Vienas iš jų, kad pačios aukštosios mokyklos galėtų nusistatyti, ar jų studijų programai tikrai reikalingas, pavyzdžiui, privalomas matematikos egzaminas. Toks siūlymas nustebino kai kuriuos švietimo ekspertus, kurie tikino, jog tikėjosi, kad bent jau šiuo klausimu yra pasiektas sutarimas tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir likusios švietimo bendruomenės. Pasak jų, Lietuva ir vėl gali pasukti ne tuo keliu.
Diskutavo dėl prieinamumo
Švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė „Delfi“ komentavo, kad taryba ieškojo ir diskutavo apie tai, kaip apskritai padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Pirmininkės teigimu, ji supranta, kodėl daugiau dėmesio sulaukė pasiūlymai bendrai dėl egzaminų.
„Atsakysiu keliais tokiais punktais. Pirmas dalykas, ką pasiūlė Švietimo taryba, tai apskritai, kai kalbame apie stojimą į aukštąją mokyklą, reikalavimai turi būti suvienodinti. Dabar yra numatoma, kad asmuo, pretenduojantis į valstybės finansuojamą vietą, turėtų būti išlaikęs bent tris valstybinius brandos egzaminus.
Mes sakome, kad apskritai pretenduojantys asmenys ateityje studijuoti aukštojoje mokykloje, turėtų būti išlaikę irgi tris valstybinius egzaminus. Dabar, kaip jau žinote, tiems, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą, užteka ir vieno“, – atkreipė dėmesį S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Kitas svarbus punktas, išskyrė ji, yra du skirtingi sektoriai švietimo sistemoje, nors Švietimo tarybos pirmininkė neatmetė, kad jie ir šiek tiek tarpusavyje susiję.
„Viena dalis yra labai svarbi, kad kai yra tikrinamos brandos žinios, yra tam tikri reikalavimai gauti brandos atestatą ir visai kiti reikalavimai, kai asmuo bando patekti į aukštąją mokyklą. Būtent čia mes ir diskutavome apie tai, kad studijų programų įvairovė yra labai didelė.
Be abejonės, yra reikalinga atskira diskusija, kurie egzaminai, kokių žinių patikrinimas įtvirtintų, kad asmuo gali gauti brandos atestatą. Tačiau tolimesniame kelyje stojant į aukštąją mokyklą, mūsų nuomone, turėtų tarti žodį pati aukštoji mokykla ir kurių VBE jai visgi reikia ir kurie labiausiai atlieptų mokinio pasirengimą studijuoti atitinkamoje programoje“, – aiškino Švietimo tarybos pirmininkė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad nėra atskirai akcentuojama, ar kalbama apie matematiką, chemiją ar biologiją. Tai priklausytų nuo to, kokią studijų programą asmuo rinktųsi.
„Tiesa, kai kuriais atvejais aukštoji mokykla sakytų, kad yra reikalingas matematikos valstybinis brandos egzaminas, o kai kuriais atvejais aukštoji mokykla, priklausomai nuo studijų programos, galėtų rinktis kitus egzaminus. Labai svarbu yra ir jaunimo pasirengimas, kuris tikrai nevyksta paskutinius dvejus metus ar prieš baigiant mokyklą.
Tai yra pakankamai ilgas kelias ir, manau, kad bet kuris mokytojas ar tėvai, netgi pats mokinys, vis tiek jaučia kur jo stipriosios pusės, kur linksta tolimesnis kompetencijų vystymas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu ateityje asmuo nori studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, tikriausiai jau mokykloje pradės orientuotis į truputėlį kitokius dalykus.“
S. Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, tokiu atveju geriausiai žinias atspindėtų tie dalykai, kurie būtų pasirinkti studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
„Čia aš pateikiau kaip pavyzdį, bet gali būti bet kuri kita programa, kurių yra tikrai labai daug. Ta pati žurnalistika, bet, žinoma, nuspręsti turėtų pati aukštoji mokykla, nes, kaip ir sakiau, tolimesnis darbas vyksta ten ir jie patys geriausiai žino, kas jiems padeda geriausiai atsirinkti pasirengusius studijuoti atitinkamoje studijų programoje.“
Tačiau ji pabrėžė, kad svarsto ir siūlymą, kad pretenduojantys studijuoti mokamai irgi turėtų būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, mat visi stojantys turi būti lygūs.
„Iš tikrųjų aukštojo mokslo prieinamumas ir jos socialinė dimensija neturi priklausyti nuo žmogaus finansinių pajėgumų.“
„Ką reiškia bendrasis išsilavinimas?“
Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodę siūlymai šiek tiek nustebino matematiką prof. Rimą Norvaišą. Pasak jo, jam pasirodė keista, kadangi prieš dvi savaites ŠMSM paskelbė, jog bus privalomi du VBE egzaminai stojant į aukštąsias mokyklas ir kad tam švietimo bendruomenės buvo pritarta.
