų. Vienas jas tyrinėjantis mokslininkas šiuos signalus padarė girdimus ir suaugusias peiliažuves palygino su smuikais, o jaunesnes – su fleitomis.
7. Gali migruoti itin didelius atstumus
Suaugusios lašišos, gyvenančios sūriame vandenyje, migruoja didžiulį atstumą, kad grįžtų į gėluosius vandenis neršti. Lašišos neršto metu per dieną gali nukeliauti iki 50 km. Iš viso jų migracija gali siekti iki 3 000 km nuo vandenyno aukštyn per gėluosius vandenis, kur jos neršia. Visa jų kelionė prilygsta kelionei per pusę Kanados.
Ši migracija nebūtų įmanoma, jei lašišos nebūtų tokios puikios plaukikės. Plaukti aukštyn upe nėra lengva užduotis, bet, laimei, lašišos yra puikios šuolininkės ir gali peršokti kliūtis, siekiančias iki dviejų metrų aukščio.
8. Turi išskirtinių jutimo gebėjimų
Žuvys gali aptikti judesį vandenyje, naudodamos specialią išilgai kūno išsidėsčiusią jutiminių žvynelių eilę, vadinamą šonine linija. Šie jutiminiai žvyneliai fiksuoja žemo dažnio garso bangas, kurios vibruoja vandenyje.
Dėl savo jutimo gebėjimų lašišos yra žinomos kaip vienos geriausių gamtos navigatorių. Lašišos grįžta neršti į tą pačią upę, o kartais net į tą pačią upės vagą, kurioje gimė. Jos orientuojasi pagal magnetinius laukus ir savo pojūčius. Manoma, kad lašišos gali aptikti feromonus, būdingus tik jų gimtajam upeliui.
9. Gali keisti spalvą
Yra žinoma, kad žuvys keičia spalvas priklausomai nuo maskuotės poreikių, aplinkos sąlygų ir metų laiko. Spalvų spektras yra įvairus – nuo mėlynos ir žalios iki rausvos ir raudonos. Taip jos gali geriau prisitaikyti prie aplinkos, būti mažiau matomos plėšrūnams ir susirasti partnerį poravimosi sezonu.
10. Svarbios ekosistemoms palaikyti
Lašišos yra Britų Kolumbijos (Kanados provincija) pakrančių ekosistemų maistinių medžiagų pagrindas. Ramiojo vandenyno lašišos po dauginimosi miršta. Jų skerdenos yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis daugeliui Kalifornijos valstijoje gyvenančių gyvūnų, tokių kaip lokiai, vilkai ir paukščiai.
