Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiais metais istorijos egzaminą pasirinko laikyti 8,5 tūkst. mokinių ir tai yra beveik 400 kandidatų mažiau nei praėjusią egzaminų sesiją. Pernai laikiusiųjų skaičius siekė 8942.
Istorijos egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, tai yra pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Po 50 procentų užduočių sudarė pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine taip pat pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.
Klausimai buvo lengvi
„Buvo gana nemažai klausimų apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, dar labai daug buvo dėl partizaninio karo. Sakyčiau man sekėsi neblogai. Klausimai apie partizanus tikrai buvo gana lengvi, kadangi labai daug apie juos mokėmės ir gerai pasiruošiau“, – pasakojo Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokas Rapolas.
Jo bendraklasiui Kiprui dauguma klausimų pasirodė gana abstraktūs, kur atsakymas gali būti ne vienas ir galima pačiam bandyti interpretuoti.
„Manau, tai tikrai pagelbės ir pridės taškų. Daug lyginimo nebuvo, bet reikėjo parašyti kokiu visuomenės sluoksniu rėmėsi žirondistai ir jakobinai. <...> . Patys esame gana nustebę, nes buvo gana daug apie partizanus. Aš tikėjausi, kad bus ir apie Antrąjį pasaulinį karą užsiminta arba apie Šaltąjį karą.“
Kalbėdami apie tai, ką reikėjo parašyti dėl Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, vaikinai sakė, kad reikėjo įvardyti jos priežastis, bruožus, prisiminti, kokia valdymo forma buvo iki jos ir po perversmo. Abu vaikinai tikino, kad su istorija savo gyvenimo nežada sieti, atėjo laikyti egzamino, nes labai mėgo šį mokslą, bet studijoms jo gali ir neprireikti.
Egzamino užduotys
