Priminsime, kad šiemet abiturientai turėjo rašyti tokiomis lietuvių kalbos egzamino ir literatūros temomis:
SAMPROTAVIMO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas
2. Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Balys Sruoga, Bronius Krivickas
LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTYS
1. Tėvo vaizdinys literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Škėma
2. Kasdienybės vaizdavimas literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Marius Katiliškis, Judita Vaičiūnaitė
Taip pat galėjo remtis papildomais 36 autoriais.
Lietuvių kalbos mokytojas M. Grigaitis komentavo, kad visada temas vertina dabartinės programos ir egzamino kontekste.
„Jame vertinant, temos yra gana parankios mokiniams. Šįmet išvengta siaurumo, atveriamas platus samprotavimo laukas, galima leistis į žmogaus egzistencijos problemų, susidūrimo su politinėmis sistemomis, moralinės laikysenos ribinėje situacijoje refleksiją.
Autoriai, kurie nurodyti kaip rekomenduojami, tiesiogiai savo kūriniuose analizuoja temose nurodytas problemas. Tad tiems, kurie mokėsi, neturėtų būti sunku gauti gerus balus“, – tikino jis.
Pasak jo, literatūrinės temos taip pat fiksuoja problemas, kurios analizuojamos literatūros kūriniuose, tad nereikėjo šįmet rankiotis kelių epizodų apie šventes ar vieną miestą.
„Tad temos atitinka ir dalyko, ir egzamino programą.“
Mokiniai atgrasomi nuo literatūros
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius buvo kitokios nuomonės ir sakė, kad nors pagal specialybę yra istorikas, tačiau geriau žino literatūros programą negu istorijos.
„Aš manau, kad ten yra didžiulė problema visur ir, mano nuomone, vaikai yra atgrasomi nuo literatūros, atgrasomi apskritai nuo skaitymo su visa tokia veikla. Atrodo čia tokios dedamosios dalys, bet visos tokios dalys sukuria tokią visiškai absurdišką pajautos sistemą.“
Direktoriaus nuomone, pirmiausia jam šiame egzamine užkliūna perteklinis kūrinių skaičius ir visiškai neadekvatu, kad siūlomi 36 autoriai.
„Jeigu mokiniai mokosi dvejus metus, puikiai suprantate, kad su viskuo adekvačiai susipažinti neįmanoma ir tai rodo absoliutų absurdą. Tokia sistema yra absurdiška, kuri apskritai realiai ir normaliai išpildyta negali būti, todėl įgauna tam tikrą imitacinį kontekstą.
Kitas dalykas, aš paskaičiavau prozos ir poezijos santykį. Mano supratimu, yra neadekvačiai didelis poezijos kiekis. Poezija yra vis tik kita raiškos forma, kuri yra labiau susijusi su įvairiomis metaforomis, tam tikrais įvairiais literatūriniais kontekstais ir tai reikalauja aukštesnio lygio pajautos“, – tikino S. Jurkevičius.
Jo nuomone, vidutiniam Lietuvos moksleiviui poezija nėra visuomet lengvai įveikiama, todėl egzaminas dažnai neatitinka bendro mokinių parengimo lygio, kai jie skaito kūrinius ne pagal savo amžių ir subrendimą.
„Realiai tų kūrinių perprasti ir suprasti tikrai negali. Savaime suprantama, vėl kuriama kažkokia tokia keista pajautos sistema. Aš laikausi nuomonės, kad literatūra yra nuostabus dalykas kaip ir visi dalykai, bet čia daroma viskas, kad tave atstumtų nuo jos.“
Per daug niūrių kūrinių
Dar vienas svarbus aspektas, anot S. Jurkevičiaus, kokia literatūra yra duodama skaityti mokiniams ir kėlė klausimą, ar ji yra įkvepianti ir formuojanti pozityvų požiūrį į gyvenimą, ar parenkami literatūriniai kūriniai, kurie skatina depresinę, niūrią ir kai kuriais aspektais net suicidinę atmosferą.
„Galima būtų pacituoti tokius tris klasikinius ir labai mėgstamus kūrinius, kurie ir nukreipia ta linkme. Pavyzdžiui, Kamiu veikalas „Svetimas“, iš tiesų, labai sudėtingas ir viskas ten literatūriniame kontekste yra, bet jis nėra mokyklinis kūrinys.
