Kodėl moksleivius vis labiau masina humanitarinės ir socialinės studijos, o tikslieji mokslai pritraukia tik nedidelę dalį, nors šių sričių specialistų itin trūksta, diskutuota laidoje „Delfi11“.

Patys uždaro sau duris

Šiais metais dėl karantino abiturientams buvo leista peržiūrėti savo pasirinkimus ir atsisakyti egzaminų, kurių laikyti nebenori. Tą mokiniai galėjo padaryti gegužės mėnesį. Prie „nurašytų“ disciplinų pakliuvo fizika, chemija, vokiečių ir prancūzų kalbos.

Kaip laidoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, laikančiųjų šių sričių egzaminus mažėja nuolat ir dėl to kalta ne tik pasaulį užklupusi pandemija.

„Tai vyksta jau keletą metų iš eilės, jaunuoliai nuosekliai atsisako to, kas yra sunku. Jie atsisako ir informatikos, jie atsisakytų ir matematikos, bet kadangi stojant į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamą studijų vietą galima gauti tik išlaikius matematikos brandos egzaminą, tai jie yra priversti laikyti. Kai nebuvo prievartos, tai mažai ir laikė.

Paminėsiu keletą skaičių, kad susidarytumėte įspūdi. Pavyzdžiui, chemijos egzaminą pernai laikė 1600 jaunuolių iš 24 tūkst., tai maždaug kas keturioliktas. Kalbant apie fizikos egzaminą – pernai laikė 3000, vadinasi, kas aštuntas iš visų abiturientų. Informatikos egzaminą laikė tik 3000, nors čia visi nuo ryto iki vakaro šneka kaip tai perspektyvu. Jie nelaiko tų egzaminų, nes tai yra fundamentalieji, gilūs, sunkūs mokslai“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, nelaikydami ir nesimokydami tiksliųjų mokslų mokiniai patys sau uždaro daugumą durų. Kokių?

„Tiesą sakant, lieka nedaug atidarytų. Tokie jaunuoliai gali stoti į tas vietas, kas susiję su socialiniais ir humanitariniais mokslais – gali stoti į visokias kalbas, visokias vadybas, ekonomikas, visokias teises, komunikacijas, administravimus. Ten paprasta, ten tikrai nereikia visokių fizikų ir chemijų.

Bet jis uždaro tų sričių duris, kurios susijusios su inžinerija, technologijomis, gamyba, gyvybės mokslais“, – teigė G. Sarafinas.

Kitos šalys tokios praktikos netaiko

Anot Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, prieš kurį laiką buvo stebimas socialinius mokslus besirenkančių abiturientų mažėjimas, tačiau pastaruoju metu šis skaičius iš tiesų vėl auga.

„Socialinių mokslų pasirinkimas buvo pradėjęs mažėti. Mažėjimas prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, sumažėjo keliais procentiniais punktais, bet pastaraisiais metais vėl auga. Matome tą tendenciją, kad vėl arti 50 proc. rinksis socialinius mokslus“, – laidoje kalbėjo G. Jakštas.

Vis dėlto, atkreipė dėmesį jis, kalbėti reikėtų ne apie dabar specialybes besirenkančius abiturientus, o gerokai jaunesnius mokinius ir visą situaciją bendrojo lavinimo švietimo sistemoje.

„Mes dabar kalabame apie abiturientus, ką jie turėtų rinktis, bet jie jau daug ko nebegali. Čia, aš manyčiau, problema yra ne ta, kad jie nežino ir neteisingai pasirenka, bet mūsų švietimo sistema. Turime bendrąjį ugdymą, kuris nėra bendrasis jau nuo 11 klasės. (...) Daugelyje šalių nėra to profiliavimo kaip pas mus ir visi turi pabaigti vienodą bendrąjį ugdymą, o profiliavimas ir skirstymasis prasideda tada, kai tu renkiesi kur studijuoti baigęs mokyklą.

