Daugiausia abiturientų rinkosi matematikos egzaminą

Šiemet pageidavimą laikyti brandos egzaminu pareiškė 51 285 kandidatai. Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, daugiausia jaunuolių rinkosi matematiką. Šio dalyko egzaminą pageidavo laikyti 83 proc. visų kandidatų, istoriją 70 proc., anglų kalbą - 58 proc. abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusių žmonių.

Preliminariais Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, lietuvių gimtosios kalbos egzaminą rinkosi 44 928 kandidatai, lietuvių valstybinę kalbą - 5 583, matematiką - 39 674, biologiją 15 958, chemiją 3 846, fiziką 7 275, istoriją 35 171, anglų kalbą 29 469, prancūzų kalbą 924, rusų kalbą 8 341, vokiečių kalbą 5 500, geografiją 6 269, informacines technologijas 16 566,dailę 3 068, muziką 382, muzikologiją 354 jaunuoliai.

Šiemet daugiau nei ankstesniais metais pasirinkusiųjų biologijos, chemijos ir fizikos egzaminus. Net šešis kartus padidėjo pernai įvestą muzikologijos egzaminą laikysiančių kandidatų skaičius.

Šiais metais įvestą informacinių technologijų valstybinį egzaminą pageidavo laikyti apie 1200 kandidatų.

Gegužės 17 prasidėsiančioje brandos egzaminų sesijoje jaunuoliai laikys dviejų tipų egzaminus. Kokį – valstybinį ar mokyklinį egzaminą rinktis - abiturientai galėjo spręsti iki kovo 1 dienos.

Mokyklinių egzaminų, kurių užduotys rengiamos pagal egzaminų programą vertinimas bus atliekamas mokyklose. Jos bus vertinamos kriteriniu būdu – pagal iš anksto numatytas normas dešimtbalėje skalėje.

Valstybiniai egzaminai, kurių užduotys rengiamos pagal egzaminų programą, bus vertinami centralizuotai. Jų užduotys vertinamos norminiu būdu – visų kandidatų rezultatai palyginami tarpusavyje ir įvertinami šimto balų skalėje.

Galutinius egzaminų pasirinkimo rezultatus Nacionalinis egzaminų centras skelbs tuomet, kai Savivaldybės patvirtins egzaminų centrus.

Anot Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, šiemet didesnių pasikeitimų brandos egzaminų tvarkoje nebus. Mokiniai laikys privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą ir mažiausiai tris pasirenkamuosius. Neišlaikytus egzaminus bus galima perlaikyti per pakartotinę egzaminų sesiją.

Brandos egzaminų organizatoriai šiemet pasirūpino geresnėmis užsienio kalbų žinių patikrinimo sąlygomis. Kad moksleiviams būtų geriau girdima užsienio kalbos klausymo užduotis, abiturientus nutarta suskirstyti į grupeles po dvylika.

Dar viena naujovė pasitarnaus užsienio mokyklose besimokantiems abiturientams, kurie pareikš norą savo mokyklose laikyti Lietuvos valstybinius brandos egzaminus. Tokia teisė jiems bus suteikta per pakartotinę brandos egzaminų sesiją. Sprendimą dėl leidimo laikyti pasirinktus egzaminus, kur ir kaip jie bus organizuojami, kiekvienu atskiru atveju priims Nacionalinio egzaminų centro direktorius.

Gegužės 17 dieną prasidėjusi pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 14 dieną.

Statistika rodo, jog valstybinio lietuvių gimtosios kalbos teksto interpretacijos egzamino populiarumas kasmet mažėja, nes šio dalyko vertinimas per stojamuosius į aukštąsias mokyklas į konkursinį balą mažai kur skaičiuojamas. Kiti kasmet vis mažiau pasirenkami valstybiniai egzaminai - prancūzų ir rusų kalbos. Iš populiarėjančių egzaminų išskiriama matematika.

Egzaminų centro direktoriaus V. Jurgaičio nuomone, tendencija drąsiai rinktis sunkesnius valstybinius, o ne mokyklinius egzaminus kelia abejonę, ar tikrai laikyti valstybinio egzamino ateina pakankamai pasirengę mokiniai.

Dėl to dalis mokytojų ir mokyklų vadovų siūlė keisti egzaminų tipo pasirinkimo tvarką, teigdami, jog valstybinio ar mokyklinio egzamino pasirinkimą turėtų nulemti metinis dalyko pažymys, o ne moksleivio nuomonė.

"Mes tokiai nuomonei nepritarėme, nes mokykloje vertinimas yra subjektyvus, nėra aiškiai apibrėžtų objektyvių vertinimo kriterijų, todėl sprendimą suteikti mokytojui ar mokyklos vadovui, Egzaminų centro nuomone, netikslinga", - sakė V. Jurgaitis, pabrėždamas, jog mokinys pats atsako už pasirinkimą.