Pasak pašnekovės, šiuo metu fiksuota 17 koronaviruso atvejų penkiolikoje Lietuvos ugdymo įstaigų. Iš viso dėl to izoliacijoje yra 250 asmenų. R. Lingienės teigimu, šiandien skaičiai gali dar šoktelėti.
Anot pašnekovės, nors ugdymo įstaigų, kurias palietė koronavirusas, šiuo metu nėra daug, izoliuotų asmenų skaičius nėra mažas. Specialistė aiškina, jog taip yra dėl pakankamai didelių klasių, kuriose užfiksavus susirgimą izoliuotis tenka visiems mokiniams.
Paklausta, kaip Lietuvos mokykloms bei darželiams sekasi laikytis specialistų rekomendacijų, atskirti mokinių srautus, vesti pamokas į klases vaikštant mokytojams, o ne mokiniams, NVSC direktorė teigė kol kas detalios informacijos apie tai neturinti, tačiau iš pačių mokyklų centras nusiskundimų esą nėra gavęs.
„Tikrai negaliu pasakyti, ar sekasi, nes tai yra pirmos dienos. Į tas mokyklas niekas specialiai tikrai nevažiuoja, jokie tikrintojai neužpuolė. Kažkokių didelių nusiskundimų iš pačių mokyklų aš negirdėjau“, – „Delfi“ sakė R. Lingienė.
Jos teigimu, detalesnė situacija, kaip mokykloms sekasi dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, paaiškėti turėtų kitą savaitę, nes visuomenės sveikatos specialistai planuoja daryti ugdymo įstaigoms skirtus mokymus.
„Bus toks pokalbių langas ir tada mes matysime, su visais susisieksime, jeigu jie norės susisiekti. Labai tikiuosi, mes labai plačiai paskleisime šitą žinią. Kaip buvo organizuojama įmonėms, tai bus tokio paties pobūdžio renginys. Bandysime atsakyti, kiek galime atsakyti, nes žinote, tai individualūs dalykai.
Dabar stengsimės surinkti informaciją, kas juos neramina, jau ir taip matome. Pasidalinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paprašysime vieno iš mokyklos vadovų pasidalinti savo patirtimi. Aišku, dabar mes išpūtę ausis klausome, kas čia kur jiems negerai, bet kažkaip tiesiogiai to nėra, girdime tik iš viešos erdvės“, – teigė pašnekovė.
Anot R. Lingienės pačios mokyklos turės išmokti tvarkytis su situacija, tokiu keliu eina visas pasaulis.
„Vieno recepto nepaduosi, nes skirtingi ir procesai, ir dydžiai, ir metodai, ir supratimas“, – teigė ji. Vis dėlto, anot NVSC direktorės, nepaisant ugdymo įstaigų skirtumų joms specialistai ruošia pagalbos mechanizmą – 4 rūšių algoritmus, ką reikia daryti vienu ar kitu atveju įstaigoje kilus koronaviruso grėsmei.
„Norime pateikti pirmus žingsnius, ką reikia daryti. Žinoma, mokyklų bendruomenės su tėvais gali padaryti ir daugiau, gali imtis ir didesnių rizikos valdymo priemonių ir tada, kai ta rizika labai minimali. Tai jokiu būdu nėra draudžiama. Bet tą, ką iš tikrųjų reikia padaryti, ir tada, kada reikia, bandysime pateikti labai suprantama forma“, – komentavo pašnekovė.
R. Lingienė atkreipė dėmesį, kad jau dabar yra matoma, jog koronaviruso baimė yra tiek tarp tėvų, tiek tarp mokytojų. Pašnekovės teigimu, kartais dėl to ugdymo įstaigos perlenkia lazdą visai be reikalo.
„Pasitaikė tokių atvejų, kad Klaipėdoje susirgo mokinys, kuris net nebuvo mokykloje ir mokyklai panika. Tą paniką reikia nuimti ir išmokti su tuo virusu gyventi. Kitas dalykas, vaikai lengvai serga, tai svarbu, kad jie neužkrėstų suaugusių, tai reikia kontroliuoti. Bet kalbant apie vaikų saugumą, tai visame pasaulyje dėl jų yra pačios geriausios išeitys“, – ramino R. Lingienė.
Paklausta, ar epidemiologai ruošėsi scenarijui, kad praėjus vos kelioms mokslo metų dienoms ugdymo įstaigose pažirs susirgimai, R. Lingienė tikino, jog to buvo tikėtasi.
„To visiškai tikėtasi. Jokios naujienos epidemiologams nebuvo. Su tuo reikia išmokti gyventi ir tai kontroliuoti. Nėra kito kelio. Matote, praktiškai visi vaikai, kuriems patvirtinti atvejai, užsikrėtė savo namų aplinkoje. Dabar tikrai nėra, kad virusas būtų pasklidęs po mokyklas“, – situaciją vertino NVSC direktorė.
R. Lingienė sutiko, jog būtų naivu tikėtis, kad atvejų mokyklose bei darželiuose nedaugės. Būtent dėl to, akcentavo ji, labai svarbu, jog ugdymo įstaigos būtų pajėgios tą plitimą valdyti, užkirsti kelią tolimesniems susirgimams ir išvengti viso ugdymo proceso paralyžiaus.
„Dabar tikrai nepamatau jokios tragedijos, bet iš to, kiek teko per penkias mokslo metų dienas dirbti su patvirtintais atvejais, bendrauti su mokyklų administritacijomis, tai kartais iš tikrųjų labai daug iniciatyvos, ji vyksta pačiais geriausiais norais, bet ne visada pakankamai profesionaliai. Tai rodo, kad trūksta žinių. Tai irgi visiškai suprantama, bandysime tas spragas panaikinti“, – teigė pašnekovė.
„Delfi“ primena, kad šiemet Lietuvoje veikia 1031 bendrojo ugdymo mokykla. Iš viso šiais mokslo metais mokosi 323,1 tūkst. mokinių, iš jų pirmokų – daugiau nei 27 tūkst. Šiemet bendrojo ugdymo mokyklas turėtų baigti 19,7 tūkst. abiturientų.
Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 27,2 tūkst. mokytojų.