„Dabar nuskambėjo kitoks požiūris ir manau, kad šiuo atveju jie kertasi. Jeigu klausiate, ar verta blaškytis dėl privalomo matematikos egzamino ir kodėl šį klausimą turėtume perleisti universitetams, aš taip klausčiau: o ko vis dėlto yra vertas tas bendrasis išsilavinimas? Ko siekia mokykla?
Jeigu dabar yra perleidžiami kai kurie pasiekimų tikslai universitetams, tai kokį vaidmenį mato mokykla savo veikloje, jeigu atsisakysime egzamino, kuris yra pasaulyje vertinamas ir turėtų būti kažkoks jo įvertinimas po dvylikos metų?“, – tikino profesorius.
Pasak jo, mes tą tradiciją keičiame, nors pripažino, kad ji jau buvo pakeista ir šiek tiek anksčiau.
„Bet dabar gana radikaliai ją keičiame. Mano klausimas būtų, ką reiškia bendrasis išsilavinimas? Vadinasi, mokykla nesiekia supažindinti su kultūra ir ar ji laiko, kad matematika nėra kultūros dalis? Aš ir kelčiau tokio pobūdžio klausimus.“
Reaguodamas į Švietimo tarybos pirmininkės pavyzdį, kad asmuo, norintis ateityje studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, turėtų rinktis ir į tai orientuotus dalykus, R. Jovaiša sakė, kad tuomet skiriasi požiūriai.
„Matyt, pirmininkė mano, kad mokykla turėtų paruošti profesijai ir suteikti ne bendrąjį išsilavinimą. Čia mūsų požiūriai radikaliai skiriasi ir nesutinku, kad mūsų vidurinis mokslas būtų mokinių parengimas tam, kam jie ruošia save gyvenimui specifinėje srityje.
Tas paruošimas turėtų būti toks, kad mes mokykloje galėtume suteikti bazines kultūros žinias. Tos žinios nėra tam, kad asmuo būtų geras matematikas ar geras literatas. Mokinys turėtų kažkokį minimumą žinoti pagrindinių sričių, kuriomis pasaulyje yra laikomos gimtoji kalba ir matematika.“
R. Norvaišos teigimu, tokiu žingsniu būtų „nususinta“ tai, kaip vaikas turi pasirengti gyvenimui.
„Mes dabar žiūrime į mokyklą kaip į profesinę mokyklą.“
Taip pat jis sutiko su pastebėjimu, kad jeigu vaikai turės galimybę atsisakyti matematikos, tai jie ir rinksis vėl mokytis tuos dalykus, kurie yra lengvesni, bet pažymėjo, jog Lietuvoje nesugebama jos mokyti.
„Čia visai ne vaikų problema, bet priklauso nuo mūsų požiūrio, kokios matematikos reikia ir kokį vaidmenį ta matematika atlieka mokykloje. Ar tai tiesiog yra būdas pamatuoti intelektą, ar iš tikrųjų siekis supažindinti su ta kultūros sritimi? Tas antras momentas yra kažkaip ignoruojamas ir praleidžiamas. (…) Kritinis mąstymas yra gebėjimas mąstyti remiantis to dalyko žiniomis, o ne šiaip reikšti savo nuomonę, kad kažkas patinka ar nepatinka, bet tuo pačiu reikia sugebėti ją pagrįsti.“
Jis nurodė, kad tas pagrindimas kiekviename dalyke yra specifinis, kai, pavyzdžiui, literatūroje remiamasi kokiais nors grožiniais kūriniais, o matematikoje – samprotavimu. R. Norvaiša taip pat pridūrė, kad pirmininkės dar vienas pateiktas argumentas, jog žmonės, kurie norėtų stoti į universitetus po 10-15 metų po mokyklos baigimo ir galbūt neturi išlaikę kai kurių dalykų, irgi neįtikino.
„Man jis nėra pakankamai svarus ir ar iš tikrųjų tokių žmonių yra labai daug? Kodėl jiems reiktų nuleisti kartelę? Jeigu žmogus jau turi kažkokios profesinės patirties ir nori stoti, tai universitetas irgi nėra ta vieta, kur būtinai suteikiamos tik profesinės žinios. Universitetai irgi gali įsižeisti“, – svarstė jis.
Vaikai neapsisunkintų
„Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad iš tikrųjų studijos gali būti labai skirtingos ir jeigu stojama į gamtos, technologijų mokslus, tai jau dabar ten dėstytojai yra paklaikę nuo nemokėjimo visų tų tiksliųjų disciplinų.
