Apie gyvenimą Kauno marių gyvūnijos įvairovę, gyvenimą šalia hidroelektrinės, atliekamus tyrimus kalbamės su tyrinėtojais, kurių išskirtinės žinios galėtų būti įdomios ne tik mokiniams, bet ir žvejams, turistams bei kitiems gamtos mylėtojams.
- Kiekvienais metais vykdote tyrimus Kauno mariose, kokia yra jų ekologinė būklė?
- Kalbant apie žuvų bendrijos būklę, iš esmės ji yra gera. Tiksliau, gerai, kad nematome didelio blogėjimo. Ypatingai situacija pagerėjo, kai 2013 metais buvo uždrausta verslinė žvejyba. Šiandien, prabėgus bemaž dešimtmečiui, galima matyti ženklų pokytį – žuvų biomasė padidėjo apie 4 kartus.
Mūsų tyrimai rodo, kad Kauno marios pasižymi nemenka žuvų įvairove. Tyrimų duomenimis, Kauno mariose veisiasi daugiau kaip 30 žuvų rūšių, tarp kurių yra ir itin retų egzempliorių. Dėl savo unikalumo Kauno mariose veisiasi ir žuvys, kurioms įprastai būdingas greitas upės gyvenimas, ir tos, kurioms patogesnė ir lėtesnė ežero aplinka. Štai šalia kuojos ar ešerio galima aptikti ir karšį bei salatį. Maža to, čia gyvena ir tos žuvų rūšys, kurios paprastai nėra būdingos gėlojo vandens faunai. Pavyzdžiui, Nemunu atmigravusi jūrinė žuvis – žiobris – uždarius užtvanką liko ir puikiai prisitaikė gyventi Kauno mariose, jos populiacija pastebimai auga.
- Augantis žuvų skaičius gamtos mylėtojams ir žvejams kelia džiaugsmą, tiesa?
- Tiktai iš dalies. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Kadangi šiuo metu daugiau vystoma mėgėjiška žvejyba, reikia tirti, ar iš tiesų auga ta žuvų bendrijos dalis, kurią mėgsta žvejai. Tyrimų duomenis rodo, kad labiausiai auga kuojų ir plakių populiacijos, štai kuojų jau atrandame ir kilogramo dydžio, ir didesnių. O meškeriotojų taip mėgstamų karšių, ešerių ar sterkų, o tuo labiau – lydekų populiacija auga gerokai lėčiau.
- O kodėl lydekų Kauno mariose nedaugėja?
- Didžiausia problema yra bendra vandens eutrofikacija, kuri kiekvienais metais didėja dėl bendro vandens telkinių teršimo maistinėmis medžiagomis. Liaudiškai tariant, dėl to vanduo „žydi“. Formuojasi masinės dumblių ir melsva bakterijų sankaupos, vanduo darosi neskaidrus. O lydeka yra plėšri žuvis, jai būtina matyti auką, kitaip ji medžioti negali. Būna, išplaukiame daryti tyrimus, įkišame delną į vandenį, o pirštų galiukų jau nesimato. Panašu, kad lydekoms sunkiau medžioti drumstame vandenyje, tai ir galimai riboja jų populiaciją.
- Šalia stovi Kauno hidroelektrinė – kokią įtaką ji daro žuvims?
- „Ignitis gamybos“ valdoma hidroelektrinės veikla glaudžiai susijusi su Kauno marių gyvenimu ne tik ekologiniu ar aplinkosauginiu aspektais. Elektrinė turi galimybę reguliuoti vandens lygį Kauno mariose, – tai priklauso nuo to, kiek „Ignitis gamyba“ planuoja gaminti elektros. Jeigu gamybos apimtis didinama, vandens lygis gali nusekti, jei elektros gaminama mažiau, lygis didėja. Pabandykite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu žuvys neršia seklumoje, kurioje gylis yra 30 centimetrų, o dėl išaugusios gamybos vandens lygis Kauno mariose nusileidžia 40 centimetrų? Tokiu atveju ikrai liktų sausumoje ir žūtų.
Dėl to mes kas pavasarį, kai nutirpsta ledas, pradedame stebėseną, plaukiame ir žiūrime, kur neršia lydekos, nes paprastai jos pradeda neršti anksčiausiai. Pavasarį nerštas prasideda kaip tik seklumose, ten, kur šilčiausias vanduo. Taigi, kai pagrindinėse nerštavietėse jau pradeda ratus sukti lydekos, informuojame Kauno hidroelektrinę, kad jie prižiūrėtų elektros gamybos svyravimus, o vandens lygis per parą sumažėtų ne daugiau kaip 20 centimetrų. Čia reikia nepamiršti, kad Kauno marios šiuo požiūriu išskirtinis vandens telkinys – vandens lygiui įtaką daro dvi elektrinės, Kauno HE ir Kruonio HAE.
