Tarptautinėje Universitetų chartijoje nurodyta, jog universitetas - kuria ir reprezentuoja visuomenės kultūrą. Ką tokios tradicijos parodo apie Lietuvos studentų savimonę ir bendrą akademinę kultūrą?
Lietuvos universitetinė kultūra pirmiausia siejama su Vilniaus universitetu. Jis pirmasis iš Vakarų perėmė dabartines akademines tradicijas, kuriomis dabar seka visi kiti Lietuvoje įsikūrę universitetai. Lietuvos studentų kultūrinis kelias neturėjo jokio istorinio pagrindo ir dar prieš sovietų okupaciją, II Pasaulinio karo metais, buvo perimtas iš Vakarų universitetų, o konkrečiai -Vokietijos.
Studentų krikštynos buvo panašios į vienuolių ir masonų
Inauguracijos ceremonijų ištakų galima ieškoti viduramžių laikiose, kai tik atsirado universitetai. Tuomet luomai, cechai, brolijos ar kiti formalizuoti profesiniai, idėjiniai, pasaulėžiūriniai susibūrimai turėjo iniciacijų tradicijų, skirtų simbolizuoti įtraukimą į tam tikrą žmonių grupę, ratą. Studentų krikštynos turėjo labai panašią iniciacijos ritualo sandarą kaip vienuoliai ar masonai.
Istorikas Egidijus Aleksandravičius mano, kad studentų inauguracijų istorija slypi ne įšventinimo į studentus tradicijose, o įšventinimo į studentų korporacijas istorijoje, XVI - XVII amžiuje. Studentai vienydavosi į draugijas „Žemietijos“ ar „Vienuolijos“ struktūras, į kurias buvo „inauguruojama“ su tik tai draugijai būdingomis tradicijomis, turinčiomis gilų simbolinį pagrindą. E. Aleksandravičius tvirtina, kad būtent tokias iniciacijas bando mėgdžioti šiųdieniai studentai.
Dabar bene autentiškiausias vakarietiškų inauguracijų ceremonijas turi tarptautinė jaunimo organizacija „Neolituanai“. Su šiuolaikinėmis studentų „krikštynomis“ ir jų tradicijomis vakarietiškumas turi maža ką bendra. Plačiau apie jas pasakoti „Neolituanai“ nepanoro.
Filosofas Leonidas Donskis universiteto aplinką vadina įdomia tuo, kad ji sugeba derinti ir tradiciją ir modernumą. Tačiau Lietuvos universitetai daug ką ir išsaugojo iš socialistinio laikotarpio. Iš carinių laikų ir sovietmečio Lietuva paveldėjo blogiausias autoritarinio „muštro“ ir disciplinos persunktas prūsiškos ir rusiškos mokyklos tradicijas, o Lietuvos universitetuose, anot filosofo L. Donskio, įsivyravo rusiškai vokiškas modelis.
Pažeminimo ištakos – sovietinėje kariuomenėje
Sovietmečiu buvo reikalaujama aktyvaus atsidavimo socialistinei ideologijai, propaguojamas susidorojimas su kitaip mąstančiais asmenimis. Toks idėjinis perauklėjimas buvo pražūtingas ir akademinei, vos pradėjusiai skleistis studentiškai kultūrai.
Humanitarinių mokslų daktaras Ramūnas Trimakas, pritardamas istorikui E. Aleksandravičiui, dabartines studentiškų tradicijų, inauguracijos ceremonijų ištakas mato sovietinės kariuomenės įšventinime. „Tuomet tauta, paremta piliečių „lyginimu“ ir nužeminimu, sukūrė ir brutalias, asmenybę nužeminančias tradicijas. Buvo tokia nerašyta taisyklė, kad naujas narys tam tikroje veikloje, žinoma su vyresnybės žinia, buvo visaip menkinamas ir taip priverčiamas įsijungti į „nužemintųjų hierarchijos“ struktūrą. Psichologinis „veidrodinio atspindžio“ momentas suveikia tradiciją perduodant jaunesnėms kartoms. Dabar šis žeminimas yra toliau tęsiamas, tik mūsų santvarkoje legaliais būdais,“ – sako mokslų daktaras R. Trimakas.
Studentiškas tradicijas universitetuose tęsia ir kuria ne patys studentai, o studentų atstovybės, organizuojančios renginius, o tarp jų ir studentų „krikštynas“. Tačiau jos vargu ar susimąsto, kokia šių iniciacijų refleksija ir ar jos siejamos su lojalumu, supratimu, pagarba daugiau išmanančiam, kaip yra teigiama istorinėje, kultūrinėje, antropologinėje literatūroje.
Klaustų studentų atstovybių nariai ir vadovai prisipažino niekada nepagalvoję, apie krikštynų istoriją ir pirminę paskirtį. „Kalbėdami apie studentiškas krikštynas, pirmiausia omenyje turime žodį „smagu“. Jos turi būti smagios, šelmiškos. Krikštynų prasmės klausimas, pačios mokslo kaip idėjos perdavimo procesas ar genezė nėra vystoma ar aptarinėjama. Tai lanksti, tam tikrus elementus įgaunanti ar prarandanti šventė. Kalbant apie pagarbą, apie tradiciją...verta pamąstyti. Tiesiog niekas iki šiol į tai neatkreipė dėmesio.Aš asmeniškai pirmą kartą išgirdau tokį požiūrį į krikštynas, kaip į sovietinio brutalumo parodiją,“ - kalbėjo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentų atstovybės narė Jūratė.
Dabartiniai studentai menkai matė ir pajuto sovietinę dvasią, jie - „perestroikos“ vaikai. Tad iš kur gali būti kilęs šis kultūrinis kompleksas, pašaipiai pagerbti ar mokyti? Peršasi išvada, kad tokios sistemos atspindys yra išlikęs studentų atstovybių darbui įtaką darančiose akademinėse struktūrose, aukštojo mokslo senbuvių mąstysenoje.