Be to, darbdaviams Lietuvoje tikru galvos skausmu tampa ir emigracija, nes trūksta net ir tų specialistų, kurių šalyje paruošiama pakankamai, tačiau baigę mokslus dėl didesnių atlyginimų jie išvyksta dirbti svetur.

Kokia situacija yra darbo rinkoje, kurių sričių darbuotojų trūksta, o kurių jau ir dabar fiksuojamas ryškus perteklius diskutuota laidoje „Delfi11“.

Slaugytojams užsienyje siūlo uždirbti du ar net tris kartus daugiau

Dar 2019 m. Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozavo, kad 2028 m. Lietuvoje trūks maždaug 7 tūkst. slaugytojų, taip pat vidaus ligų bei vaikų ligų gydytojų. Paklaustas, ar prognozės išlieka tos pačios, STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas teigė, kad šių specialistų parengiama užtektinai, tačiau situaciją darbo rinkoje stipriai pakoreguoja emigracija.

„Labai sudėtinga prognozuoti vieną scenarijų. Yra keletas. Bet atskirai kalbant, pavyzdžiui, apie slaugytojus, jų parengimas Lietuvoje būtų pakankamas, bet problema yra emigracija. Mes Lietuvoje nesugebame išlaikyti tų, kurie baigia slaugą ir jie išvažiavę į Vokietiją ar Skandinavijos šalis gauna keletą kartų didesnius atlyginimus. Jų truks, bet čia mes nieko negalime padaryti keisdami priėmimą į mokymosi įstaigas“, – laidoje kalbėjo G. Jakštas.

Gintautas Jakštas

Anot darbo skelbimų portalo „CV market“ rinkodaros vadovės Raimondos Tatarėlytės, užsienio šalys iš tiesų vilioja slaugytojus, o ir siūlomi atlyginimai svetur yra gerokai didesni.

„Jų kaip ir yra, bet jie dažniausiai išvyksta dirbti į užsienį. Ir darbui užsienyje yra daug daugiau pasiūlymų negu pačioje Lietuvoje. Pagrindinė priežastis, aišku, yra atlyginimas, nes ten gydytojas gali uždirbti 3–4 kartus daugiau negu Lietuvoje.

Slaugytoja Lietuvoje uždirba nuo 600 iki 800 eurų, priklausomai kokiame regione dirba ir kiek laiko dirba. Užsienyje jai siūlomas atlyginimas nuo 1500 eurų ir į viršų. Medikų darbo užmokestis labai priklauso nuo specialybės, bet, tarkime, bendrosios praktikos gydytojo atlyginimas pas mus yra iki 1000 eurų, užsienyje vėlgi – du, tris kartus daugiau“, – vardijo R. Tatarėlytė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Sprendimą vadina „pusiau nėščiu“

Remiantis STRATA prognozėmis, po penkerių metų Lietuvoje stipriai trūks ir mokytojų. Dėl šios priežasties Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sugalvojo paskatą stojantiems į pedagogikos studijas – visiems patekusiems į valstybės finansuojamas vietas bus mokamos 300 eurų stipendijos.

Panašu, kad šis jaukas moksleivius suviliojo, mat fiksuojamas norinčiųjų tapti mokytojais skaičiaus išaugimas. Studijuoti mokytojo profesiją dar nepasibaigus antrajai priėmimo į aukštąsias mokyklas savaitei pasirinko net 580 stojančiųjų, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

Vis dėlto, anot G. Jakšto, džiaugtis dėl augančio norinčiųjų skaičiaus dar gerokai per anksti, nes patirtis rodo, kad iš baigusiųjų pedagogiką mokytojais įsidarbina tik 20 proc.

„Kas blogiausia, kad dabar bus tas pats nors tarsi yra skatinimo sąlygos. Valstybė sugalvojo gerą dalyką, bet sprendimas yra pusiau nėščias. Ką jie nusprendė? Kad jaunuoliai, kurie stoja į pedagogikos studijas, gaus stipendijas. Tai nuostabus, geras sprendimas, bet paskui jį neina jokie kiti sprendimai.

