Abitūros egzaminai – vienas įsimintiniausių gyvenimo įvykių. Kaip juos prisimename – su džiaugsmu, liūdesiu, nuoskauda ar triumfu, priklauso nuo daugybės aplinkybių. Ir tikrai ne visada, deja, nuo to, ar gerai, ar blogai mokėmės visus dvylika metų.

Egzaminų organizavimo tvarka – tai kasmet išleidžiamas neplonas „talmudas“ ir privaloma griežtai laikytis kiekvieno jo punkto. Jo autorius – Nacionalinis egzaminų centras (NEC), vykdytojas – mokytojai. Būtent nuo jų sugebėjimo nepriekaištingai vykdyti visus NEC nurodymus labai priklauso abituriento egzamino sėkmė.

Tačiau surašyti taisykles pagal Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) reglamentą – viena, o jas praktiškai įgyvendinti pagal įprastą, rugsėjį sudarytą moksleivių ugdymo planą, kuris irgi reglamentuotas ŠMM, pasirodo, visai kas kita. Jau balandį visas ugdymo procesas mokyklose ima griūti.

Mokiniai pasirenka laikomus egzaminus, savo darbą pradeda egzaminų centras, sudaromi egzaminų grafikai. Mokyklų vadovai keliauja į Švietimo skyrių išklausyti daugybės instruktažų, vėliau – į kitas mokyklas šviesti mokytojų, paskirtų į egzaminų grupes. Mokiniams prasideda įskaitų laikymo metas, nes prieš brandos egzaminą abiturientas pirmiausia turi išlaikyti privalomąsias įskaitas.

Jei vieno ar kito dalyko egzaminai nebus laikomi, mokiniai per pamokas tampa pasyvūs, jiems pažymys neberūpi, svarbu, teigiamas, ir gerai. Į pamokas dažnai neateinama, o mokytojai pluša organizuodami įskaitas. Ugdymo procesas mokykloje suyra kaip kortų namelis.

Pamokos tegu baigiasi balandį

Natūralu, kad tą dieną ir iš vakaro, prieš laikant įskaitą, kitų dalykų pamokos mokiniui darosi visai nesvarbios. Per įskaitas (dažniausiai jos vyksta dvi dienas) praktiškai pamokos nevyksta visoje mokykloje, nes, tarkime, laikant lietuvių kalbos įskaitą dalyvauja 10 mokytojų, anglų – 12, vokiečių – 3, rusų – 3 ir kt.

Kai mokytojas priima įskaitas, per jo dėstomo dalyko pamoką klasė lieka be mokytojo. Bandoma tartis su laisvais kolegomis, kad jie prižiūrėtų ar užduotų kokį darbą mokiniams, bet tokia pamoka toli gražu nebus visavertė. Įskaitoms laikyti reikia ir papildomų patalpų – pasiruošti, atsakinėti, klasės mokytojams. Mokykloje turi būti tylu, kad mokinys galėtų susikaupti.

Ar tai įmanoma, kai mokykloje vienu metu mokosi 800 mokinių? Nėra reglamento, kuris leistų įskaitų dienomis mokykloje nutraukti pamokas.

Antakalnio vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Rima Kuncevičienė turi labai konkrečių siūlymų dėl ramios, darbingos abitūros egzaminų sesijos, norint nesugriauti mokyklos ugdymo proceso. „Gal tai – iš fantastikos srities, – nedrąsiai šypteli mokytoja. – Bet aš siūlau Švietimo ir mokslo ministerijai pakoreguoti ugdymo planą ir leisti abiturientams pamokas baigti balandžio 1 dieną.

Abiturientams pasirinkus egzaminus, kuriuos jie laikys, reikėtų sudaryti atskirą tų dalykų konsultacijų tvarkaraštį. Mokiniai ateitų į konkrečias konsultacijas, gal tada kai kurie galėtų ir atsisakyti korepetitorių paslaugų. Tačiau taip pertvarkius tvarkaraštį, keistųsi darbo krūvis tų dalykų mokytojams, kurių egzaminų nėra – etikos, tikybos, kūno kultūros, geografijos.