„Turiu omeny, kad vaikai atsisako po dešimtos klasės ir fizikos, ir chemijos, ir informatikos, ir to nebesimoko 11-12 klasėse, o matematikos mokosi B lygiu. Jeigu ir toliau nebus reikalaujama, tai žmonės tiesiog atsisakys ir tada į universitetus ateis su praktiškai 10 klasių išsilavinimu atskirų dalykų.
Tiesą sakant, dabar universitetai pirmus metus turi išlyginamąsias studijas daryti, kad mokyklos kursą išdėstytų. Jeigu universitetams taip tinka ir patinka, taip pat sutinka metus mokyti vaikus mokyklinės programos, tai tada gerai. Tačiau turbūt greičiau nesutiktų“.
Jis sutiko, kad menuose, sporte, humanitariniuose ir socialiniuose moksluose yra mažiau sąsajų, bet pusė visų dalykų yra vis tiek susiję su fundamentaliaisiais mokslais.
„Jų kažkoks pastūmimas į šoną dar tiems vaikams duos kryptį, kad nereikia apsisunkinti. Jau jie ir šiaip neapsisunkina. Aišku, mes matome, kad yra principingų universitetų, bet yra tokių aukštųjų mokyklų, kurie bet ką priima ir nusprendžia, kad išvis nereikia egzaminų. Tiesiog bus tokia „mišrainė“, o dabar bent jau yra šiokia tokia kartelė.
Tuo buvo didžiuojamasi ir sakoma, kad skatinama rinktis. Taip, pernai tie 5000, kurie neišlaikė matematikos egzamino, didžioji jų dalis buvo šio dalyko pasirinkę mokytis B lygiu. Tikėjosi, kad gal netyčia pavyks, o su šiuo mokslu netyčia nebūna. Mes matome praeitų metų skaičius, bet turbūt taryboje kažkas pasiūlė, bet kol kas negirdėti jokių argumentų“, – tikino G. Sarafinas.
Jo teigimu, jeigu būtų pateikti kažkokie tyrimai, tai gal ir būtų galima kažką keisti, bet kol kas esą universitetų dėstytojai, rektoriai ir mokyklų vadovai laikėsi kitokios nuomonės.
„Čia yra kažkokie eksperimentavimai, matysime, kaip bus, bet tie, kurie rinkdavosi studijuoti lietuvių kalbą, visada galėjo atsisakyti jiems mažiau reikalingų dalykų, o matematika, bent jau Vakarų ir kai kuriose Azijos šalyse, yra priimama kaip mokslas, kuris ugdo logiką, mąstymą ir pan. Bet mes gal ir vėl priešingai norime rinktis.“
Vis dėlto jis pritartų siūlymui, kad stojantys į valstybės nefinansuojamas vietas taip pat turėtų būti išlaikė bent tris egzaminus, bet sako, kad tai gal bus galima įgyvendinti tik po dvejų metų.
Nustebino ir žinomą ekonomistą
Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pasijuto išmuštas iš vėžių dėl tokio Švietimo tarybos siūlymo.
„Priminsiu, kad pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė kas trečias abiturientas (ir čia kai tam, jog egzaminas būtų išlaikytas, užteko surinkti vos 15 proc. balų). Nacionalinė tragedija, turėjusi iš saldaus saviapgaulės pažadinti ne vieną politiką ir pilietį. Šiemet rezultatai turbūt nebus geresni, nes esminių pokyčių mokymo sistemoje neįvyko, o moksleiviai ir vėl mokėsi namie.
Tikiu, kad švietimo ministerija ir šviesiausi mokslo ekspertai ieško problemos sprendimų būdų ir juos ras (ar tikrai reikia išsaugoti keliasdešimt moksleivių turinčią kaimo mokyklą, jei joje egzaminų neišlaiko daugiau nei pusė moksleivių, o už keliolikos kilometrų galima rasti geresnę mokymosi infrastruktūrą ir aplinką turinčią mokyklą?). Bet kol kas matau vieną sprendimą-rekomendaciją kuri šiek tiek išmušė iš pusiausvyros.“
Pasirodo, stebėjosi jis, egzistuoja tokia Lietuvos švietimo taryba – Seimui atskaitinga institucija, padedanti formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinės nacionalinės svarbos srityse.
„Taigi, koks gi jos siūlymas spręsti problemą, kai kas trečias moksleivis neišlaiko matematikos egzamino? Pasiruošę? Leisti aukštosioms mokykloms pačioms nuspręsti ar ta matematika tokia jau svarbi ir priimti abiturientus neišlaikiusius matematikos egzamino. Supratote? Neišlaiko moksleiviai egzamino? Kam toks egzaminas tada reikalingas, jei jo neišlaiko.
