Apsiniaukusį ir vėjuotą pirmadienio rytą VU rektorius Rimvydas Petrauskas kreipėsi į universiteto bendruomenę ir pradėjo naujus studijų metus. Rektorius savo kalboje pripažino, kad dėl epidemiologinės situacijos šįkart neleista studentams rengti eitynių ir burtis į dideles grupes, tačiau ragino vyresnius studentus palaikyti universiteto naujokus.

Susirinkusių pirmakursių prie centre įsikūrusių VU fakultetų netrūko, dalis jų nedrąsiai lūkuriavo pavieniui, kiti, jau susipažinę su būsimais bendrakursiais, leido su jais laiką šnekučiuodamiesi apie tai, kokie iššūkiai jų laukia iškeitus mokyklos suolą į universiteto.

Nuotolinio mokymo nenorėtų

Būsimas istorijos studentas „Delfi“ pasakojo, kad nekantrauja, kada galės pradėti mokytis ir gilinti savo turimas istorijos žinias.

„Man šis dalykas labai patinka ir kol kas laukiu, kai prasidės kokia nors veikla. Dabar tik susipažinau su dauguma žmonių, o kas toliau laukia – nežinau. Mums buvo pažadėta, kad galėsime mokytis gyvai, tačiau sunku pasakyti, kaip bus toliau“.

Pasak studento, galbūt ir nejaustų didelio skirtumo, jeigu reiktų mokytis tik nuotoliniu būdu, tačiau labiau padeda pasiruošti kita aplinka nei namų.

„Egzaminams pasiruošti nuotolinis mokymas nelabai sutrukdė, bet man nepasisekė, kad matematikos neišlaikiau, nors ir turėjau labai aukštą konkursinį balą į istoriją stodamas, tačiau negavau valstybės finansuojamos vietos“.

Kita į istoriją įstojusi studentė taip pat peikė nuotolinį mokymą, per kurį reikėjo ir abitūros egzaminams pasiruošti.

„Žinoma, kad pradėjome mokslo metus su baime, kadangi nenorime to nuotolinio mokymo. Tiesioginis kontaktas yra daug įdomiau ir mes labiau įsitraukiame į tą veiklą“.

Pirmakursės teigimu, jai kilo daug problemų, kai praeitus mokslo metus teko užbaigti nuotoliniu būdu, kadangi buvo ir pačiai sunku prisiversti savarankiškai mokytis, ir namiškiai trukdė.

„Namuose vis tiek yra kitų veiklų ir jei kažkas ateina, kalbina, tada apleidi tas pamokas. Tikrai buvo sunku, mokytojai irgi ne tiek daug dėmesio skirdavo“.

Ji taip pat prisipažino, kad nuotolinis mokymasis sutrukdė pasiruošti matematikos egzaminui ir jo nepavyko išlaikyti.

„Jeigu tuo metu nebūtų įvestas karantinas, aš būčiau ėjusi papildomai ruoštis pas kitą savo mokytoją ir būtų viskas buvę gerai. Egzaminas tikrai buvo labai sunkus ir netgi B lygio užduotys buvo sunkiai įveikiamos“.

Į Anglų-rusų filologijos specialybę įstojusi mergina sakė, kad ir kol kas nesibaimina dėl nuotolinio mokymo, bet gali būti, jog jeigu jis vėl būtų įvestas, tai sukeltų problemų.
„Nepasakyčiau, kad labai baiminuosi koronavirusu užsikrėsti, kadangi vis tiek laikomės atstumo, dėvime kaukes. O dėl laikyto matematikos egzamino turiu pasakyti, kad tai buvo daugiau sėkmės dalykas ir, pavyzdžiui, mano bendraklasis, kuris už mane geriau mokėjo matematiką, gavo tiek pat, kiek ir aš“, – tvirtino ji.

Ne visi žino, ką reiškia mokytis per atstumą

„Delfi“ sutiko ne tik tokių studentų, kurie pirmąkart pradėjo studijas universitete, bet ir tokių, kurie nusprendė po pirmųjų metų perstoti arba po mokyklos pasirinko vienerius metus praleisti.

Pedagogikos studijas pasirinkęs vaikinas teigė, kad ilgai svarstė, ar rinktis istorijos, ar pedagogikos, tačiau antrosios specialybės programa pasirodė įdomesnė.

„Norėjau studijuoti istoriją, tačiau pedagogika pasirodė įdomesnė. Praeitais mokslo metais taip pat neteko mokytis nuotoliniu būdu, kadangi jau buvau studentas, tik nusprendžiau perstoti. Kol kas nuotolinio mokymosi galimybė negąsdina“.

Skandinavistikos studijas universitete pasirinkusi studentė atviravo, kad ir jai neteko mokytis nuotoliniu būdu, kadangi vienerius metus buvo pasirinkusi praleisti. Ji taip pat sakė nenusivylusi, kad šiai metais dėl pandemijos visos iškilmės buvo kuklesnės.

„Mums paskaitos prasidės tik nuo rytojaus, o dabar vyko tik ceremonija, bet viskas atrodė kaip eilinė rugsėjo 1-oji“.

Mergina taip pat juokavo, kad su būsimais bendrakursiais jau spėjo anksčiau susitikti bare ir šiek tiek susipažinti. Jos teigimu, didelių baimių susirgti koronavirusu neturi, todėl jeigu kurso draugai nuspręstų šįvakar apsilankyti bare, tikrai šio pasiūlymo neatsisakytų.

Pasirinko daugiau nei pusė šimtukininkų

„Delfi“ primena, kad šiemet studijas VU pradeda 6282 nauji studentai, iš jų 4717 bakalauro ir vientisųjų studijų studentų. Pernai iš viso buvo priimta 3818 bakalauro ir vientisųjų studijų studentų.

Populiariausių bakalauro studijų programų dešimtuke 2020 m. yra net šešios VU siūlomos programos – teisė (250 priimtieji į valstybės finansuojamas vietas), ekonomika (205), medicina (171), politikos mokslai (165), tarptautinis verslas (127) ir programų sistemos (124).

Studijas VU pasirinko 1086 šimtukininkai – tai yra daugiau nei pusė – 51 proc. visų į universitetus priimtų šimtukininkų. Pusė iš penkis šimtukus turinčių Lietuvos moksleivių studijuos VU.

Dauguma aukštųjų mokyklų pasirinko taikyti mišrų mokymo sistemos modelį, kai dalis paskaitų vyktų nuotoliniu būdu, o kita – tiesioginio kontakto.