Darbo sutartyje reikėtų iš anksto numatyti šiuos pasikeitimus. O įskaitų laikymą siūlyčiau abiturientams organizuoti šeštadieniais. Tuščia mokykla, tylu, patalpų – kiek nori. Visi mokytojai tikrai tai suprastų ir ateitų, bet gal galima tai įteisinti ir sumokėti už papildomą nedarbo dieną? Kitas klausimas – ar mes turime teisę atimti iš vaiko savaitgalį? Pagal reglamentą mokiniui ir mokytojui priklauso dvi nedarbo dienos“.

Egzaminų organizavimas

Balandį prasidėję rūpesčiai dėl ugdymo proceso tvarkaraščio nesibaigia. Gegužę jie tik aštrėja. Pagal esamą mokinių ugdymo reglamentą abiturientams pamokos baigiasi gegužės 12-ąją (viena savaite sutrumpinti mokslo metus šių mokslo metų viduryje savo įsakymu nutarė švietimo ir mokslo mnistras), prasideda egzaminų sesija. Kitiems toliau vyksta pamokos.

Minėtoje Antakalnio mokykloje yra per 1600 mokinių, dirbama dviem pamainomis. Valstybiniai egzaminai vyksta skirtingose mokyklose. Egzaminuojančių mokytojų grupė sudaroma iš visų mokyklų mokytojų rotacijos principu. Todėl 4 valstybinius egzaminus keturias dienas priiminėja 24 mokytojai.

„Kaip užimti mokinius, jei mokykloje nėra 24 pedagogų, – klausia R. Kuncevičienė. – Ir vėl turime perorganizuoti visą ugdymo procesą, – rodo tvarkingai surašytus grafikus mokytoja. – Dvi mokslo dienas perkėlėme į birželį, nes mokytojai nespėja išeiti kurso. Iš dalies nusižengiame ugdymo planui, kuris reglamentuoja pamokas baigti birželio 1 d. Net ir tada, jei visus vaikus perkeltume ir kažkaip sutalpintume į antrą pamainą, ar turime moralinę teisę prašyti mokytojų, kurie nuo 7 val. ryto sėdėjo valstybiniame egzamine, patyrė įtampą, nes tai didžiulis psichologinis krūvis ir atsakomybė, vėl ateiti į mokyklą ir vesti dar 7 pamokas? Mokytojai dirba pasiaukodami, nes kitos išeities nėra. Vis rašom ir rašom į pažymių knygeles – labai atsiprašome, tačiau tą dieną pamokų nebus, jos vyks tada ir tada... Mokiniai, žinoma, džiūgauja, bet tėvai tikrai ne visada linkę suprasti, kodėl mokykla neatlieka savo funkcijų. Juk šimtai paauglių vykstant valstybiniams egzaminams paliekami gatvėse“.

Nereikėtų pamiršti, kad dėl mokytojų užimtumo stringa gražios mokslo metų pabaigos idėjos, puoselėtos nuo pat rugsėjo pirmosios, tik prabėgomis su tėvais ir moksleiviais aptariami signalinių pusmečių, trimestrų rezultatai, paviršiais praslysta atvirų durų dienos. Mokytojai dėl nuolatinio pervargimo irzlūs ir ne tokie pakantūs nė kiek ne mažesnę įtampą patiriantiems mokiniams.

„Be to, gegužę vyksta ne tik valstybiniai, bet ir mokykliniai egzaminai,– rikiavo darbus R. Kuncevičienė. – Jiems taip pat reikia ruoštis. O kur dar vykdytojų sąrašų, egzaminų komisijų sudarymas, įvairių dokumentų, skelbimų spausdinimas, pasitarimai. Visi tie darbai net į 12 valandų darbo dieną netelpa. O juk mokytojai turi ir savo šeimas, vaikus. Ką padarysi, svarbiausia, kad yra tokių žmonių, kaip mūsų Švietimo skyriaus švietimo organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Dalia Lėckaitė, kuriai visada gali paskambinti, paklausti, pasitarti. Gerai, kad yra tokių mokytojų, kuriems pasakei, štai naujas įsakymas, gerai, sako, eina ir dirba. Man regis, kad mūsų mokyklos mokytojai tikrai labai šaunūs, todėl mums ir krauna visus darbus, – pasidžiaugė savo kolegomis pavaduotoja ir su šypsena pridūrė: – Labai norėčiau, kad mano kailyje gegužę atsidurtų pats NEC direktorius“.

