Mergina „Delfi“ pasakojo, kad laikė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, biologijos ir chemijos egzaminus. Iš visų surinko po šimtuką. Jos teigimu, norėjo laikyti ir šeštą egzaminą, bet vėliau pagalvojo, kad tai gali būti jau per didelis krūvis.

„Visą laiką, kai mokiausi, niekada taip nebūdavo, kad visą parą mokausi ir daugiau nieko neveikiu. Aš kaip tik suderindavau savo laisvą laiką ir mokymąsi. Tikrai mokslai nebuvo didžiausia mano gyvenimo dalis“, – teigė M. Mačiulaitytė.

Morta Maciulaitytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Sėkmingai mokslus baigusi vilnietė į Vilniaus M. Biržiškos gimnaziją atėjo mokytis iš Vilniaus Žemynos progimnazijos. Ji prisiminė, kad iš pradžių stojo į Vilniaus Licėjų, bet pritrūkus vieno taško nusprendė tęsti mokslus šioje gimnazijoje.

„Nusprendžiau stoti mokytis į Biržišką, nes ši mokykla arti namų ir galiausiai taip išėjo, kad mokslus čia pabaigiau.“

Paklausta, kas jai labiausiai padėjo mokytis, ji sakė, kad visą laiką stengėsi dėl savęs ir iš tėvų nepatirdavo jokio spaudimo.

„Tėvai tikrai manęs niekada nespausdavo dėl mokymosi, todėl galbūt ir supratau, kad viską darau dėl savęs, o ne dėl kažko kito. Turbūt todėl ir pasisekė gerai išlaikyti egzaminus“, – svarstė ji.

Vis dėlto, sakė M. Mačiulaitytė, tėvai tikrai patardavo ir padėdavo, jeigu su kokiu nors dalyku kildavo neaiškumų.

„Man pasisekė, kad turiu vyresnius brolius ir seserį, kurie man irgi padėdavo. Tačiau dažnu atveju susigaudydavau pati ir pamokose, ir kitur.“

Abiturientė teigė, kad vienas įdomiausių dalykų mokykloje jai buvo chemija ir biologija, todėl labiausiai „užsivedusi“ buvo mokydamasi šias disciplinas.

Anot jos, nuobodžiau mokytis buvo matematiką, nes ne visada suprasdavo, dėl ko reikia atlikti tam tikrus uždavinius.

„Man buvo labai keista, kad tokį aukštą įvertinimą gavau iš matematikos egzamino. Man tai atrodė toks nuobodus mokslas, nes pasirodė, kad viską darai dėl nieko. Pavyzdžiui, chemijoje, kai sprendi uždavinį, žinai, kas iš to būna, kad gauni kažkokį rezultatą“, – sakė M. Mačiulaitytė.

Matematikos atveju, teigė ji, visą laiką būdavo, kad daroma viskas dėl to, jog būtų sužinoti tam tikrai skaičiai, bet „jie nieko nepasako.“

Paradoksalu, bet šimtukininkė labiausiai įkvepiančiu mokytoju laiko būtent matematikos mokytoją Antaną Apynį.

„Jis per visą tą nuotolinį laikotarpį labai atidavė visą save, kad kuo labiau įsigilintume į temas, stengėsi viską kaip įmanoma geriau išaiškinti ir dėl to visą laiką buvo įdomu jo klausyti. Net ir man, kuri tikrai nelabai mėgo matematikos“, – aiškino mergina.

Apskritai kalbėdama apie nuotolinį mokymosi laikotarpį, pripažino, kad kai kuriuos dalykus tikrai buvo sunkiau daryti.

„Kadangi darbo stalas buvo 3 metrai nuo lovos, visą laiką norėjosi ilgiau pamiegoti. Pertraukas irgi praleisti lovoje, todėl tas mokymasis galėjo tapti mažiau tikslingu.“

Vis dėlto M. Mačiulaitytė sakė, kad galvodama apie tai, kad tai jau paskutiniai metai ir egzaminai ne už kalnų, atsisakė tinginiavimo lovoje.

„Pati save bandžiau įkalbinėti, kad reikia viską daryti, nes po to gali blogai baigtis“, – prisiminė dvyliktokė.

Pasiteiravus, ar jai reikėjo korepetitorių pagalbos, neslėpė, kad paskutiniais metais mokėsi ir papildomai.

Linksta į medicinos pusę

M. Mačiulaitytė, kalbėdama apie savo ateities planus, sakė, kad planuoja stoti į odontologiją ir norėtų ją studijuoti Vilniaus universitete (VU).

„Linkstu į medicinos pusę ir liksiu Lietuvoje. Aš visą laiku planavau likti Lietuvoje ir man čia patinka, niekada net negalvojau apie užsienį. Buvo gal kelios mintys, bet labai trumpai ir ne tokios, kad ieškočiau universitetų užsienyje.“

Paklausus, kad galbūt medicinos srityje dirba ir tėvai, ji sakė, kad taip ir yra, o jų pavyzdys iš tiesų palenkė į šią pusę.

„Brolis irgi dabar mediciną mokosi, tai į šią pusę nuo vaikystės žiūrėdavau, bet gal odontologija labiau patraukė negu medicina, bet, aišku, žiūrėsiu, kaip seksis mokytis.“

M. Mačiulaitytė kitų metų abiturientams patarė, kad bijoti egzaminų tikrai nereikia, bet svarbiausia susitvarkyti su savo paties mintimis.

„Taip pat suvokti, kad čia paskutiniai metai ir niekas kitas už tave to nepadarys. Man labiausiai padėjo tai, kad aš atsirinkau, ką reikia mokytis, ko labiausiai nesuprantu ir pan. Svarbiausia, ramiai atsisėsti, pagalvoti ir viskas bus gerai“, – tikino ji.

Morta Maciulaitytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vilniaus savivaldybė nurodė, kad didžiuojasi visais šimtukus surinkusiais miestiečiais ir pateikė duomenis, kurios mokyklos juos išaugino. Kaip ir visada, daugiausiai šimtukų buvo surinkta Vilniaus Licėjuje, Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – 26 šimtukai.

„17 Vilniaus mokyklų gali didžiuotis išugdžiusios abiturientus, kurie laikydami brandos egzaminus surinko du ir daugiau šimtukų: Viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras (4 šimtukai), Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija (1 šimtukas), Vilniaus Antakalnio gimnazija (2 šimtukai), Vilniaus Gabijos gimnazija (3 šimtukai), Vilniaus jėzuitų gimnazija (9 šimtukai), Vilniaus licėjus (35 šimtukai), Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (26 šimtukai),

Vilniaus Pilaitės gimnazija (1 šimtukas), Vilniaus Simono Daukanto gimnazija (4 šimtukai), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija (1 šimtukas), Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija (3 šimtukai), Vilniaus Užupio gimnazija (1 šimtukas), Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (3 šimtukai), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (3 šimtukai), Vilniaus Žemynos gimnazija (2 šimtukai), Vilniaus Žirmūnų gimnazija (16 šimtukų), Vilniaus Žvėryno gimnazija (1 šimtukas).“