Jau ir ankstesniais metais į pedagogiką stodavo nemažai jaunuolių, bet daugiausiai stodavo į pradinį ugdymą ir kūno kultūros mokytojus. Kitaip tariant, trys ketvirtadaliai sustodavo į tas dvi profesijas, o Lietuvoje juk labiausiai stinga būtent fizikos mokytojų, anglų kalbos mokytojų, informatikos, biologijos, chemijos mokytojų. Bet jaunuoliai ten nelabai stoja, nors tai be galo perspektyvu. Ir ta dabartinė stipendija gerai jaunam žmogui, bet kas iš to valstybei? Tas jaunuolis po studijų eis kur nori, jis nevažiuos į Skuodo mokyklą, pavyzdžiui, mokyti matematikos, nes nėra jokio instrumento, kad jis ten važiuotų“, – antrino ir žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas.

Gintaras Sarafinas

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse už tokias stipendijas reikia „atidirbti“.

„Kitose valstybėse už stipendijas arba pavyzdžiui už važiavimą gyventi ir dirbti regione yra mokamos vienkartinės išmokos arba žmogus pasirašo sutartį, kad jeigu tu gausi stipendiją, tu 5 metus atidirbsi Širvintose, Rokiškyje ar bet kur. Lietuvoje to nėra (…) ir mes vėl matysime akligatvį“, – prognozavo G. Sarafinas.

Dažniausiai renkasi privačias mokyklas

Pasak R. Tatarėlytės, mokytojų trūkumas darbo rinkoje jaučiamas jau ir dabar. Tiesa, jų dažniausiai ieško privačios mokyklos ir nemaža dalis specialistų šiais pasiūlymais susivilioja, nes tokios įstaigos gali pasiūlyti didesnį darbo užmokestį.

„Bent jau per portalus dažniausiai mokytojų ieško privačios mokyklos, nes jos gali pasiūlyti šiek tiek didesnį atlyginimą. Dažniausiai ten ir kandidatuojama. Atlyginimas labai įvairus priklausomai nuo valandų skaičiaus, nes, pavyzdžiui, geografijos mokytojas per savaitę turi daug mažiau valandų negu matematikos. Jeigu kalbame apie visa darbo savaitę, mokytojo atlyginimas yra apie 1000 eurų. Jeigu tai privati mokykla, aišku, daug didesnis – gali siūlyti ir iki 2000 eurų. Kalba eina apie lietuvių, matematikos mokytojus arba fizikos, chemijos, bet tada dažniausiai jie turi keletą pamokų“, – teigė darbo rinkos žinovė.

Jos teigimu, nors ir pačių darbo ieškančių mokytojų gyvenimo kiekis iš tiesų yra nemenkas, pastebima tendencija, jog baigę pedagogiką labiau linkę dirbti kitose, su ugdymu niekaip nesusijusiose srityse.

„Mokytojų CV kiekį mes turime kaip ir didelį, bet kaip mes matome jie visi dažniausiai persikvalifikuoja arba eina dirbti į visai kitas pozicijas, kurios yra nesusijusios su ugdymu.

Bendrai kalbant apie socialinius mokslus arba filologiją baigusius specialistus – tai yra ta grupė, kuri, mes matome, dažniausiai renkasi visiškai kito pobūdžio pasiūlymus. Dažniausiai jie pasirenka kažkokį pardavimą, tarkime, vadybą, nes tai yra tokia sritis, kur nereikia specifinio išsilavinimo ir bet koks specialistas, jeigu jis turi norą ir gebėjimų parduoti, gali ten dirbti“, – sake R. Tatarėlytė.

Pakalbėjus su darbdaviais norisi verkti

G. Sarafinas laidoje teigė, kad kasmet atlieka darbdavių apklausas. Jo teigimu, kai kuriems baigusiems aukštąjį mokslą jie gali pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos darbą ir priešingai – tie specialistai, kurių labiausiai trūksta ir yra ne viena laisva vieta, dirbti neateina.

„Aš kiekvienais metais atlieku 1000 darbdavių apklausą. Kai apklausiu 500, man norisi verkti, kai 700, pačiam profesiją norisi keisti, nes matai, kaip viskas Lietuvoje neatitinka. Matai, kad teisininkų yra debesys. Net ta pati STRATA rodo, kad mažiau negu trečdalis teisininkų įsidarbina pagal profesiją. Taigi ten sunkūs mokslai. Tu džiovini smegenis 4 ar 6 metus, o paskui darbą gauti be šansų.

Paskambinu į kokią nors įmonę, pavyzdžiui, „Visagino linija“ ir sakau – kokių profesijų atstovai į jus dažniausiai kreipiasi. Sako – vadybininkai, teisininkai, komunikacijos specialistai. Klausiu – ką jūs jiems siūlot? Baldus pakuoti. Įsivaizduojat, ką žmogus gali jausti? Bet, sako, mums nereikia vadybininkų. Tiesiog jų yra kolosalus perteklius.

