Nenori, kad vaikai iš nosies imtų mėginius

„Diskriminacinis draudimas lankyti mokyklas sveikiems netestuotiems vaikams. Nesutinkame su tokia tvarka ir reikalaujame visiems sveikiems vaikams grįžti į mokyklas. Vaiko sveikatos būklę gali nustatyti tik gydytojas pagal simptomus, kraujo tyrimus ir pan. O ne pats vaikas pagaliuku pamakalavęs nosyje“, – taip į protesto akciją žmones socialiniuose tinkluose kvietė vieningų tėvų bendruomenės atstove, pradinuko mama prisistačiusi Rima Jasenauskienė.

Nuo šios savaitės į mokyklas grįžtantys pradinukai turėjo pateikti tėvų pasirašytas sutartis, kuriose šie sutinka, kad vaikai būtų profilaktiškai testuojami vadinamuoju kaupinių būdu. Jeigu tėvai nesutinka, kad vaikas būtų tiriamas, jis toliau mokytis gali tik nuotoliniu būdu.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Šiai tvarkai nepritariantys mokinių tėvai pirmadienį Kaune rinkosi į protesto akciją. Preliminariais skaičiavimais Laisvės alėjoje, prie savivaldybės rūmų, būriavosi apie pusantro šimto žmonių. Policijos pareigūnai teigė, kad susirinkti tokiam žmonių skaičiui leidimas išduotas nebuvo, akcijos organizatoriai apie ją tik informavo savivaldybę. Todėl, pasak pareigūnų, jiems gali grėsti administracinė atsakomybė.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Profilaktinis tikrinimas – tik pradžia, vėliau laukia skiepijimas

„Mano vaikas yra sveikas, kai pasirodys simptomų, tada galės jį ir testuoti. Kodėl reikia testuoti sveikus vaikus. Įstatymais numatyta kartą metuose privalomai atlikti sveikatos patikrinimą, o ne kas savaitę kaišioti kažkokius pagaliukus į nosį, kurie nėra validuoti Lietuvoje, niekuo nepatikrinti. Atsiprašau, kokie čia eksperimentai su mūsų vaikais“, – sakė viena protestuotojų.

Protesto akcijos metu pasigirdo ir versijų, esą testavimas reikalingas tam, kad būtų galima surinkti kuo daugiau DNR pavyzdžių. Tačiau kam to reikia, niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti. Kalbėta, kad naujoji tvarka, siūlymas periodiškai testuotis yra tik įžanga prieš būsimą mokinių vakcinavimą.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kai kurie vaikų tėvai piktinosi ir žiniasklaida, kuri, jų manymu, „ne taip“ nušviečia šiuo metu vykstančius procesus ir yra nupirkta, o viena žurnalistė sulaukė priekaištų, jog už savo darbą gauna atlyginimą.

Visgi pagrindiniu akcijos naratyvu tapo įsitikinimas, esą profilaktiškai tikrinti, ar niekas iš klasės neserga COVID-19, nėra reikalo, esą tai pažeidžia sveikų žmonių teises.

„Valstybės įstatymuose yra numatyta, kad žmogus testuojamas tik tada, kai yra ligos požymių. Žmogus tikrinamas gydytojo ir prieinama prie tam tikros išvados. Žmogus serga ar ne. Patvirtinama arba atmetama. Šiuo keliu ir reikia eiti, kaip patvirtinta įstatymais, o ne kažkokiais eksperimentiniais būdais“, – kalbėjo prieš mokinių testavimą pasisakanti kaunietė.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Nuotolinį mokymą vadina parodija, bet į mokyklą vaiko neleidžia

Kita proteste dalyvavusi moteris taip pat sakė nenorinti, kad jos vaikas dalyvautų „eksperimente“. Ji piktinosi, kad atsisakius tai daryti jaučiasi diskriminuojama.

„Jeigu mes atsisakome dalyvauti eksperimente, tai mūsų vaikai lieka prikaustyti prie interneto. Aš manau, kad vaikų visai nereikia testuoti, nes jie mažiausiai serga.

Mano vaikas turi gauti kokybišką ugdymą, o per nuotolį toks ugdymas yra tik parodija. Mes nedalyvausime jokiame eksperimente, niekas neturi teisės mūsų pašalinti iš mokyklos“, – kalbėjo moteris ir užsiminė, kad ši tvarka esą prasilenkia ir su šalies įstatymais, ir su Konstitucija.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kas nutiks tiems vaikams, kurie dalyvauja vadinamajame eksperimente, ko reikia bijoti, kaunietė atsakyti negalėjo. Ji tik patvirtino iš principo nesutinkanti dalyvauti jokiuose eksperimentuose.

