Esminis pokytis – studijų kaina
„Kastu International“ vadovas Artur Jefimov „Delfi“ pasakojo, kad esminis pokytis yra susijęs su studijų kaina ir, deja, teigia jis, naujienos nėra geros.
„Studijos Anglijoje ir šiuo metu yra mokamos, o metinė bakalauro studijų kaina siekia 9 250 svarų sterlingų per metus nepriklausomai nuo studijų krypties. Tačiau šiuo metu studentai, įstoję į JK universitetus, gali pasinaudoti galimybe finansuoti studijas paimdami studijų paskolas, kurios yra išduodamos itin palankiomis sąlygomis“, – akcentavo A. Jefimov.
Specialisto teigimu, dėl Brexit nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio Anglijos švietimo sistemoje įvyks du itin svarbūs pokyčiai.
„Pirma – studijos Anglijoje pabrangs nuo dabartinių 9 250 iki 13 500 svarų sterlingų per metus, o atskirais atvejais – iki 18 000 svarų sterlingų per metus. Antra – nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio nebelieka galimybių finansuoti studijas paimant studijų paskolą, tad studentui už studijas reikės susimokėti pačiam, ir sumokėti už studijas į priekį“.
Paskutinė galimybė – žiemos stojimai
Kadangi laikas, kai pasikeis finansavimo taisyklės stojant į Anglijos universitetus senka, A. Jefimov besidominčius tokiomis studijomis ragino suklusti ir priminė, kad įstoti į Anglijos universitetus pasinaudojant palankia studijų paskolų sistema visam studijų periodui tiek bakalauro, tiek magistro studijoms dar galima šios žiemos stojimo proceso metu.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad stojimas į Anglijos aukštąsias mokyklas, siūlančias bakalauro ir magistro studijas, jau prasidėjo. Žiemos stojime į Anglijos universitetus siūlomos programos ir gaunamas diplomas niekuo nesiskiria nuo tų, kurios prasideda rugsėjo mėnesį – tik studijos prasideda semestru vėliau. Tai reiškia, kad asmenys, sėkmingai įstoję į Anglijos universitetus žiemos stojimo metu, studijas Anglijoje pradės nuo 2021 m. sausio arba vasario mėnesio priklausomai nuo pasirinkto universiteto ir studijų krypties“, – akcentavo jis.
Taip pat pabrėžė, kad stoti į Anglijos universitetus žiemos stojimo metu gali tie asmenys, kurie jau yra baigę mokyklą, kolegiją arba universitetą.
„Deja, bet dabartiniai dvyliktokai stoti į Anglijos universitetus šio žiemos stojimo metu negali kadangi dar neturi mokyklos baigimo diplomo, kurį galėtų pateikti stojimo į JK universitetus metu“.
Jis taip pat nurodė keletą privalumų, kuriais gali pasinaudoti aukštojo mokslo siekiantys būsimi studentai iš Lietuvos.
„Pavyzdžiui, neretai įstoti į Anglijos universitetą žiemos stojimo metu yra kiek lengviau nei įprastu periodu: universitetai žiemos stojimo metu dažnai taiko lankstesnius stojimo reikalavimus, o konkurencija į vieną studijų vietą būna mažesnė nei stojant įprastu metu“.
Šiais metais stojančiųjų netrūko
Edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ vadovas Rytis Jurkėnas pažymėjo, kad dabar yra svarbūs du etapai – tiems, kurie įstojo dabar, ir tiems, kurie planuoja stoti.
„Dabar įstojusių į JK universitetus skaičius nėra dramatiškai didesnis nei buvo pernai. Jiems dabar yra svarbiausia išvažiavimas – dalis jų yra jau išvažiavę, kiti dar svarsto. Bet taip, daugybė žmonių pasirinko tas studijas, kadangi kol kas tas finansavimo modelis nebuvo nepasikeitęs“.
Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu negali pasakyti tikslių skaičių, kiek iš įstojusių iš tikrųjų išvyks mokytis į Angliją, kadangi tai dažniausiai paaiškėja lapkritį.
„Vis dėlto jaučiame, kad šiais metais tokias studijas pasirinko didesnis procentas negu praėjusiais, todėl galima sakyti, kad žmonių, išvažiuojančių ten mokytis, tikrai yra daug“.
R. Jurkėnas pažymėjo, kad Lietuvoje stojimas į užsienio universitetus žiemos metu niekada nebuvo labai populiarus, kadangi nauji mokslo metai prasideda nuo vasario, o Lietuvos dvyliktokai dar neturi reikalingo brandos atestato.
„O kiti, kurie galėtų irgi stoti tokiu metu, arba mokosi kažką, arba šiaip veikia ką nors kita. Tai tikrai nebuvo pats populiariausias laikas stoti. Šie metai, visų pirma, skiriasi tuo, kad universitetai, nujausdami tą paskutinę stojimo galimybę, pridėjo daugiau kursų, pagal kuriuos būtų galima pradėti mokytis nuo vasario. Vasaris visada buvo tas laikas, kai irgi buvo galima stoti ir tai nėra jokia naujiena, tiesiog dabar universitetai pasiūlė didesnę kursų įvairovę“, – aiškino ekspertas.
Paprastai, sako jis, pagyvėjimą norinčiųjų stoti žiemos metu, jų įstaiga pastebi lapkričio gale, kadangi dalis žmonių per rudens stojimus pasirinko bet kokią specialybę Lietuvoje ir nebenori tų mokslų tęsti.
