Dėstytojai siūlo patiems studentams susitarti dėl pažymių

Studentai su nerimu laukia pagal norminę sistemą vertinamų atsiskaitymų. „Viena dėstytoja jau dabar patarė susitarti, kokius įvertinimus kas gaus, ji nežino kitokios atrankos, kas turėtų gauti 8, o kas 6, nes studentų žinios panašaus lygio“, – pasakojo nepanorusi prisistatyti VDU studentė.

Universiteto rektorius V. Kaminskas šią situaciją pavadino dėstytojų neįsigilinimu į vertinimo sistemą arba dėstytojų ir studentų nesusišnekėjimu: „Ne visi dėstytojai supranta naują vertinimo sistemą, todėl studijų prorektoriui pavesta tiesiogiai susitikti su visų fakultetų dėstytojais ir paaiškinti“.

Studentai baiminasi, kad atėję į atsiskaitymą turės traukti lapelius su užrašytais pažymiais. O gal surinkus tokį patį taškų skaičių pažymį gali lemti simpatijos ar antipatijos?

„Jeigu kurse yra 100 studentų ir pagal surinktų taškų skaičių sudėliojus studentus keturi studentai nuo 8 vietos surenka vienodai. Juk galės būti tik 10 procentų, įvertintų maksimaliu pažymiu, tad kurie du gaus 10, o kurie 9? Du laiminguosius rinks pagal išvaizdą, sugebėjimą įtikti ar pagal abėcėlę?“, - vieną po kito klausimus žėrė VDU trečiakursis Tomas.

Nauja tvarka nepatenkinti ne tik studentai, kurie bijo nuvertinimo, bet ir dalis dėstytojų, kurie mano, kad toks žinių vertinimas nėra teisingas studentų atžvilgiu. „Save gerbiantis ir dėstytojo etikos kodekso nepamiršęs dėstytojas negali vertinti viso kurso pagal griežtai nustatytas proporcijas, jei yra kitoks studentų žinių pasiskirstymas, tuo tarpu rektoriaus įsakymas nurodo dėstytojams rašyti pažymius pagal tiksliai nurodytas proporcijas“, – sakė R. Kamuntavičius.

Studentai turėtų reikalauti geresnės studijų kokybės

„VDU nauja žinių vertinimo sistema įvesta atsižvelgiant į Bolonijos deklaraciją, pagal kurią iki 2010 metų bus sukurta bendra Europos studijų erdvė. Lietuva, pasirašius Bolonijos deklaraciją, tapo proceso dalyve. Dėl studentų mobilumo šalies viduje ir tarp skirtingų Europos šalių, negalima palyginti studentų įvertinimų. Ką dabar reiškia dešimtukas skirtinguose universitetuose? Norminis vertinimas studentus reitinguoja ne pagal absoliutines žinias, o pagal tai, koks tu esi sraute, grupėje ar kurse“, – apie norminės vertinimo sistemos įvedimo motyvus kalbėjo VDU rektorius V. Kaminskas.

Dėstytojas R. Kamuntavičius pritarė, kad griežtas pažymių skirstymas pagal nustatytas tikslias proporcijas palengvintų mainų programas pasirinkusių studentų padėtį, juos supaprastintų, tačiau taip pat teigė, kad geriau garsėti ne vertinimo sistema, o aukšta kokybe. Pasak R. Kamuntavičiaus, patys studentai turėtų reikalauti ne geresnių pažymių, o aukštesnės studijų kokybės.

Dėstytojai negalės savivaliauti

Pagal VDU rektoriaus įsakymu įvestą norminę vertinimo sistemą bus atskirai vertinami teigiamus ir neigiamus įvertinimus gavę studentai. Rektoriaus įsakyme parašyta: „Dėstytojas nustato minimalų įvertintų žinių kiekį, už kurį rašomas pažymys 5. Minimalus žinių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 35% ir ne didesnis kaip 55% visų žinių“.

Rektoriaus patvirtintame dokumente taip pat teigiama: „Norminis vertinimas atliekamas reitinguojant studentų grupę pagal įvertintą žinių kiekį į grupeles nustatytomis proporcijomis. Maksimalus įvertintų žinių kiekis, už kurį rašomas aukščiausias pažymys, yra žinių kiekis studento, kuris surinko didžiausią visų žinių dalį. Dėstytojas, įvertinęs visos studentų grupės žinias, turi teisę spręsti, koks aukščiausias pažymys – 10 ar 9 atitinka maksimalų įvertintų žinių kiekį“.

