Draugę vežtųsi į Venesuelą

Bilalas Smaili-Narvaeras į Kauno technologijos universitetą (KTU) atvyko iš tolimosios Venesuelos, Margaritos salos. Dabar jis - KTU Tarptautinių studijų centro (TSC) ketvirtakursis, studijuoja eksporto inžineriją. Vaikinas sako, kad apie Lietuvoje esančią aukštąją mokyklą sužinojo iš savo tautiečio draugo, kuris dabar - to paties centro magistrantas.

“Norėjau tapti inžinieriumi, tad ir susigundžiau vykti į tolimą nežinomą šalį. Pirmus trejus studijų metus buvo nelengva, šiemet pajutau, kad įvyko lūžis. Studijomis esu patenkintas, egzaminai nebe tokie baisūs”, - pasakoja jau neblogai lietuviškai kalbantis jaunuolis. Už mokslą jis per metus moka apie 8000 litų, stipendijos negauna. Nemažai pinigų tenka pakloti ir už samdomą butą bei skirti pragyvenimui.

Bilalas gegužę ginsis bakalauro darbą, o vėliau ketina stoti į magistrantūrą. Paskui, neslepia vaikinas, jis grįš į gimtinę ir ten pradės savo profesinę karjerą. “Šeimoje esu vienintelis sūnus, tad tėvai nenorėtų, kad visą laiką gyvenčiau toli nuo namų”, - sako ketvirtakursis. Jis prisipažino Kaune turįs ir širdies draugę bendrakursę Renatą, su kuria jiedu pora nuo pirmojo kurso. Vaikinas ne kartą lankėsi pas Plungėje gyvenančius draugės tėvus, kurie, sako vaikinas, jį priėmė labai draugiškai. “Jei Renata sutiks su manimi važiuoti į Venesuelą, mielai ją vešiuosi kartu”, - sako šiltų jausmų draugei neslepiantis ir apie išsiskyrimą nenorintis galvoti Bilalas.

Tarp lietuvių jaučiasi gerai

Sirijos pilietį trečiakursį Amerą Sodahą atvykti į Kauną sugundė brolis, Medicinos universitete baigęs farmacijos mokslus. Dabar jis, vedęs bendramokslę lietuvę, dirba Kaune, tad jaunėlis brolis jo šeimoje būna dažnas svečias. “Jei mokyčiausi Sirijoje, už mokslą tektų mokėti gerokai daugiau. Lietuvoje jau pripratau, nors pradžia buvo sunki.

Ir dėstytojai, ir studijų sistema buvo netikėti, reikėjo daug ko mokytis”, - pasakoja Ameras. Kai baigs studijas, vaikinas irgi grįš namo, į gimtąjį Damaską, nes tėvai nenorėtų, kad ir antrasis sūnus apsigyventų Lietuvoje.

Ameras gražiai atsiliepia apie grupės bendramokslius lietuvius, tarp kurių jis vienintelis užsienietis. “Visi mes kartu sportuojame, iškylaujame. Turiu daug draugų ir draugių, bet tos, kuri labiausiai kristų į akį, kol kas nėra. Bet laiko ją susirasti dar turiu”, - juokauja geros nuotaikos nestokojantis siras. TSC studentų atstovybės prezidentas Kasparas Budnikas gyrė Amerą už draugiškumą ir linksmą būdą.

Pasak TSC direktoriaus profesoriaus Arvydo Palevičiaus, centre kartu su lietuviais studijuoja 7 užsieniečiai, atvykę iš Libano, Sirijos, Prancūzijos, Rusijos. Jie, įveikę bakalauro programą, gali toliau mokytis įvairių KTU fakultetų magistrantūroje arba važiuoti tęsti studijų į kitas šalis. Dauguma magistrantūros studijoms pasirenka tą patį TSC. Arti dešimties užsieniečių jaunuolių mokosi pagal ES Socrates/Erazmus mainų programą - jų studijos trunka vieną semestrą. Tie, kurie į KTU atvyksta iš ES šalių, už studijas nemoka arba moka dalinį mokestį. Kitų šalių jaunuoliams tenka gerokai pakratyti piniginę.

Įkūrė užsienio studentų sąjungą

Kauno medicinos universitete studijuoja apie 250 užsieniečių, tarp kurių daugiausia atvykusiųjų iš Izraelio ir Libano. Taip pat mokosi vokiečių, švedų, pakistaniečių, JAV, Kanados piliečių. Libanietis Basemas Ajašas - Medicinos fakulteto ketvirtakursis svajoja būti chirurgu. Rudenį draugai jį išrinko KMU užsienio studentų sąjungos (KIMSU) prezidentu, šias pareigas vaikinas labai vertina.