Dabar mes labai ankstyvame amžiuje permetame atsakomybę, kad pasirinktų. Atrodo, kad tos atsakomybės rezultatai bus dar negreitai, tad jaunuoliai tikrai renkasi tai, kas yra patogiau ir paskui nebegali studijuoti to, kas yra paklausu. Pavyzdžiui, buvo išplėstas skaičius, kiek studentų gali priimti inžinerinės programos, bet nebuvo tokių, kurie mokėsi fiziką, kurie mokėsi matematiką“, – teigė G. Jakštas.

Gintautas Jakštas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasekmes jaus 40 metų

Jam atrino ir G. Sarafinas. Pasak pašnekovo, dauguma mokinių ydingus sprendimus priima jau 10-toje klasėje ir nė nesupranta, kad to pasekmes jaus kone visą gyvenimą.

„Kada jie nusprendžia? Jie nusprendžia 10 klasėje, ką jie mokysis sustiprintu lygiu 11-12 klasėje, ko iš viso nesimokys, o ką mokysis B lygiu. Dauguma jų jau būna tiek pervargę 10-toje klasėje, kad sako – mielas fizikos mokytojau, su jumis buvo faina, bet be jūsų daug fainiau. Viso gero ir ilgam. Chemijos ir informatikos mokytojui sako tą patį ir galiausiai jie pasirenka tokį lengviausią mokymosi paketą. Kai ateina 12 klasė, tu jau neperšoksi į kitą traukinį, nepradėsi spalio mėnesį mokytis fizikos A lygiu. Tiesiog tu nepataikei.

Ir tu negali stoti į daugybę disciplinų, nes tu nesimokei netgi pagrindiniu lygiu fizikos, informatikos ir chemijos. Paskui atsiranda didelis išsikraipymas visoje valstybėje – tiesiog mes matome, kad vienų profesijų yra kolasalus perteklius, o kitų trūkumas. Ir taip velkasi jau dešimtmetį, ir nesikeičia“, – apie darbo rinkoje kylančias problemas kalbėjo G. Sarafinas.

Priešingai nei G. Jakštas, G. Sarafinas tokį pagrindinį ugdymą baigiančių mokinių pasirinkimą aiškino patirties trūkumu. Be to, atkreipė dėmesį jis, tokio amžiaus vaikai nelabai klauso tėvų ar mokytojų, nori priimti savus sprendimus.

„Jie prisiima labai didžiulę atsakomybę ir paskui, kai pamato, kad ups, aš ne čia atsidūriau, tai jau pasekmė ateinantiems 40 metų. (...) Aš dažnai sakau ir tėvams, ir mokytojams, kad jeigu matote, kad jūsų vaikas talentingas tinginys, ką jūs galite padaryti, tai pasakyti – brangusis, tu nemesi fizikos, nemesi chemijos ir nemesi informatikos. Mokysiesi matematikos sustiprintu lygiu. Tada tas vaikas tėvams padėkos 12-toje klasėje, nes jam atsivers daug durų“, – patarė G. Sarafinas.

Gintaras Sarafinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nesupranta Lietuvos pozicijos

Dėl tokios situacijos, kai dauguma Lietuvos moksleivių stoja į socialines ir humanitarines sritis, įsitikinęs G. Sarafinas, atsakomybę turi prisiimti ir šalies politikai.

„Kas man dar užkliūva, kad pati valstybė elgiasi gana keistai. Ji mato, kad stinga žemės ūkio specialistų, energetikos specialistų, gamybos specialistų, inžinierių, bet ji visai nesiunčia žinios jaunuoliams. Pavyzdžiui, šiais metais, gerokai padaugėjo valstybės finansuojamų vietų. Seniau maždaug 50 proc. gaudavo nemokamas studijas, o 50 proc. mokėdavo. Šiemet nemokamas studijas gaus jau 75 proc. jaunuolių. Tai yra gerai, bet išsaugo socialinių mokslų studijų finansavimas. Šiemet labiausiai augo vadybos ir teisės, tarsi mums jų stigtų. Kas yra nesuvokiama ir ypač koleginiame lygmenyje.