Toliau, kaip pavyzdys, galėtų būti visų adoruojama Škėmos „Balta drobulė“. Ten yra, iš tiesų, labai sudėtingas kontekstas apie išprotėjimą, savižudybes ir visa kitą. Sakyčiau, kad tas laukas yra keistokas, kai mokinys dvyliktoje klasėje yra tokiame amžiuje, kai iš tiesų ieško būties prasmės. Tačiau, kaip patenka į tokią depresinę aplinką, manau, tai nėra tai, ko reikia ir tam tikra prasme atima tą jų gyvybinę energiją.“
S. Jurkevičius kritikavo ir Jurgio Kunčino „Tulą“, kuris jam irgi sukėlė abejonių, kokiu keliu kreipia tuos jaunus žmones.
„Didelė dalis, sakysime, to konteksto nėra nei lengvai perskaitomas, nei lengvai perprantamas ir nei teigiantis, gerąja prasme, jaunam žmogui atsparos tašką remiantis tam tikrais literatūros kūriniais. Tai yra didžiulė problema, bet manau, neįveikiama mūsų veikėjams, kurie tuos dalykus fokusuoja.“
Vilniaus Licėjaus direktorius juokavo, kad džiaugiasi, jog ne visi mokiniai įklimpsta į tuos kūrinius, o pasirenka kažkokias santraukas ir tokiu būdu lengvai įveikia šį iššūkį.
„Tačiau tie žmonės, kurie mano, kad taip priartins mokinius prie literatūros, iš tikrųjų, išeina atvirkštinis variantas.“
Nesupranta, koks egzamino pagrindinis tikslas
Dar vienas dalykas, kuris nepatinka S. Jurkevičiui, kad nėra aišku, koks yra kertinis šio egzamino tikslas.
„Kaip mokiniai turėtų tai parašyti? Ar taip siekiama išgauti kažkokios meninės raiškos formos iš mokinių? Atleiskite, bet tai nėra vienijantis pagrindas ir būtų taip pat, kaip reikalauti per muzikos pamokas, kad visi nuostabiai sudainuotų. To mes negalime reikalauti, kadangi yra kažkoks bendras lygis, ko galima reikalauti per muzikos, dailės ir taip pat literatūros pamokas.
Manau, kad tai labai svarbi mintis, mat jeigu tikimės kažkokios ypatingos literatūrinės raiškos formos iš paprastų mokinių, kurie tik laikinai prisiliečia prie literatūros, tai manau, kad tai yra ydingas požiūris ir kreipiantis visą mokymą neteisinga linkme. Vietoje to, kad žmones prie literatūros artintume, mes juos atgrasome. Tai yra visiškai taip pat, jeigu jums siūlyčiau puikiai dainuoti per muzikos pamokas, kai jūs nemokate.“
Temų formuluotės, sakė S. Jurkevičius, eilinį kartą yra abstrakcijos, kurios dvyliktokams sukuria neapibrėžtą lauką ir įgramzdiną į tokią aplinką, kuri yra vėl ne jų amžiaus atsakinėjimo laukas.
„Pavyzdžiui, moters paveikslas lietuvių literatūroje. Aš manau, kad gal 5 kurso filologijos studentė gal ir galėtų bandyti filosofuoti abstrakčiame kontekste, pasitelkdama didžiulį literatūros ir savo išprusimo kontekstą. (…)
Viskas turėtų funkcionuoti paprasčiau ir jeigu esi skaitęs kažkokį kūrinį, tai ir reiktų paprašyti jį perpasakoti ir padaryti tam tikras išvadas, o ne siekti kažkokių aukštybių, kurios neatitinka tikrovės.“
Brandos egzaminus laikys mažiau mokinių
Primename, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laiko visi siekiantieji brandos atestato. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 207 kandidatai, o mokyklinį – 9 352.
Birželio 7 d. prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri baigsis liepos 2 d. fizikos valstybiniu brandos egzaminu. Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 d., o nuo liepos 5 d. iki liepos 20 d. laukia pakartotinė sesija.
Šiemet laikyti egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių, tai yra penkiais šimtais mažiau, lyginant su praėjusiais metais.
Brandos atestatui gauti mokinys ir buvęs mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus, o bendrai per egzaminų laikotarpį organizuojama po 12 valstybinių brandos egzaminų pagrindinėje ir pakartotinėje sesijose.
Į egzaminų centrus turi teisę ateiti tik tie, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.