„Nes tai – tik pradžia. Jeigu dabar mūsų vaikai yra testuojami, toliau bus ir skiepijami. O skiepai taip pat yra eksperimentiniai. Aš tiesiog norėčiau, kad valdžia paimtų ir patrauktų savo rankas nuo vaikų“, – svarstė pašnekovė ir tikino, kad nėra antivakserė, tik nepageidaujanti šiuo metu naudojamų vakcinų nuo COVID-19.

Kauno savivaldybės atstovė: „gerbiame visas nuomones“

„Apie 70 proc. tėvų sutiko, kad jų vaikai būtų testuojami kaupinių metodu. Nuo šios savaitės mokinukai, kurių tėvai parašė sutikimus, tęsia ugdymą, o kiti dirba nuotoliu“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė bei patikslino, jog testavimas bus vykdomas kas 4–7 dienas, pradėti tyrimus Kaunas pasirengęs nuo antradienio.

Pasak jos, visuomenės sveikatos biuro specialistai lankysis mokyklose ir prižiūrės, kad mokiniai taisyklingai paimtų mėginį iš nosies.

Nors šiuo metu darbą tęsia visos Kauno mokyklos, tačiau į kontaktinį mokymą grįžta ne visos klasės. Jeigu didesnioji dalis tėvų atsisako, kad jų vaikai būtų testuojami, priimamas sprendimas tęsti nuotolinį mokymą.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Pasidomėjus, kaip pedagogams seksis tuo pačiu metu vesti ir kontaktines pamokas, ir nuotoliniu būdu dirbti su namie likusiais vaikais, kurių tėvai pasisako prieš testavimą, savivaldybės atstovė tikino, jog tai buvo aptarta su mokyklų vadovais.

„Tikimės sėkmingo proceso, jį nuolat stebėsime ir kontroliuosime, kad mūsų vaikai, kurie dirba nuotoliu, gautų ne prastesnį ugdymą nei tie, kurie atėję į mokyklas dirba kontaktiniu būdu“, – sakė E. Andriuškienė,

Paklausus, kokios su testavimu susijusios baimės šiuo metu vyrauja visuomenėje, savivaldybės atstovė teigė, kad nuolatiniai teisės aktų pasikeitimai ir tam tikras neaiškumas sukelia tam tikrą nerimą.

„Gerbiame visas nuomones, pabrėžiame, kad testavimas kaupinių metodu profilaktinis ir nėra privalomas. Tie, kas nesutinka to daryti, gali ir toliau ugdytis nuotoliu“, – sakė švietimo sektorių kuruojanti Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Andriuškienė.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Visai klasei nesutikus testuotis mokomasi nuotoliniu būdu

Kaip keisis ugdymo tvarka, kai dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų tiriami,bei renkasi į protesto akcijas, o kiti džiaugiasi galimybe tęsti kontaktinį mokymą?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas komentare portalui „Delfi“ patikslino, kad kiekvienoje mokyklose situacija priklausys nuo tėvų pozicijos.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„Kaip žinoma, dalyje savivaldybių pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą, t. y. mokiniai ir mokytojai testuojasi kaupiniais ir, jeigu užtikrinama, kad tiriasi ne mažiau kaip 60 proc. klasės mokinių. Jei mokyklos bendruomenė nesutinka, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu arba tie, kurie nenori testuotis, toliau ugdomi nuotoliniu būdu. Jeigu visa klasė nesutinka testuotis, tuomet vyksta nuotolinis ugdymas kaip ir iki šiol.

Jeigu į mokyklą neatvyksta tik dalis klasės mokinių, mokykla ir mokytojai turi susiderinti su tėvais (globėjais) ir juos informuoti, kaip keisis ugdymas nuotoliniu būdu tiems mokiniams, kurie lieka namuose, t. y. ar įmanomas hibridinis būdas, kada transliuojama tiesiogiai pamoka su kitais klasės mokiniais ir mokiniai joje dalyvauja tuo pat metu, ar bus daugiau savarankiško darbo ir tik tam tikru metu su mokytoju galės susitikti vaizdo pamokose“, – minėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai.

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Prieš priimant sprendimą siūlo įvertinti mokyklos galimybes

D. Lukas sakė suprantantis, kad mokiniams, kurie negalės dalyvauti pamokose dėl sveikatos ar kitų problemų, nuotolinis mokymas gali pasikeisti ir mokiniai gaus daugiau savarankiško darbo užduočių.

„Todėl raginame mokyklas, pavienes klases bei tėvelius prieš priimant sprendimus išsiaiškinti visas galimybes, kurias gali siūlyti mokykla. Nuotolinio mokymo vadove yra pateikta įvairių nuotolinio ir kontaktinio ugdymo variantų, ir tai mokykloms nėra nauja, dauguma jų taip dirbo ir rudenį.

Dalis mokyklų organizuoja pamokas, kai viena mokytoja veda pamokas tiems vaikams, kurie sėdi klasėse, o kita dirba su vaikais, kurie mokosi nuotoliniu būdu“, – portalui „Delfi“ sakė D. Lukas.