Egzaminų vykdytojų komanda

Iš vakaro prieš kiekvieną egzaminą pavaduotojas – vyr. vykdytojas atvyksta į mokyklą ir patikrina, ar yra numeriai ant suolų, ar tinkamu atstumu sustatyti suolai, ar jie nesulūžę, ar lenta tvarkinga, ar aišku, kaip nueiti į tualetą, ar yra rūbinė, ar laikrodžiai patalpose rodo tą patį laiką, ar yra sąrašai prie įėjimo.

Vyr. vykdytojas iš anksto privalo savo jėgomis parengti savo vykdytojų komandai korteles su pavardėmis, paskirstyti pareigas, kas suleis mokinius į patalpą, kas kirps voką su užduotimis, kas jas perskaitys. Nuo tokių, rodos, elementarių dalykų priklauso egzamino kokybė. Suklysti mokytojas neturi teisės, per egzaminą jis negali mokiniui nei padėti, nei pakenkti. Jis privalo tiksliai įvykdyti visas NEC parengtas egzaminų laikymo nuorodas, o jeigu kuris nors abiturientas pasiskųs, esą mokytojas kaukšėjo kulniukais ir neleido mokiniui susikaupti ir jei tai pavyks įrodyti, pedagogui gali būti neleista keletą metų kelti kvalifikacinės kategorijos.

Tam, kad egzaminams būtų pasirengta nesuardant mokyklos ugdymo proceso, direktoriaus pavaduotoja R. Kuncevičienė NEC ir ŠMM turi dar vieną siūlymą. Egzaminų centras galėtų inicijuoti projektą parengti profesionalią egzaminų vykdytojų komandą. Įsivaizduoju, Lietuvai reikėtų apie 1000 tokių vykdytojų. Komanda dirbtų nuo gegužės, už tai jiems būtų mokama, o mokyklos galėtų ramiai tęsti darbą. Ramybei per egzaminus užtikrinti aukštosios mokyklos galėtų prisidėti nors patalpomis. Manau, jų auditorijos geresnės nei mokyklų sporto salės, nes pagal egzaminų tvarką rekomenduojama brandos egzaminus organizuoti erdviose patalpose.

Parengiamajam darbui egzaminams būtų reikalingas atskiras vieno žmogaus etatas nuo gruodžio mėnesio. Jis abiturientams aiškintų apie kiekvieną egzaminą, rinktų jų prašymus, registruotų juos KELTO sistemoje, sudarinėtų sąrašus – atliktų visą techninį darbą, kuris atima iš mokytojų daugybę laiko. Pagaliau brandos atestatus kažkas taip pat turi išrašyti. Dabar tai daro raštinės vedėja, kuri tuo metu jau turi teisę atostogauti. Aš pati niekada neeinu atostogų anksčiau negu liepos 19 d., nors turėčiau teisę ir kartais labai norėčiau birželio pabaigoje žemuogiauti...

„Tikiuosi, kad Nacionalinis egzaminų centras ras galimybę atsižvelgti į šias problemas ir siūlymus, kuriems pritartų, drįstu teigti, visos mokyklos, kuriose kiekvieną pavasarį vyksta egzaminų sesija ir kurios skaičiuoja darbo valandas nuo 7 valandos iki 19 vakaro“, – teigia R. Kuncevičienė.

Šiandien abiturientams – paskutinis skambutis. Tegul jis nuskamba kaip šviesus, skambus akordas, palydintis juos į naują gyvenimo etapą. O per egzaminus tegu visus lydi didžiausia sėkmė ir susikaupimas.