Ši politika aiškinama “netilpimu“ į studijų programa ir studentų laisve rinktis.
3 metų bakalauro studijos išstums užsienio kalbą?
Rugsėjį studijas pradėję Komunikacijos fakulteto pirmakursiai užsienio kalbos mokysis tik 1 metus, o ne 2, kaip buvo įprasta iki šiol. Teisės fakultete jau keletą metų užsienio kalba dėstoma 1 metus, o nuo rudens dvigubai – nuo 96 iki 48 valandų -mažinamas jai skirtų valandų skaičius.
Filosofijos fakultetas jau šįmet sumažino užsienio kalbai skiriamų valandų skaičių, tačiau čia užsienio kalbos dar mokoma 2 metus.
“Mano įsitikinimu, reikėtų didinti, o ne mažinti”, - sako VU Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Nijolė Bražėnienė.
Ji mano, kad universitete visiems studentams reikėtų mokytis ne vienos, o dviejų užsienio kalbų. Pasak N. Bražėnienės, ES dokumentai rekomenduoja, kad universiteto absolventas gerai mokėtų bent 2 užsienio kalbas.
Dviejų kalbų mokymą VU svarstoma įvesti ateityje.
“Dabar yra toks pereinamasis periodas, labai sunku ką nors ir sakyti, smerkti tuos fakultetus ar ne, juk galvojama padaryti 3 metų bakalauro studijas, kas tada 2 metus skirs užsienio kalbai? Tą laiką reikės atiduoti specialybės dalykams”, - prognozuoja Užsienio kalbų instituto direktorė.
Jai pritaria ir VU anglų kalbos dėstytoja Birutė Palovienė.
“Turėti iliuzijų, kad ateina iš mokyklos labai gerai paruošti studentai, nereikia. Tai būtų mūsų rožinis sapnas. Nemažai laiko tenka sugaišti esminių dalykų pakartojimui, o kai pasibaigia pakartojimas, nebelieka laiko kažką naujo mokytis”, - pažymėjo B. Palovienė, nepritarianti užsienio kalbos mokymui tik vienerius metus.
Teisės fakultetas – ne Filologijos
“Užsienio kalbos pirmiausia turi mokyti mokykla, o ne universitetas, čia yra ne Filologijos fakultetas. Antra, studentai puikiai kalba užsienio kalbomis ir jokių problemų tai nesudaro. O tiems, kas nenori, gali duoti 40 valandų, 80 valandų – jis vistiek neišmoks”, - įsitikinęs Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius.
Anot V. Nekrošiaus, užsienio kalbų mokymasis turi būti studento laisvalaikio noras, o ne prievarta. Jo manymu, studentui turi būti sudaroma galimybė mokytis vieną arba dvi užsienio kalbas. Tačiau esant privalomam užsienio kalbos mokymui, to padaryti esą neįmanoma.
“Jokie kalbų mokymai tiek naudos neduoda, kiek kiekvieną mėnesį 4 – 5 dienoms atvažiuojantys užsienio teisės profesoriai, kur tu klausai paskaitų, laikai pas jį egzaminą. Sumažinus valandų skaičių, nepasidarys blogai ir studentai mažiau kalbų nepradės mokėti” , - įsitikinęs Teisės fakulteto vadovas, pridurdamas, kad fakultete paskaitas jau skaito Amerikos profesoriai.
„Fakultetas tikrai nėra prieš užsienio kalbą, bet mes nenorime, kad užsienio kalba būtų per prievartą, kaip buvo fizinis lavinimas”, - pabrėžė V. Nekrošius.
Kalbų mokymas mažinamas dėl studijų krūvio
“Nesutelpame į valandas – krūviai dideli, studentai reiklūs, nori gauti daugiau profesinių žinių, o Švietimo ir mokslo ministerijos yra griežtai nustatyti limitai, kiek vienas kursas gali turėti kreditų, disciplinų ir valandų. Mes vos ne vos išsitenkame, tad ieškome rezervų, ir gaila, kad reikia mažinti”, - apie užsienio kalbos dėstymo trumpinimą iki 1 metų kalba VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Domas Kaunas.
“Nepalyginsi, kiek mūsų studentai prieš 10 metų mokėjo ir ką moka šiandien – daug daugiau. Studentų anglų kalbos žinios neprastėja, ir jei kuris dėstytojas pasiguodžia, tegul palygina su praėjusių laikotarpių atskirais etapais ir pajus pažangą”, - įsitikinęs D.Kaunas.
Jis užsimena, kad įdiegus 3 metų bakalauro studijas, užsienio kalbos universitete gali būti visiškai atsisakyta.
“Suprantama, atsisakius vienerių metų keliuose fakultetuose, valandų skaičius Užsienio kalbų institutui sumažėjo, turi atleisti kelis dėstytojus, tai nejau dėstytojai sakys, kad mažinkime toliau”, - užklaustas, ar užsienio kalbų dėstymo trukmė nėra trumpinama norint užtikrinti savo fakulteto dėstytojų krūvius, retoriškai klausė D. Kaunas.
Universiteto pareiga – išmokyti profesinės kalbos
“Trumpinimas visur sutinkamas skausmingai, bet užsienyje daugeliu atveju kalbos mokymas yra papildoma paslauga, išskyrus profesinės kalbos mokymą”, - pažymi Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys.
SKVC direktorius pastebi, kad šiuo metu universitetų studentų užsienio kalbos žinių lygis prastas. Dėl to esą skundžiasi universitetai.
E. Stumbrio manymu, universitetas neturėtų lopyti užsienio kalbos spragų, tačiau jo pareiga - gerai išmokyti profesinės kalbos. Jei, pasak E. Stumbrio, universitetai lopys bendrojo ugdymo spragas, situacija nesikeis.
Kaip darbdaviai spaudžia universitetus dėl specialistų ruošimo, taip aukštosios mokyklos turėtų spausti vidurines mokyklas dėl geresnio moksleivių užsienio kalbų pruošimo, - mano E. Stumbrys.