Tarptautinės jaunimo antreprenerystės ugdymo organizacijos „Junior Achievement“ organizuojamas pirmasis antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“, kuris birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu vyks Lietuvoje, kviečia europiečius kalbėti apie dirbtinio intelekto galimybes ir grėsmes. Apie tai, kokia bus dirbtinio intelekto ateitis švietime po 20–30 metų ir kodėl švietimo tradicijos laužymas bei išmaniųjų technologijų sprendimai šiandien mums vis dar kelia tokią baimę bei pasipriešinimą, kalbėjomės su mokymų startuolio „Turing College“ vadovu, organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ugdymo programų alumnu Luku Kaminskiu.

Dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas medicinos bei gamybos srityse, taip pat kuriant saugesnį ir švaresnį transportą, pigesnę ir tvaresnę energiją. Pandemija davė impulsą įsileisti naujausias technologijas ir į švietimo sistemą, integruojant inovacijas į ugdymą, vis daugiau procesų perkeliant į skaitmeninę erdvę. Kokia, jūsų manymu, dirbtinio intelekto ateitis švietime?

Kalbant apie dirbtinio intelekto pritaikymą švietime, esame dar labai ankstyvoje stadijoje. Į švietimo sistemą, kas pas mus didžiąja dalimi yra viešasis sektorius, skaitmenizacija atkeliauja pernelyg vangiai. Tiesą pasakius, visa Europa šiuo atžvilgiu atrodo liūdnokai, net nėra ką lyginti su, tarkime, Amerika ar Kinija.

Kinija valdo milžiniškus duomenų kiekius centralizuotai, tiesa, gal ir ne visai etiškai. Bet, užklupus pandemijai, ji per kelias savaites sugebėjo dešimtis milijonų studentų perkelti į skaitmeninę erdvę ir operatyviai pritaikyti virtualaus personalizuoto mokymosi sistemą – studentai galėjo virtualiu būdu konsultuotis su dirbtinio intelekto asistentu 24 valandas per parą. Prireiks dar daugybės metų, kad ir mes visos šalies mastu galėtume turėti bent kažką panašaus.

Kur šioje srityje matytumėte didžiausią dirbtinio intelekto potencialą?

Žvelgiant vizionieriškai, viską, apie ką tik mes galime pagalvoti, būtų įmanoma automatizuoti per ateinančius 50 ar 100 metų. Tik klausimas, kokių resursų ir sprendimų tam reiks.

Dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės yra beribės. Mums užtektų pradėti nuo pačių paprasčiausių dalykų, tarkime, pagalbos mokytojams atliekant techninius, administracinius darbus. Juos tikrai galėtų atlikti dirbtinis intelektas – pagelbėti ruošiantis pamokoms, žymint pamokų lankomumą, renkant informaciją, taisant mokinių darbus ir pan. Tuomet mokytojas galėtų daugiau laiko skirti asmeniniam darbui su mokiniu. Tyrimai rodo, kad pats efektyviausias mokymasis vyksta tuomet, kai mokinys juda nuo vienos temos prie kitos ją pilnai įsisavinęs, t.y. kai mokomasi ne su visa klase, visos klasės tempu, o individualiai.

Galbūt, tobulėjant technologijoms, daugumą gąsdina perspektyva, jog mokymasis gali vykti ir būti produktyvus be mokytojo pagalbos. Dar didelis klausimas, ar skaitmeniniai sprendimai gali pilnai pakeisti mokytoją, bet jau judame link to. Kaip galėtų atrodyti toks mokymasis? Mokinys eina į virtualią erdvę, kur randa susistemintą vertingą turinį, savarankiškai mokosi, o jei kažko nesupranta, dirbtinis intelektas tai pastebi, suteikia pagalbą, papildomas užduotis ir mokinys juda į priekį. Žinoma, tai gali veikti tik su vyresnio amžiaus moksleiviais. Maži vaikai dar neturi savarankiško mokymosi įgūdžių, gebėjimo vieni patys analizuoti informaciją ir tam reikiamos motyvacijos.

Šiandien turbūt kur kas svarbesnis klausimas yra ne ką mes mokomės, o kaip. Turbūt reiktų kelti klausimą, kaip mokosi vadinamoji Z karta, kuri ilgą laiką nekoncentruoja dėmesio ir, matyt, dirbtinis intelektas galėtų pasiūlyti sprendimus, kaip tai išspręsti.

Išties, šiandien sakoma, kad Harvardo ir Stanfordo universitetai nekonkuruoja vienas su kitu – jie konkuruoja su „TikTok“ ir „Instagram“. Kova dėl dėmesio vyksta nuolat. Jei dirbtinis intelektas galėtų pagauti, kur tu prarandi dėmesį ir pagal tai pasiūlyti atitinkamą turinį ir užduotis, kad tave grąžintų prie efektyvaus mokymosi, tai būtų nepamainomas sprendimas. Bet vėlgi, čia kalbame apie personalizuotą mokymąsi, kuris padėtų jaunajai kartai mokytis lengviau išlaikant dėmesį, smagiau ir su šiandienai aktualesniu turiniu, mokantis per praktiką, o ne kalant sausą teoriją.

Pafantazuokime: ar po 100 metų dar liks sričių, kuriose dirbtinis intelektas negalėtų pakeisti žmogaus?

Mano manymu, jis gali pakeisti žmogų visur. Mes galvojame, kad žmogus yra toks kūrybiškas, kad dirbtinis intelektas ne tik kad nepranoks mūsų, bet ir nepasivys. Netiesa. Kas yra kūrybiškumas? Mes kaupiame skirtingas patirtis ir iš to, ką jau esame patyrę, lipdome skirtingas dėliones. Jei mums pavyksta sudėlioti kažką, ko dar niekas nėra matęs, tai vadiname kūrybiška.