Pagal VDU rektoriaus V. Kaminsko pasirašytą įsakymą, norminis vertinimas gali būti netaikomas, kai grupėje yra mažiau nei 25 studentai, taip pat vertinant žinias, įgyjamas seminarų, pratybų, praktikų, laboratorinių darbų metu, vertinant kursinius darbus ir individualias užduotis.

Pagal dokumentą, kai neigiamų galutinių pažymių skaičius viršija 25 % studentų, turėjusių teisę laikyti egzaminą, dėl įvertinimo analizės sudaroma katedros komisija, kuri išvadas teikia dalyko dėstytojui ir katedros vedėjui.

Toks sprendimas priimtas norint užkirsti kelią dėstytojų savivalei. „Katedra tokiu atveju turės pasižiūrėti, kodėl atsirado tokia problema, tai daroma dėl studentų, kad nebūtų tokių atvejų kaip dabar. Yra dėstytojų, kurie įtaiso skolas dviems trečdaliams trečiakursių srauto“, - paaiškino VDU rektorius.

Privalės rašyti ir gerus įvertinimus

Nors sistema ir turi trūkumų, tačiau studentams kartais ji gali būti naudinga. „Yra dėstytojų, kurie rašo labai mažai ar išvis nerašo gerų pažymių. Tokie dėstytojai net ir nenorėdami privalės studentus vertinti geresniais balais. Gali būti, kad bus daugiau geresnių įvertinimų“, – kalbėjo R. Kamuntavičius.

Šiems dėstytojo žodžiams pritarė ir antrakursis VDU studentas Mantas: „Vieša paslaptis, kad yra dėstytojų, kurie nepripažįsta gerų pažymių. Per tokio dėstytojo atsiskaitymą buvo ir taip, kad iš viso kurso geriausias pažymys buvo septynetas. Ir tas tik vienas. Įvedus naująją sistemą dėstytojas privalės parašyti ir geresnių pažymių, tikiuosi, kad aš būsiu tarp laimingųjų, gavusių geresnį įvertinimą“.

„Kada studentai supras naująją vertinimo sistemą, manau, bus patenkinti. Ji iš tiesų naudinga. Tiksliųjų mokslų, informatikos bei gamtos mokslų fakultetų studentams ši vertinimo sistema bus ypatingai naudinga, nes jų pažymiai pagal absoliutinius dydžius yra tikrai žemi. Norminė sistema duos daugiau gerų pažymių. Dėstytojams ši sistema gali nepatikti, nes privalės žymiai geriau pasirengti žinių vertinimui. Turės sudaryti testus arba iš daugiau užduočių sudarytus egzaminus, tai yra papildomas darbas“, - dėstytojų pasipiktinimo priežastis vardino VDU rektorius V. Kaminskas.

Nustatytos proporcijos netinka neakivaizdininkams

R. Kamuntavičius įvardino ir naujos sistemos keliamą problemą – neakivaizdines studijas pasirinkusių studentų vertinimą pagal dieniniams studentams nustatytas proporcijas. Dėstytojas teigė, kad neakivaizdžiai studijuojančių lygis yra žymiai žemesnis nei dienines studijas pasirinkusių studentų. „Jei rašysi pagal tas pačias proporcijas, pradės piktintis dienininkai, nes tai būtų jų nevertinimas“, – kalbėjo R. Kamuntavičius.

Dar viena priežastis, kodėl nevertėtų tų pačių proporcijų taikyti visiems studentams – skirtingas motyvuotų studentų pasiskirstymas dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose.

„Dirbdami su neakivaizdininkais dėstytojai pastebi, kad dažnai būna daug neigiamai įvertintinų darbų, tačiau taip pat neproporcingai didelis ir gerų darbų skaičius. Tarp neakivaizdines studijas pasirinkusių yra nemotyvuotų, atėjusių tik dėl diplomo, ir taip pat nemažai stiprią motyvaciją turinčių studentų, kurie vertina įgyjamas žinias. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vienais metais grupė labai stipri, galima daug parašyti dešimtukų, o kitais metais silpnesni studentai, gali vos vieną kitą dešimtuką. Stipriosios grupės studentai patirs neteisybę, dėstytojas pagal naująją sistemą negalės teisingai įvertinti šių studentų“, - aiškino R. Kamuntavičius.

