Švietimo specialistai ir teisininkai, nors ir pripažįsta, kad tokia veikla prasilenkia su įstatymais, tik skėsčioja rankomis – mokslo darbo pirkimo arba „pasiskolinimo“ faktą kol kas galima įrodyti tik prisipažinus pačiam studentui.

Žada vienetinius darbus

Mokslo darbą galima užsisakyti interneto svetainėje www.diplominiai.lt. „Didelė grupė gabių ir iniciatyvių žmonių“ čia skelbiasi turinti milžiniškos patirties rengiant įvairius mokslo darbus studentams. Nuo 2000 metų dirbančią komandą sudaro daugiau nei 80 įvairių sričių - ekonomikos, teisės, vadybos, sociologijos, informatikos, apskaitos, filosofijos, geografijos, fizikos, psichologijos, istorijos, pedagogikos, techninių mokslų – specialistai, studijuojantys magistrantūroje ar doktorantūroje.

Autoriai rašo kursinius, diplominius, interpretacijas ir kitokius mokslo darbus, straipsnius spaudai, rengia įmonių verslo planus, atlieka marketingo tyrimus. Užsakymą žadama atlikti „praktiškai bet kuria užsienio kalba, kitos šalies mokyklai, atsižvelgiant į jos reikalavimus“. Darbai esą yra vienetiniai ir internete ar kitur nepublikuojami, trečiosioms šalims neprieinami.

Tinklalapyje tvirtinama, jog „apgavystė ar nekokybiškos paslaugos iš mūsų pusės neįmanomos, kadangi tai būtų nenaudinga mums patiems“. Klientui pageidaujant, autoriai siūlosi dirbti pagal sutartį, kurioje būtų garantuota darbo kokybė, ir kaip juridiniai asmenys (įmonė). Jei atliktas darbas neatitinka pateiktų reikalavimų, žadama grąžinti pinigus arba skubiai ir nemokamai ištaisyti klaidas.

Bakalauro darbas - nuo 2,4 tūkst. Lt

Interneto svetainėje nenurodomos jokios paslaugų kainos. Kadangi kiekvienas darbas esantis individualus, jo kaina nustatoma ne vien pagal apimtį, bet ir atsižvelgus į darbo pobūdį, sritį, konkrečius reikalavimus pačiam tekstui, atlikimo terminą.

Rašto darbus ir kitus projektus galima užsisakyti užpildžius specialią anketą. Joje būtina nurodyti ne tik tikslius savo duomenis, bet ir darbo temą, reikalavimus, darbo vadovą, mokslo įstaigą, fakultetą, discipliną, darbo apimtį ir atlikimo terminą.

Kaip teigiama tinklalapyje, paprastai diplominis darbas parašomas per 30-45 dienas. Prieš pradėdami darbą autoriai iš užsakovų, išskyrus nuolatinius klientus, paima užstatą – maždaug trečdalį sutartos sumos.

Anot svetainėje nurodytu telefonu atsiliepusios merginos, per penkerius metus pasitaikė vos pora atvejų, kai mokslo darbai buvo atmesti. Sulaukus dėstytojų kritikos darbus stengiamasi taisyti tol, kol jie bus įvertinti teigiamai. Tiesa, pašnekovės teigimu, nesėkmės atveju studentas galėtų atgauti tik dalį sumokėtų pinigų, mat jam tektų padengti rašančiojo darbo sąnaudas.

Neoficialiai kalbinta mergina teigė, kad bakalauro darbas kainuoja ne mažiau kaip 2,4 tūkst. litų. Sudarant sutartį reikėtų sumokėti dar apie porą šimtų litų. Pigesni yra socialinių ir humanitarinių mokslų, teisės rašto darbai, daugiau pinigų turėtų pakloti techninių specialybių studentai. Pašnekovė patikino, kad darbas gali būti rašomas ir dalimis, kad dėstytojas galėtų sekti nuoseklų studento darbą. Autoriai esą remiasi ne vien teorine literatūra, bet, jei reikia, atlieka ir tam tikrus tyrimus.

Pažeidžia autorines teises

Foto: Corbis

DELFI pradėjus domėtis mokslo darbų rašymo verslu, paaiškėjo, kad tiek Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, tiek teisėsaugos pareigūnai yra beveik bejėgiai prieš gudraujančius studentus. Mat ministerija neturi įgaliojimų kovoti su organizuotu referatų, kursinių, diplominių ir kitų mokslo darbų pirkimu.

Tuo tarpu pareigūnai teigia, esą šioje situacijoje būtų gana sunku rasti nusikaltimo sudėtį, nes įrodyti, kad aukštąją mokyklą pasiekė nusipirktas darbas, galima tik išgavus studento prisipažinimą. Taigi pirkimo faktą esą galima tirti tik kiekvienu konkrečiu atveju. „Viskas priklauso nuo studento sąžinės ir moralės“, - teigė DELFI kalbinti specialistai.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius taip pat abejojo, ar mokslo darbus pardavinėjantiems asmenims būtų galima pritaikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau, anot jo, www.diplominiai.lt komandos siūlomos pasirašyti sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti pripažintos įstatymo pažeidimu. „Jei sutartyje nurodyta, jog jei darbo nepavyks apginti, bus grąžinti pinigai, tai yra akivaizdus pažeidimas. Bent jau civiline tvarka tokią sutartį galima pripažinti niekine“, - DELFI aiškino V.Nekrošius.