Kolegijos gauna maždaug 6500 valstybės finansuojamų vietų, tai 3500 socialiniams mokslams. Ką mes su jais iš viso veiksime, kur juos dėsime? O į inžineriją, gamybą, biomedicinos mokslus nedaugėja, mediciną valstybė nedidina finansuojamų vietų skaičiaus. Tai keista, tai nonsensas“, – stebėjosi G. Sarafinas.

Vis dėlto valstybės finansuojamų vietų skaičius tiksliųjų mokslų studijose buvo padidintas 2019 m., tačiau nepasiteisinus eksperimentui idėjos atisakyta. Anot G. Jakšto, tai yra tarsi užburtas ratas.

„Buvo smarkiai padidintas, net kelis kartus. Bet problema yra ta, kad buvo padidinta per vienerius metus, tai, aišku, tų, kurie jau išlaikė fizikos egzaminą ir galėtų eiti į inžineriją taip staigiai neišaugo. Tai buvo geras signalas, kurį laikant ilgesnį laiką moksleiviai žinotų, kad kiekvienais metais lieka laisvų vietų, tai jeigu mokysiuosi fiziką, net jeigu labai gerai nepasiseks išlaikyti egzaminų, vis tiek galėsiu įstoti, nes ten visada trūksta.

Sprendimas buvo pripažintas nelabai geru, nes liko daug neužpildytų vietų, o pagal visas valstybės biudžeto planavimo schemas tai nėra gerai. Tas vietas vis tiek reikėtų užpildyti, nes dabar vaikai kažkur moka už studijas, o čia liko nepanaudotas biudžetas, tai gal tas vietas reikėtų perskirstyti ir panaudoti tiems, kurie jau įstojo. Iš kitos pusės yra dar ir toks požiūris, kad į inžineriją galėtų stoti tie, kurie vos išlaikė valstybinius egzaminus, jie gaus nemokamą vietą. O tie, kurie stos į teisę, išlaikę 90 proc. ar 100 proc., mokės už studijas, nes ten nėra vietų ir poreikio“, – teigė G. Jakštas.

Šiuo metu, anot jo, praktiškai visiems, norintiems studijuoti inžineriją, valstybės finansuojamų vietų užtenka, tačiau laisvų vietų nebuvimas nesiunčia žinios ateinančioms kartoms apie poreikį darbo rinkoje.

Patarimas nemėgstantiems tiksliųjų mokslų

Paklaustas, ką daryti tiems, kuriems fizika, chemija ir kiti tikslieji mokslai iš tiesų nėra prie širdies, G. Sarafinas patarė mokytis kalbas arba rinktis tarpdisciplinines studijas.

„Jeigu žmogus jaučia, kad jis sutvertas humanitariniams mokslams, tai vualia. Tada, brangusis, dar gimnazijoje mokaisi vieną užsienio kalbą iki C1 lygio, antrą užsienio kalbą iki B2 lygio, universitete dar trečią užsienio kalbą. Jeigu 26 m. žmogus moka dvi užsienio kalbas C1 lygiu, plius gimtoji kalba, plius trečia užsienio kalba trečiu lygiu, tai jis puikiai save realizuos, tikras ras, kur padėti.

Kalbant apie socialinius mokslus, tiems žmonėms yra rekomenduojamas kelias arba rinktis tarpkryptines studijas, kai kelios skirtingos profesijos susijungia į vieną. Pavyzdžiui, pramonės inžinerija, dizainas ir rinkodara. Tai yra viena tarpkryptinė programa ir čia jau trys profesijos viename. Ir jis tikrai bus puikus ir graibstomas specialistas.

Ką dar rekomenduoja, kiek aš stebiu užsienyje, rinktis bakalauro studijas net ne tai, kas tau gyvenime labai patinka, atvargti tą pačią fiziką, matematiką, agronomiją, pedagogiką ir paskui jau socialinius mokslus rinktis magistrantūroje“, – sakė jis.