Foto: AFP/Scanpix

O, pavyzdžiui, kokios nors energetikos įmonės sako, mes nesuprantame, kodėl jaunuoliai nesirenka energetikos, nors tai yra be galo perspektyvu – darbo vietų debesys, atlyginimai puikūs. Lygiai taip pat imkime bet ką gamyboje – mechanikos inžinierių stinga, gamybos technologų stinga, mechatronikų stinga. Kokių gamybos inžinierių ir gamybos technologų Lietuvoje parengiama tiek, kad užtenka vienam Kaunui. Ką kitiems miestams daryti?“ – klausimą kėlė G. Sarafinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau dabar „kaip oro stinga“ zootechnikų bei veterinarų.

Pasak R. Tatarėlytės, rinkoje jau dabar matomas socialinių ir humanitarinių mokslų specialistų perteklius. Pašnekovė teigė, kad šių sričių darbo vietos užsipildo itin greitai ir darbuotojų trūkumo čia tikrai nėra.

„Savaime aišku, kad tai yra tos didelės rotacijos pozicijos – pardavimai, vadybininkai. (...) Jų yra tikrai daug. Tų pačių teisininkų praktiškai niekas neieško, gali pasitaikyti vienas kitas pasiūlymas, bet ir tai labai retai. Taip pat vertėjų yra didelis perteklius ir jų praktiškai niekas neieško, nebent terminuotam neilgalaikiam darbui. Iš principo tai yra socialinės, humanitarinės specialybės, su jomis yra sudėtingiau“, – kalbėjo R. Tatarėlytė.

Tuo tarpu baigusiems fiziką ar inžineriją, tikino ji, įsidarbinti labai lengva, nes tokių specialistų reikia labai skirtingose srityse.

„Fizikai yra žmonės, kurie labai daugelyje profesijų gali prisitaikyti, jie yra labai universalūs. Todėl juos daugelis darbdavių samdo net ir tiems patiems pardavimas, nes žmogus su inžineriniu išsilavinimu gali pardavinėti labai specifinius produktus“, – teigė pašnekovė.

IT specialistai geidžiami, bet toli gražu ne visi

Iki šiol Lietuvoje ilgą laiką geidžiamiausiais darbuotojais buvo vadinami informacinių technologijų specialistai. Ar ši tendencija išlieka, o gal dabar kur kas labiau trūksta fizikų, inžinierių bei biochemikų?

„Klausimas – kas yra geidžiamiausias? Pavyzdžiui, tų pačių biomedicinos specialistų tikrai reikia, bet nedidelio kiekio, todėl tik keli specialistai gautų tą vietą sprendžiant iš to, ką šiuo metu darbdaviai gali pasiūlyti. Ta pati IT sfera yra labai labai plati. Ieškoma labai daug specialistų, bet čia irgi reikia turėti omeny, kad ne bet koks programavimo mokslus baigęs specialistas iš karto gaus 5000 eurų atlyginimą, kaip daugelis įsivaizduoja. Dažniausiai ieško specifinių IT specialistų, kurie, pavyzdžiui, orientuoti į mobiliąsias aplikacijas arba dirba su tam tikra programavimo kalba. Tokių siauresnių profilių programuotojų yra didžiulis poreikis. O bendrųjų programuotojų arba jaunesniųjų programuotojų ieškoma ne tiek daug.

Raimonda Tatarėlytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jeigu kalbėtume apie IT sferą, jaunesniojo programuotojo atlyginimas gali svyruoti nuo 900 iki 1500 eurų. Jeigu tai yra „mid“ arba „senior“ programuotojas nuo 2000 eurų ir aukštyn, priklausomai kokia įmonė. Jeigu tai yra užsienio bendrovė, atlyginimai tikrai pakankamai dideli“, – sakė R. Tatarėlytė.

Kadangi specifinių žinių turinčių IT specialistų vis dar trūksta, darbdaviai juos ir toliau vilioja įvairiais būdais. Pasak R. Tatarėlytės, tarp siūlomų papildomų sąlygų yra ir darbas iš namų arba laisvu grafiku, draudimas, kelionės, geras ofisas, geros technologijos – kompiuteris ir pan., mokymai.