„Reitingų“ žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė gautus duomenis pristatė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Jie nurodė, kad iš viso vertino 368 gimnazijas, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Jie pabrėžė, kad tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas, sudarytas remiantis VBE rezultatais, rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis.

„Viena vertus, tai yra gerai, kita vertus, tai dar labiau padidins socialinę atskirtį (tarp tėvų, išgalinčių mokslinti vaikus geriausiose privačiose mokyklose ir tėvų, tegalinčių rinktis artimiausią mokyklą, pagal gyvenamąją vietą). Ir ši konkurencija ypač ženkli Kaune bei Klaipėdoje“, – teigė reitingų sudarytojai.

Pasak jų, kol kas tik Vilniaus savivaldybės mokyklos yra sunkiau pajudinamos iš ilgus metus užimamų aukštų pozicijų.

„Tarkime, jeigu žvelgtume į geriausių atrankinių mokyklų dešimtuką, tai pamatytume, kad čia net 3 privačios mokyklos“.

Šiemet reitingo sudarytojai pastebėjo didelius poslinkius, kurie vyko Kaune, mat čia į viršų šovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, išstūmusi abi jėzuitų gimnazijas:


„Reitingų“ žurnalo autoriai pastebėjo, kad vadinamų neatrankinių mokyklų pirmąjį dešimtuką iššovė ir privačios mokyklos:


Pastebėjo įdomią tendenciją

Reitingų sudarytojų teigimu, įdomu tai, kad tarp 100-o geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio - ekonominio konteksto savivaldybių.

„Taigi, nepaisant aptariamo konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų, - sakė jie ir pateikė tokių mokyklų pavyzdžius.

Gerų rezultatų pasiekė: Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija, Kupiškio L. Stuokos - Gucevičiaus gimnazija, Pasvalio P. Vileišio gimnazija, Prezidento J. Žemaičio gimnazija (Raseiniai), Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija, Biržų „Saulės“ gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija, Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Anykščių J. Biliūno gimnazija, Rokiškio r. Obelių gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kalvarijos gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, Alytaus r. Daugų V. Mirono gimnazija, Varėnos r. Valkininkų gimnazija, Skuodo P. Žadeikio gimnazija.“

Taip jau antrą kartą greta gimnazijos vietos reitinge pateikė ir vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kainą, tačiau šio kriterijaus nevertino.

„Vieno mokinio ugdymo kainą pateikėme tik „Reitingų“ skaitytojų dėmesiui, idant mokinių tėvai patys įsitikintų, ar mokyklai sunkiai sekasi išmokyti mokinius akademinių dalykų bei užtikrinti gerą mikroklimatą dėl to, kad jos yra menkai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių“

Brangiausiai (nevertinant specializuotų mokyklų) vieno mokinio išlaikymas atsieina: Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 8501 eurų, Neringos gimnazijoje – 7999 eurai, Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 7433 eurai, Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje – 7008 eurai, Trakų r. Onuškio D. Malinausko gimnazijoje – 6652 eurai.

O mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina šiose mokyklose: Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 945 eurai, Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1358 eurai, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje – 1612 eurų, Vilniaus Ozo gimnazijoje – 1622 eurai, Kauno J. Jablonskio gimnazijoje – 1789 eurai.

Įvertino pradines mokyklas ir progimnazijas

Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristatė ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, pastaruosius trejus metus dalyvavusių nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose (anksčiau vadintuose standartizuotais testais) vertinimą.

Pagal ketvirtokų trejų paskutinių metų pasiekimus pirmauja:

1. Kauno P. Mašioto pradinė m-kla

2. Kauno m-kla – darželis „Šviesa“

3. Vilniaus darželis – m-kla „Dainorėliai“

O pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:

1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazija

2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija

3. Vilniaus Žemynos progimnazija

Įvertino ir pagrindines mokyklas

Penktą kartą buvo pristatytas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas, remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Pasak reitingų sudarytojų, iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, bet jų dydis yra skirtingas.

„Taigi, vertindami pagrindines mokyklas jas skirstėme pagal mokinių skaičių.“

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Lazdijų rajono Krosnos pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 23 dešimtokų, yra Lazdijų rajono Šeštokų pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 24 dešimtokai, yra Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla.

