NŠA duomenimis, šiais metais istorijos egzaminą pasirinko laikyti 8,5 tūkst. mokinių ir tai yra beveik 400 kandidatų mažiau nei praėjusią egzaminų sesiją. Pernai laikiusiųjų skaičius siekė 8942.
Istorijos egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, tai yra pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Po 50 procentų užduočių sudarė pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine taip pat pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.
Egzamino užduotis galite pasižiūrėti ČIA.
Klausimai buvo lengvi
„Buvo gana nemažai klausimų apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, dar labai daug buvo dėl partizaninio karo. Sakyčiau man sekėsi neblogai. Klausimai apie partizanus tikrai buvo gana lengvi, kadangi labai daug apie juos mokėmės ir gerai pasiruošiau“, – pasakojo Vilniaus Užupio gimnazijos dvyliktokas Rapolas.
Jo bendraklasiui Kiprui dauguma klausimų pasirodė gana abstraktūs, kur atsakymas gali būti ne vienas ir galima pačiam bandyti interpretuoti.
„Manau, tai tikrai pagelbės ir pridės taškų. Daug lyginimo nebuvo, bet reikėjo parašyti kokiu visuomenės sluoksniu rėmėsi žirondistai ir jakobinai. <...> . Patys esame gana nustebę, nes buvo gana daug apie partizanus. Aš tikėjausi, kad bus ir apie Antrąjį pasaulinį karą užsiminta arba apie Šaltąjį karą.“
Kalbėdami apie tai, ką reikėjo parašyti dėl Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, vaikinai sakė, kad reikėjo įvardyti jos priežastis, bruožus, prisiminti, kokia valdymo forma buvo iki jos ir po perversmo. Abu vaikinai tikino, kad su istorija savo gyvenimo nežada sieti, atėjo laikyti egzamino, nes labai mėgo šį mokslą, bet studijoms jo gali ir neprireikti.
Tikėjosi klausimų apie Šaltąjį karą
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokiniai taip pat buvo nusiteikę gana džiugiai. Jų teigimu, nors ir tikėjosi daugiau klausimų apie Šaltąjį karą, bet duotos temos per egzaminą per daug nenuvylė.
„Gerai sekėsi, nebuvo labai sunku, tikėjausi blogiau. Tiesa, galėjau daugiau apie partizanus pasimokyti, bet laiko tikrai užteko atsakyti. Aišku, tikėjausi daugiau apie Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui, kažką daugiau apie Hitlerį“, – „Delfi“ kalbėjo Vakaris.
Abiturientus tikrai nustebino, kad nebuvo nei vieno klausimo apie Šaltąjį karą.
„Pavyzdžiui, praėjusį vakarą mokiausi viską, kas vyko XX a., bet beveik nieko apie tai nebuvo. Buvo partizanai, buvo LDK, truputėlis tarpukario, Prancūzijos revoliucija. Tų temų, kurių labiau tikėjomės, tokių nebuvo. Iš tikrųjų, buvo lengva“, – sakė Vakarė.
Dvyliktokas Pranciškus prisiminė, kad buvo duotas tekstas ir pagal jo turinį reikėjo pasirinkti, apie kurį partizaną kalbama, taip pat, kokia jų įtaka dabartinei Lietuvai. Įvardyti partizaninio karo laikotarpius ir juos apibūdinti.
„Šiaip istorija visada labai patiko, turėjome labai gerą mokytoją, Rūtą Tamkevičiūtę. Ji tikrai gerai paruošė ir ko tikėjomės, tai ir buvo egzamine“, – tikino Salomėjos Nėries gimnazijos mokiniai.
Abiturientus nustebino, kad buvo ir labai daug klausimų, kur reikia išrinkti informaciją iš šaltinio. Nereikėjo nei patiems daug galvoti, nei kokios nors datos patiems prisiminti. Taip pat jie sakė, kad nuotoliniu būdu nepatiko dirbti, mat reikėjo įdėti daug pastangų, kad pavyktų prisiversti dirbti.
„Iš pradžių buvo smagu, bet kai mokytojai suprato, kaip su mumis reikia dirbti, tuomet jau nebe taip buvo smagu“, – tikino Pranciškus.
Labiau susidomėjo anime
Vilniaus Adomo Mickevičiaus abiturientas juokavo, kad šiaip egzaminas nebuvo sunkus, bet jeigu būtų daugiau dėmesio neskyręs anime žiūrėjimui, gal būtų pavykę ir geriau.
„Jeigu būčiau mokęsis, o ne žiūrėjęs anime dvi dienas iš eilės, tai gal ir būčiau pasiruošęs. Pačiame egzamine buvo sudėtingiausia pamiršti apie tą anime, kurį žiūrėjau ir susikaupti istorijos užduotims“, – linksmai nusiteikęs pasakojo Bartoš.
„Man sekėsi gana gerai, viskas buvo tvarkoje, apsidžiaugiau, nes kartojausi prieš tai, kas ir buvo egzamine. Mus mokytojas buvo būtent įspėjęs, kad gali būti klausimų iš šios temos ir tai buvo. Viską kartojausi, todėl viskas buvo gerai“, – tikino Marija Žukovska.
Kiti abiturientai sutiko, kad egzaminui tikrai buvo galima pasiruošti arba bent jau išlaikyti iš bendro išprusimo.
Primename, kad maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.
„Istorijos ugdymu siekiama, jog mokiniai įgytų gebėjimų per praeitį suprasti dabartį, suvoktų savąją tapatybę ir naudotųsi įvairia istorine informacija kasdieniniame gyvenime. Istorijos ugdymosi tikslas yra ne tik datų ar faktų žinojimas, bet ir istorinio mąstymo ugdymasis. Naudojant istorinį mąstymą galima suprasti Lietuvos visuomenės raidos Europos kontekste tendencijas ir savo kaip piliečio identitetą“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Reikalavimai stojantiems
Asmenys, nuo 2021 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduosiantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus į menų studijų programas); stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.
Taip pat privalomas penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje, iš šių privalomų mokytis dalykų:
lietuvių kalba ir literatūra; gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių); užsienio kalba; matematika; istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas; biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas; meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas; bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.
Abituriente, kaip sekėsi laikyti istorijos egzaminą? Nori pasidalyti nuotaikomis? Rašyk mums į pilieciai@delfi.lt su prierašu „Egzaminas“.