- O kas atsitiks, jeigu elektrinė nepaklausys ir toliau vandens lygis mažės?
- Tyrimai atliekami nuolat. Jeigu atsitinka taip, kad dėl elektrinės veiklos, gamtai padaroma žala, ji yra apskaičiuojama ir mokamos kompensacijos. Pagal tvenkinio taisykles, neršto metu vandens lygis gali svyruoti ne daugiau kaip 20 centimetrų per parą. Aišku, jeigu neršto metu atsitiktų ekstremali situacija, trūktų elektros energijos, tuomet būtų kitos sąlygos. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad Kauno hidroelektrinė dirba preciziškai, noriai bendradarbiauja ir pastaruosius keletą metų nebuvo jokių didesnių incidentų. Mums džiugu, kad galime palaikyti ryšį su elektrinės specialistais ir kartu dirbame gamtos labui.
- Galbūt atskleisite, kokį didžiausią laimikį galima pagauti Kauno mariose?
- Man regis, prieš keletą metų Kauno mariose buvo pagautas 76 kilogramų svorio šamas, kuris buvo pavadintas „monstru“ ir nuskambėjo per visą Lietuvą. Aišku, paprastas mėgėjas tokios žuvies iš pirmo karto gal ir nepagaus, tačiau daugiau nei kilogramo svorio karosą, karšį ar sterką ištraukti tikrai nėra retenybė. Tiems, kas mėgsta paspiningauti didesnių ešerių ar patykoti karosų, taip pat yra ką veikti. Retesnių žuvų mėgėjai gali rinktis žiobrį, salatį ar šamą, Kauno mariose yra tokia žuvų įvairovė, kad gali išsikelti tikslą pagauti bent po vieną kiekvienos rūšies, ir vasara, žiūrėk, jau baigėsi. Štai prieš porą metų į Lietuvos telkiniai buvo įžuvinti mažais šamais, o šiemet Kruonio tvenkinyje jau matėme gausią šamukų populiaciją. Jeigu šamo jaunikliai išgyvena 2 metus, jie gali siekti 1-2 kilogramus svorio. Tie, kurie natūralioje aplinkoje pasiekia 10 metų amžių, jau sveria 30-40 kilogramų. Taigi, tikėkimės, kad 2030 metais išgirsime ne vieną istoriją apie šamus-milžinus.
Hidroelektrinių eksploatacijos departamento, Techninio skyriaus vadovas Erikas Martinaitis:
Kauno HE tvenkinys arba trumpiau Kauno marios, tai didžiausias dirbtinis vandens tvenkinys, kuris susiformavo pastačius Kauno hidroelektrinę ir patvenkus Nemuno upę. Susiformavus tvenkiniui pasikeitė kraštovaizdis, susidarė palankios gyvenimo sąlygos vandens paukščiams, rekreacijai ir hidroenergetikos plėtrai. Ant Kauno marių kranto buvo pastatyta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (1992 m).
Kauno hidroelektrinė Lietuvoje galėtų būti laikoma pirmuoju dideliu žaliosios energijos gamintoju. Žaliosios energijos generacija šioje elektrinėje prasidėjo dar tada, kai pati sąvoka (Žalioji energija) nebuvo žinoma, t.y. 1960 m. Tais metais hidroelektrinė jau dirbo visais keturiais agregatais ir sugeneravo daugiau kaip 350 GWh energijos. Tuo metu tai sudarė labai didelę šalies energijos poreikio dalį. Dabar hidroelektrinė atlieka ne tik energijos gamybos funkciją, bet kartu su Kruonio hidroakumuliacine elektrine teikia kitas Lietuvos energetikos sistemai paslaugas, kurios yra labai svarbios plėtojant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės ir vėjo).
Reikia paminėti, kad „Ignitis gamybos“ valdoma Kauno hidroelektrinė užtikrina aplinkai pavojaus nekeliantį vandens lygio svyravimą tvenkinyje, kai Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė vykdo balansavimą ar likviduoja avarijas energetikos sistemoje (paima ar išleidžia didelius vandens kiekius iš Kauno HE tvenkinio). Tai puikus pavyzdys kaip du didžiausi šalies hidroenergetikos objektai gali būti integruoti gamtinėje aplinkoje, o tinkamas jų darbo planavimas leidžia draugiškai sugyventi su gamta bei užtikrinti geras sąlygas žuvims ir vandens paukščiams.