„Mes suprantame, kad dieninių ir neakivaizdinių studentų žinios gali skirtis, yra įvairių neakivaizdinių studijų studentų. Todėl dėstytojams yra palikta galimybė rintis, koks aukščiausias pažymys bus rašomas. Pagal norminę vertinimo sistemą neakivaizdininkai gaus daugiau gerų pažymių, nei gaudavo iki šiol“, – kalbėjo VDU rektorius V. Kaminskas.

VGTU neskuba keisti vertinimo sistemos

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektoriaus Alfonso Daniūno, kriterinis ir norminis studentų žinių vertinimas turi savų pliusų ir minusų: „Studentams svarbus kriterinis vertinimas, nes vertinamos jų žinios atskirai, o ne jų žinių kiekis palyginus su kitų studentų žiniomis. Norminis vertinimas turi privalumų, jeigu taip vertinamos labai didelės studentų grupės. Ši vertinimo sistema gali būti palyginta su sportininkų varžybomis, kas atbėgo pirmas, antras ir panašiai. Taip ir čia – aukščiausius pažymius gauna geriausiai pasirodę egzamino metu“.

VGTU studijų prorektoriaus nuomone, norminis vertinimas tinka tik didelėms studentų grupėms: „Pavyzdžiui, yra studijų programa, į kurią labai didelis konkursas ir priimama iki 50 studentų, tada įstoja gabūs ir motyvuoti žmonės. Tokiu atveju visi mokosi labai gerai, tačiau pagal norminę vertinimo sistemą dėstytojas nebegalės tokių studentų vertinti gerais pažymiais, kurių jie nusipelno, nes bus nustatytos proporcijos, kiek kokių pažymių gali būti“.

Anot prorektoriaus, svarstyta galimybė įvesti norminę vertinimo sistemą, tačiau kol kas ji neįvesta. VGTU studentai egzaminus gali laikyti kelis kartus, o norint teisingai suskirstyti studentus pagal norminę vertinimo sistemą, visi turi būti laikę vieną kartą.

„Mes svarstėme apie tokios žinių vertinimo sistemos įvedimą dideliems studentų srautams, bet neskubame. Neverta azartiškai pulti ir taikyti norminę vertinimo sistemą, viską reikia gerai apgalvoti“, - apie universiteto ateities planus kalbėjo VGTU studijų prorektorius.

Vienodi pažymiai – skirtingas žinių lygis

Vilniaus universitete (VU) taikomas kriterinis ir norminis vertinimas. „Norminė žinių vertinimo sistema pasako, kokią vietą toje populiacijoje studentas užėmė iš to dalyko. Tai dažniausiai taikoma didelėms studentų grupėms, tada gana tiksliai parodo studento žinias. VU dėstytojai didelėms grupėms naudoja abu žinių vertinimo metodus“, – kalbėjo VU studijų prorektorė Birutė Pocienė.

Prorektorės manymu, net ir norminė vertinimo sistema neleidžia palyginti skirtingų universitetų studentų žinių: „Pavyzdžiui, VU vertinimo kriterijai yra labai griežti, daug reikalaujama iš studentų, tuo tarpu Lietuvoje yra universitetų su daug žemesniais reikalavimais, todėl nors pažymiai ir bus vienodi, žinių lygis vis tiek žymiai skirsis“.

Dėstytojai kuria profesinę sąjungą

„VDU dėstytojai jaučiasi nedalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su universiteto gyvenimu. Mūsų nuomonės neatsiklausia svarbiausiais klausimais, tik informuoja apie tiesiogiai dėstytojus paveikiančius galutinius sprendimus, šiuo atveju, apie norminės vertinimo sistemos įvedimą. Todėl kuriame VDU dėstytojų ir mokslinių darbuotojų profesinę sąjungą. Taip siekiame padidinti dėstytojų dalyvavimą priimant tokius svarbius sprendimus“, - kalbėjo steigiamos VDU dėstytojų ir mokslinių darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas R. Kamuntavičius.