„Tiesiog stojo ir įstojo, bet jie turi dar paskutinę galimybę baigti sesiją ir nutraukti studijas be prievolės grąžinti pinigus už mokslą valstybei. Tačiau pasitaiko ir tokių žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišvyko mokytis nuo rugsėjo, todėl irgi svarsto važiavimą nuo vasario. Taigi, galime pastebėti, kad tas aktyvumas studijuoti nuo vasario turėtų būti didesnis nei prieš metus“.
COVID-19 neturėtų sukliudyti
Paklaustas, ar studentų neatbaidė ne tik įvykęs Brexit, bet ir besitęsianti COVID-19 pandemija, R. Jurkėnas akcentavo, jog studijos užsienyje yra susijusios su specifinių žinių gavimu, kurios bus naudojamos labai ilgą laiką arba visą gyvenimą.
„Iš esmės tai yra gyvenimą keičiantis sprendimas ir niekas nesitiki, kad pandemija tęsis amžinai. Jeigu iš pradžių buvo daug kalbų, kad paskaitos universitetuose vyks nuotoliniu būdu, dabar nuspręsta, jog visi laboratoriniai darbai bus vykdomi gyvai, išskyrus tas paskaitas, kur dalyvauja 300-500 žmonių . Tačiau jauni žmonės yra kviečiami atvažiuoti, gyventi bendrabučiuose ir t. t.“
Pasak jo, nebus tokio scenarijaus, kad studentas sėdi Lietuvoje ir iš čia nuotoliniu būdu mokosi arba laboratorija, dėl kurios stojo, yra nepasiekiama.
„Tie visi klausimai yra išspręsti, į juos yra atsižvelgta, taip pat daugybė žmonių jau yra išvažiavę, nes yra tokių, kurie nori ir darbą susirasti. Taip pat dėl visų naujų reguliavimų rekomenduoju tiems, kurie stos į universitetus nuo vasario, atvykti iki gruodžio 31 d., kadangi iki šio termino jie gautų senąjį rezidento statusą ir jiems nereiktų prašyti vizos, kuri irgi turės savo kainą“.
R. Jurkevičius pabrėžė, kad jie šį aspektą labai akcentuoja, kad išvažiavusiųjų registracijos procesas įvyktų kuo paprasčiau.
Nuo kito rudens – pokyčiai
Specialistas, kalbėdamas apie galimybes pradėti studijuoti nuo kito rudens, sutiko, jog studijų finansavimo galimybės nebebus tokios palankios, bet su universitetais yra tariamasi ir dėl kitų būdų, galbūt bus skiriamos papildomos stipendijos.
„Visa tai bus aišku, kai ES susitars su JK, bet kol nėra sutarta dėl bendrų sąlygų, tol dėl švietimo atskira diskusija nevyksta. Pavyzdžiui, iš Lietuvos važiuoja 1,5 – 2 tūkst. jaunuolių mokytis, bet iš ES – 50 tūkst., todėl šis klausimas yra tikrai svarbus dideliam žmonių skaičiui. Tačiau jis dar nėra nagrinėjamas atskirai, kadangi dar nėra sutarta dėl bendrų dalykų, todėl labai sunku dabar pasakyti, kokios iš tikrųjų bus tos naujos sąlygos“, – sakė jis.
R. Jurkėno teigimu, senos tvarkos nebėra, bet kokia bus nauja, dar sunku nuspėti ir kol nėra sutarties tarp bendrijos ir JK, negali daugiau nieko tiksliai pasakyti.
„Nemanome, kad mūsų piliečiai bus prilyginti Indijos arba Nigerijos piliečiams ilgalaikėje perspektyvoje, bus kažkaip kitaip, tačiau dabar telieka laukti sprendimų“.
Vyksta derybos
Užsienio reikalų ministerijos (URM) komunikacija nurodė, kad šiuo metu vyksta ES ir JK derybos dėl plataus, visaapimančio susitarimo dėl ateities santykių, todėl negali pasakyti, kaip bus susitarta dėl švietimo srities.
„Švietimo politikos klausimai patenka į Europos Sąjungos valstybių narių kompetenciją, tačiau Europos Sąjunga derybose siekia užtikrinti kuo palankesnes sąlygas ES studentų mobilumui į JK.
Tokios nuostatos numatytos ir Europos Sąjungos derybiniame mandate. Deryboms dar nesibaigus, prognozuoti šios srities reguliavimo negalime.“
„Delfi“ primena, kad JK nusprendė pasitraukti iš ES po 2016 m. birželio 23 d. referendumo, kai 51,9 proc. rinkėjų balsavo už pasitraukimą. 2017 m. kovo 29 d. buvo aktyvuotas penkiasdešimtasis Lisabonos sutarties straipsnis.
Po referendumo tuometinis JK premjeras Deividas Kameronas paskelbė pasitraukiantis iš premjero posto. Naujoji JK premjerė Theresa May 2017 m. numatė, kad Jungtinė Karalystė Europos Sąjungą paliks 2019 m., tačiau palikimas buvo atidėtas 2020 m.
2020 m. sausio 29 d. Europos Parlamentas pritarė Didžiosios Britanijos išstojimui iš Europos Sąjungos. 2020 m. vasario 1 d. Didžioji Britanija oficialiai paliko Europos Sąjungą, išbuvusi joje 47 metus.