Dirbtinis intelektas, kuris gali apdoroti milžiniškus kiekius duomenų, gali būti kūrybiškesnis. Tai įrodyta dar 2016 metais, kai bendrovės „Google“ sukurtas superkompiuteris „AlphaGo“ Kinijoje sukurtame stalo žaidime, kuris laikomas vienu kūrybingiausių kada nors sukurtų stalo žaidimų, kelis kartus iš eilės įveikė pasaulio čempioną. Norint įveikti priešininką, tame žaidime būtinas kūrybingumas ir intuicija. Kompiuteris ėjo žingsnius, kurių nebuvo matęs net pasaulio čempionas – dirbtinio intelekto strategija buvo niekad nematyta ir itin efektyvi. Tad jau turime pavyzdžių, kad dirbtinis intelektas gali kūrybiškumu pranokti žmogų.

Žinoma, nebus taip, kad ateis supergalingas dirbtinis intelektas ir perims visos žmonijos valdymą, nors spekuliacijų yra įvairių. Šiuo metu kasdienybėje matome nišinį dirbtinį intelektą, tokį kaip „Google Search“, „Google Maps“ ir pan. Per ateinančius 20–40 metų jis ir plėsis gan siaurose specifinėse srityse.

Dirbtinis intelektas palengvins mūsų kasdienybę, perimdamas įvairius techninius sprendimus. Tuo pačiu jis pakeis ir mus – ateityje nedarysime dalies to, ką šiandien vis dar turime atlikti. Vadinasi, po 20–30 metų mums reikės ir kitokių kompetencijų. Kokių?

Vis svarbesnis darysis skaitmeninis raštingumas. Jį įvaldę žmonės bus reikalingi darbo rinkoje ir geriau uždirbs. Apie tai, kas vyksta pasaulyje, jau šiandien sužinome ne iš laikraščių, o iš interneto – portalų, socialinių tinklų, video transliacijų. Tad valdyti skaitmeninę erdvę ir joje rasti informaciją ateities žmogui bus privalu.

Taip pat bus be galo svarbus kritinis mąstymas, sąmoningumas, optimizmas ir vidinė ramybė. Ateinantys 30–40 metų, manau, bus labai neramūs, kupini įvairių krizių, kurias iššauks ekologinės katastrofos, klimato kaita ir pan. COVID-19 jau parodė, kaip svarbu mums būti ne tik protingiems, bet ir emociškai pasiruošusiems, atspariems ir žmogiškiems.

Bet šiandien to mokyklose nemoko.

Jeigu mokyklose būtų įvesta meditacijos pamoka, tai būtų vienas geriausių švietimo sistemos pokyčių. Tačiau kažin, ar artimiausiu metu galėtume to tikėtis visos šalies mastu.

Jauni žmonės mokosi iš pavyzdžių – atveskime jiems į mokyklas jaunus, daug pasiekusius žmones, kurie medituoja, sportuoja, rūpinasi savo fizine ir emocine sveikata, kad papasakotų, įkvėptų. Vaikai ir paaugliai kur kas lengviau priima informaciją iš tų žmonių, kurie nėra pernelyg nutolę nuo jų amžiaus grupės. O ką mes darome dabar? Kviečiame politikus, Seimo narius, kurie nėra jiems autoritetas.

Dirbtinis intelektas gali išstumti kai kurias profesijas. Mums nebereikės žmonių, kurie yra pusiau specialistai. Ieškosime generalistų, kurie išmano viską po truputį ir moka informaciją apdoroti ir sisteminti, taip pat talentingų specialistų, atradėjų, mokslininkų, kurie gebės kurti tą dirbtinį intelektą ir tobulins technologijas. Vidutiniokų, pusiau specialistų darbas bus automatizuotas ir žmogaus ten nebereiks.

Jeigu nepavyks sukurti galingo dirbtinio intelekto, gal įmanoma pakelti žmogaus intelektą?

Tyrimai rodo, kad mūsų intelektas ir kūrybiškumo lygis kyla. Jei kada nors pavyktų įgyvendinti tokius technologinius sprendimus, kokius siūlo Elonas Muskas, pavyzdžiui, į žmogaus smegenis įdiegti mikroschemą ir sujungti smegenis su kompiuteriu, čia jau būtų fundamentalus pokytis žmonijos istorijoje, tuo pačiu ir švietime. Matyt, tuomet išvis mokyklos nebereiktų. Kol to nėra ir, ko gero, nebus, vienintelis būdas kelti intelektą – ugdyti gerus įpročius ir fokusuotis į mokymąsi visą gyvenimą.

Didžiausia problema ne ta, kad žmonija turi per žemą intelekto lygį, o kad mes nemokame jo išnaudoti ir formuojame blogus įpročius. Mokykla šiuo klausimu daro labai blogą įtaką. Psichologai sako, kad jei turi vaikystės traumą, tai su ja gyvensi visą likusį gyvenimą. Tas pats ir su mokyklos daroma žala.

Žalinga pati mokymosi sistema. Mokytojas mums viską aiškina ir jis yra tiesos šaltinis. Mokomės iš vieno vadovėlio ir nekvestionuojame kitų šaltinių, net nebandome kritiškai mąstyti. Kodėl mums mokyklose pristato Thomą Edisoną, bet pamiršta Nikola Teslą, kuris buvo išstumtas į istorijos paraštes? Jauniems žmonėms patariu išbandyti kuo daugiau įvairių būrelių, veiklų, daug skaityti, domėtis ir pasitelkti įvairius šaltinius – aklai nepasikliauti vien mokykla.

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Ketvirtoji iš 7 svarbių rytdienos temų: dirbtinis intelektas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: institucinis partneris Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai „Delfi“ ir „Verslo žinios“.