“Stengiamės visiems užsieniečiams padėti integruotis į KMU bendruomenę, rūpinamės jų kultūrine veikla, laisvalaikiu, organizuojame renginius”, - pasakoja Basemas. Vaikinas į Kauną atvyko savo šalyje jau baigęs biologijos mokslus, dabar už medicinos studijas per metus moka 4600 eurų. Užsieniečiams, studijuojantiems odontologiją, studijos kainuoja 5800 eurų, būsimiesiems farmacininkams tenka mokėti 3800 eurų.

Basemas nuomojasi butą Žaliakalnyje, rytais mėgsta pabėgioti Ąžuolyne, o po paskaitų dažnai užsuka į sporto klubą. Studijos nelengvos, sako vaikinas, tad tenka taupyti kiekvieną minutę. “Pirmaisiais studijų metais gyvenau bendrabutyje, bet ilgai ten neištvėriau. Buvo prastos gyvenimo sąlygos, trūko patogumų, - pasakoja libanietis. - Visi studentai užsieniečiai stengiasi nuomotis butus privačiai, nors tai kainuoja žymiai brangiau”. Panašiai apie bendrabučius atsiliepia ir Basemo tautietis Sala Edinas Elmuradas, kuris privačiame bute gyvena su draugu.

Ketvirtakursiui Sala Edinui mokytis Kaune patinka, tik jis norėtų, kad aukštesniuosiuose kursuose dėstantys pedagogai geriau kalbėtų angliškai, būtų daugiau specialybės vadovėlių šia kalba. Antrakursis libanietis Nažibas Beržajis neslėpė, kad, gavęs gydytojo diplomą, internatūros mokslus norėtų tęsti Ispanijoje arba JAV.

Raja Uns Ula į Kauną atvyko iš Pakistano. Trečiajame kurse besimokantis vaikinas sakė: gavęs gydytojo diplomą būtinai grįš dirbti į tėvynę. Pasak KMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanės profesorės Angelijos Valančiūtės, po pagrindinių studijų užsieniečiai dažniausiai KMU baigia ir internatūrą, o rezidentūros studijoms renkasi kitas šalis.

Patinka bendrauti su moksleiviais

Lietuvos Kūno kultūros akademijoje (LKKA) studijuoja 10 jaunuolių, atvykusių iš Lenkijos - dalis jų turi tos šalies arba dvigubą pilietybę. Bet didžiausias tarptautinis judėjimas vyksta tarp tų, kurie LKKA mokosi pagal ES Socrates/Erazmus programą. Atvažiavę vienam semestrui užsieniečiai pasirenka keletą jiems patinkančių kreditų ir kelis mėnesius mokslus kremta kartu su lietuviais.

“Mano specialybė - sporto žurnalistika ir kūno kultūra, - sako bulgarė Danela Mindoza. - Studijuoju Bulgarijos nacionalinėje sporto ir kūno kultūros akademijoje, o į Kauną atvažiavau norėdama pasimokyti keleto įdomesnių disciplinų, pažiūrėti, kaip studijuoja lietuviai”.

Studentei ypač patinka J.Jablonskio gimnazijoje atlikti praktiką, bendrauti su moksleiviais. “Kai pasisiūliau juos mokyti žaisti tinklinį, iš pradžių visi pasišiaušė, - juokiasi Danela. - Žinojau, kad lietuviai pamišę dėl krepšinio, tad turėjau įrodinėti, kad ir tinklinis - įdomi sporto šaka. Dabar visi puikiai sutariame, mano mokiniai manęs klauso”. Bulgarė sako, kad akademija Sofijoje, kur ji mokosi, modernesnė, naujesnė, joje geresnės sporto bazės. Bet čia esą viską atperka dėstytojų ir bendramokslių nuoširdumas.

Danela paskaitose bendrauja su anglu Ričardu Elijotu, vokiečiu Haine Lames, čekėmis Alisija ir Marika, taip pat atvykusiais pagal ES Socrates/Erazmus programą. Tiesa, užsieniečiai pirmąsias paskaitas rytais, matyt, linkę ir pramiegoti: pažadėjus auditorijoje susitikti sutartu laiku, užsiėmime tebuvo tik viena Danela.