O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinė mokykla.

Jausime ilgai karantino pasekmes

„Universitetų gimnazijose buvo tikrinami dvyliktokų pasiekimai ir lygis, tačiau paaiškėjo, kad abiturientų brandos egzaminų rezultatais, panašu, kad nesidžiaugsime. Tai nėra viena bėda, nes Lietuvoje bėdos po vieną nevaikšto, dažnai vaikšto būriais“, - surengtoje spaudos konferencijoje tikino G. Sarafinas.

Pasak jo, tų bėdų ypač daug švietime, todėl teigė, kad karantino pasekmes švietime teks „srėbti dar tikrai ilgai“.

„Ne tik akademinių pasiekimų, bet ir savijautos, psichologinių problemų, ir socialinių veiksnių, ir mokytojų pervargimo. Žvelgiant į tuos pačius paauglius pusė metų ant sofos (…) tiesiog pražūtinga. Blogiausia, kad ilgai murkdysime švietimo liūne, kaltų nebus. Nors bus – kovidas, karantinas.“

G. Sarafino nuomone, kad bus labai lengva mokykloms viską argumentuoti kovidu ateinančius kelerius metus, kai tik atsiras kažkokių problemų. Jo teigimu, atskirtis tik didės tarp atskirų regionų, o tai lems ne tik nukritusi motyvacija, bet ir kitokios galimybės.

„Vieni tėvai turi galimybių neišsemiamų ir samdo savo vaikams korepetitorių, todėl jie didelių problemų nepatirs, bet yra tėvų, kurie nepajėgia samdyti. Taigi, jiems bus tik sunkiau ir tie skirtumai, tos spragos vis didės, o pasivyti reikės metų ar dviejų. Išeiti iš dabartinės sumaišties švietime reiks ir laiko, ir pinigų.“

Pasak G. Sarafino, jaunuolių startinės pozicijos atskirose savivaldybėse skiriasi keletą kartų, o nuo to priklauso jų perspektyvos ir ateitis.

„Pernai akivaizdžiai matėme, kaip 5000 jaunuolių neišlaikė brandos egzamino ir jų planai žlugo. Kad ir kaip būtų liūdna pranešti, (…) bet šiandien ištisų savivaldybių mokiniams kai kurios prestižinės specialybės tampa neprieinamos, nes jie nepajėgia konkuruoti su bendraamžiais iš gerųjų mokyklų ir pažengusių savivaldybių.“

Anot reitingų sudarytojo, dėl to kalti ne vaikai, o aplinka, kurioje jie gyvena, taip pat tų savivaldybių administracijos tokius ženklus ignoruoja. Jis pradėjo nuo to, kad tikslieji mokslai Lietuvoje yra silpniausiai mokomi ir labai išsiskiria dėl to Kelmės r. arba Pagėgių savivaldybės.

„Šių rajonų ir regionų politikai bei tarnautojai puikiausiai mato, kad pusė 2020 m. abiturientų jų savivaldybėse tiesiog neišlaikė. Tai labai akivaizdžiai matosi, o tie, kurie išlaikė, labai silpnai. (…) Kad tai būtų tik šių metų tendencija, tikrai ne. Silpnai išmokoma ir kitų disciplinų, tačiau niekas nėra nekeičiama.“

Pavyzdžiui, Ignalinoje, sako jis, skaičiai yra pribloškiantys, mat pakenčiamai matematikos egzaminą šioje savivaldybėje išlaikė tik 7,5 proc. abiturientų, o neišlaikė du trečdaliai.

Privačių mokyklų spurtas

„Išryškėjo privačių mokyklų spurtas, atrankinių gimnazijų dešimtuke labai spurtavo LSMU gimnazija, kuri atsidūrė ketvirtoje pozicijoje tarp elitinių šalies gimnazijų. Taip pat ji išstūmė Jėzuitų gimnaziją, (…) Iš dešimties geriausių neatrankinių mokyklų net pusė yra privačios mokyklos. (…) Ką reiškia šis reiškinys? Viena vertus, gerai, kad tėvai gali būti ramūs, jog jų investicija atsipirks“, - sakė J. Kučinskaitė.