Pareigūnams šiek tiek lengviau ištirti bandymus sukčiauti per brandos egzaminus, nes tai – kitokio pobūdžio nusikaltimas. Prieš keletą metų gavus duomenų, jog neteisėtai prekiaujama valstybinių egzaminų užduotimis, Nacionalinis egzaminų centras kreipėsi į teisėsaugą.

Išmetimas už nusirašinėjimą pamokė likusius

Kol kas nesąžiningų studentų gaudynės paliekamos pačių dėstytojų ir aukštųjų mokyklų rūpesčiui. Kad jaunuolio pateiktas darbas yra plagiatas arba rašytas ne jo, padeda nustatyti, pavyzdžiui, internete esančios mokslo darbų bazės. Ne vienas dėstytojas čia aptinka iš studento gautą neva originalų darbą. Tačiau atsakomybė už tokį gudravimą kol kas gresia tik pačiam studentui, o ne jam padėjusiam asmeniui.

Kaip DELFI pažymėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė, naudotis svetimais kūriniais ir pateikti juos kaip savus, įskaitant ir mokslo darbus, draudžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. „Bandymas naudotis svetimais mokslo darbais pažeidžia tiek šį įstatymą, tiek aukštųjų mokyklų etikos kodeksus“, - teigė ji.

Jei studentas nesilaiko etikos normų, pagal Aukštojo mokslo įstatymą jis gali būti šalinamas iš aukštosios mokyklos ar užsidirbti kitą nuobaudą - dėl to sprendžia pati aukštojo mokykla. Nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas. Įstatymas numato, jog studentas gali būti pašalintas, kai grubiai pažeidžia aukštosios mokyklos statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus bei nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

Pasak V.Nekrošiaus, Teisės fakulteto taryba yra priėmusi nutarimą, kad plagiatą arba nusipirktą darbą pateikęs studentas iš karto šalinamas iš universiteto. Tokių atvejų jau yra buvęs ne vienas. „Mums visiškai neįdomu, nusipirktas jis, pasiskolintas ar nusirašytas – iš karto metame lauk, - tikino dekanas. - Šitą problemą galima išspręsti paprastai – išbrauksime kokius dešimt žmonių, ir baigsis nusirašinėjimai. Panašiai buvo su studentais, kurie egzaminus laikydavo su aparatūra – išmetėme gal dvidešimt, ir problema išnyko.“

Pasigenda kontrolės mechanizmo

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas profesorius Alfredas Bumblauskas bandymus dėstytojams pateikti ne savo rašytus darbus pavadino „vagyste ir korupcija“.

A.Ufarto (BFL) nuotr.

„Tai neparodo žmogaus sugebėjimų imtis moksliškos veiklos. Magistro darbas turi būti iš esmės moksliškas, ne tik su moksliškumo elementais. Kokiu būdu toks darbas gali būti nusiperkamas?“ – kalbėdamas su DELFI stebėjosi istorikas. - Normaliame studijų procese tokios apgavystės būtų neįmanomos.“

Pasak A.Bumblausko, jei dėstytojai praleidžia darbus, kurių autorystė abejotina, tai rodo atsainų ir formalų požiūrį į savo darbą. Daugiausia magistrantams dėstantis istorikas teigė nepamenąs atvejo, kad studentas pateiktų nusipirktą diplominį ar kitą mokslo darbą. Tačiau jis neatmetė, kad tarp bakalaurų nesąžiningų studentų gali pasitaikyti.

„Bakalaurų darbų neskaitau, dalyvauju tik gynimuose. Kartais matosi, kad žmogus nelabai moka atsakyti į pateiktas pastabas, bet nepulsi gi iš karto daryti išvadą, kad darbas - ne jo“, - teigė profesorius.

Jo teigimu, bene didžiausia problema yra tai, kad iki šiol nėra efektyvaus mechanizmo, kaip patikrinti mokslo darbų autorytę ir originalumą: „Tai gali pasakyti tik darbo vadovas – ar studentas nuolat konsultuodavosi, ar buvo aiškus medžiagos rinkimo ir analizavimo tarpsnis“.

Anot profesoriaus, Lenkijoje yra sukurta sistema, kuri palygina naujus mokslo darbus su anksčiau parašytais tekstais ir nustato plagiatus. Tam būtina, kad kuo daugiau knygų ir mokslo darbų atsidurtų elektroninėse laikmenose. Tačiau šis mechanizmas taip pat neveikia pakankamai tobulai. Pavyzdžiui, vienos teologijos studentės darbas buvo pripažintas Biblijos plagiatu, bet paaiškėjo, kad mergina tiesiog panaudojo daug citatų iš Šventojo Rašto. Panašią sistemą jau rengiamasi įdiegti ir kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje vieno istorijos studento apkaltinimas plagiavimu prieš keletą metų virto tragedija – pirmakursis į šią kritiką sureagavo itin jautriai ir pasitraukė iš gyvenimo.