Įstatymų pakeitimai siūlomi „norint padidinti aukštojo mokslo prieinamumą pagal kiekvieno asmens sugebėjimus ir žinias“. Aukštasis mokslas prieinamas tiems, kas stengėsi ir jam ruošėsi bent 12 metų. Aukštosios mokyklos nėra muziejus ar teatras, kur turi ar gali apsilankyti visi. Tai vieta, kur ant esamų kompetencijų lipdomos kitos, sudėtingesnės ir sunkiau įvaldomos žinios ir įgūdžiai.“
Išsilavinimas, tęsė jis, būtinas visiems, bet ne visiems privalomas aukštasis mokslas.
„Daugelis gali tikėtis sėkmingesnės ir prasmingesnės karjeros įgijęs šaltkalvio, tinkuotojo, staliaus ar virėjo profesiją. Keturi metai „aukštojo mokslo“ neturint tam reikiamų pagrindų gali pavirsti į keturis metus kančios, vedančios į nusivylimą ir užimtumo tarnybą. Kam reikia klaidinti, vilioti ir apgaudinėti jaunuolius?“, – retoriškai klausė jis.
Prašė nedevalvuoti aukštojo mokslo
ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas, paprašytas pakomentuoti, ar nepasikeitė ministerijos pozicija dėl matematikos egzamino, tikino, kad matematika yra bazinio išsilavinimo dalis. Taip pat patirtis, įgyta intensyviai dirbant ir analitiškai mąstant, ieškant loginių sąsajų matematikos pamokose, padeda geriau analizuoti ir spręsti problemas ir realiame gyvenime.
„Matematikos reikia aukštosiose mokyklose, nes reikia išmokti mąstyti gilesniais, efektyvesniais lygmenimis ir, kaip ir visose srityse, tam reikia praktikos. Norint išlaikyti egzaminą reikia surinkti 16 balų iš 100, kitaip sakant surinkti 10 taškų iš 60 galimų.
Pats valstybinis brandos egzaminas apjungus anksčiau buvusius valstybinius ir mokyklinius egzaminus, sudarytas taip, kad 40 proc. jo turinio yra mokyklinio egzamino ir 60 proc. turinio – valstybinio egzamino dalis. Tai reiškia, kad pasiektų minimalų reikalavimą stojant, reikia būti išlaikius matematikos egzaminą. Pagal seną tvarką tai būtų tas pats, kas gauti 4 balus iš 10-ies mokykliniame matematikos egzamine“, – aiškino jis.
Jis nurodė, kad aukštosioms mokykloms suteikta teisė nusistatyti aukštesnius reikalavimus, tačiau reikia užtikrinti, jog į aukštąsias mokyklas būtų priimami abiturientai, kurie turi bent bazines žinias ir yra pasirengę studijuoti.
„Mes siūlome ne devalvuoti aukštojo mokslo iki mažiausią pasirengimo lygį turinčio abituriento, bet padėti kiekvienam pasiekti lygį, kuris leistų studijuoti. Tam tobulinama ir bendrojo ugdymo sistema, tam numatomi ir alternatyvūs keliai. Tie, kurie nepasieks minimalių kriterijų stoti į bakalauro studijas, galės metus mokytis trumposiose studijose, kurios padės pasirengti ir darbo rinkai ir pasiekti minimalų bakalauro studijoms reikalingą pasirengimo lygį.“
Dabar, paaiškino G. Jakštas, stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę matematikos, lietuvių k. ir kitą pasirinktą egzaminą, pasiekti minimalų konkursinį balą ir metinį pažymių vidurkį, o stojantieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi būti išlaikę vieną bet kokį egzaminą.
„Tai labai skirtingi reikalavimai studijuoti aukštosiose mokyklose. Taip devalvuojama studijų kokybė, nes vienoje auditorijoje, tarkime chemijos seminare, gali sėdėti šimtukininkas ir studentas, net nelaikęs matematikos egzamino.
Tikrai pasitaiko perliukų, tačiau dažniausiai tokie studentai yra nepasirengę studijoms ir susimokėję už studijas „nusiperka“ diplomą, tačiau neturėję pakankamo pasirengimo studijuoti taip ir neįgyja išsilavinimo. Taip mes tampame diplomuota, bet ne išsilavinusi šalis.“
Viceministras pritarė minčiai, kad dėl to labiausiai apgauti lieka įstojusieji, kurie patiki, kad neturint bendrojo ugdymo pasirengimo galima per 3 ar 4 metus ne tik ištaisyti bendrojo ugdymo spragas, bet ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.
„Realybė tokia, kad jie išleidžia pinigus, dažniausiai gauna ir diplomą, tačiau ne išsilavinimą. Greta nepasiruošusiųjų studijuoti kartu studijuojant pasirengusiems nukenčia studijoms pasirengę studentai.“