Pasak jos, 2018 m. buvo numatyta skirti beveik 5 mln. eurų bendrojo ugdymo tyrimų ir vertinimo stebėsenos plėtrai.

„Iš šios sumos 4,2 mln. eurų įsisavinta. Tai iš tikrųjų, tas pavadinimas galbūt skamba taip labai sudėtingai ir pedagogai, ko gero, tai supranta, kas po tuo slypi, o tėvai mažiau. (…) Turėjo būti sukurtos vadinamosios rubrikos, kad vienuoliktokai, dvyliktokai galėtų įsivertinti savo žinias ir prognozuoti savo rezultatą per valstybinius brandos egzaminus.“

J. Kučinskaitės teigimu, neretai matoma, kad mokiniai registruojasi laikyti valstybinė brandos egzaminą, tačiau neateina jo laikyti, nes paskutiniu metu išsigąsta.

„Jeigu veiktų tokios rubrikos, tiek mokiniai, tiek mokytojai galėtų gana tiksliai prognozuoti, (…) nes matome, kaip mokinių pažymiai nekoreliuoja su brandos egzaminų rezultatais. Taigi, mokinių gebėjimai turėjo būti sugraduoti tam tikromis pakopomis ir kiekvienas turėjo žinoti, kokios yra jo žinios ir kokie gebėjimai, taip pat, kokį pažymį galimai gaus per egzaminus.“

Reitingų sudarytoja tikino, kad rubrikų kūrimui išleista kone ketvirtis milijono, bet niekas jų iki šiol nėra matęs, o pinigai išleisti.

„Einame teisingu keliu“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, komentuodama „Reitingų“ paskelbtą informaciją, teigė, kad tai, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis, dar kartą parodo, „kad einame teisingu keliu, pasiryžę įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ .

„Ji skirta nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas ir sudaryti lygiavertes ugdymo sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos gyvenamos vietos ir socialinės padėties.

Ši programa padės stiprinti savivaldybėse jau veikiančias mokyklas, pakilti joms į aukštesnį lygį. Tai nebus statybų programa, o jau esamų mokyklų stiprinimas“, - tikino ji.

Ministrės teigimu, jau pirmojo etapo metu programa bus įgyvendinta ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos savivaldybių. Programa atlieps konkrečius savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius ir tai bus susitarimas su savivaldybe dėl konkrečių ugdymo standarto tikslų pasiekimo programoje dalyvaujančiose savivaldybėse.

„Vienas iš reikalavimų mokykloms, kurios norės dalyvauti programoje, bus, kad šios mokyklos neorganizuos mokinių atrankos. Nacionalinėje švietimo agentūroje veiks kompetencijų centras, kuris teiks konsultacijas ir metodologinę pagalbą savivaldybių mokyklų tinklui.

Parama mokykloms bus skiriama dviem kryptimis. Pirmiausia – mokyklų bendruomenių kompetencijoms stiprinti – įtraukiojo ugdymo, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, ir matematikos meninio ugdymo (STEAM), ir organizacijos vystymo srityse. Antra – finansavimas bus skiriamas jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti (laboratorijos, mokomieji kabinetai, individualaus mokymosi, sporto ir poilsio erdvės ir pan.).“

J. Šiugždinienė sakė, kad įgyvendinant programą ypatingas dėmesys bus skiriamas įtraukaus ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti ir tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui bei valdymui diegti. Programos sukurta infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami visų savivaldybės mokyklų mokiniams bei mokytojams.

„Paraiškas dalyvauti programoje teiks savivaldybės. Viena savivaldybė ar kelios savivaldybės kartu, pvz. didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan., t. y. bus skatinama mokyklų tinklaveika, neapsiribojant vienos savivaldybės teritorija.

Dar tebevyksta derybos su Europos Komisija dėl šios programos įgyvendinimo. „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos įgyvendinimui numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui. Lėšos skiriamos programai įgyvendinti savivaldybes pasieks etapais, pagal pateiktus projektus.“