Savo švietimo programoje partija taip pat siūlo atnaujinti ugdymo programą taip, kad ji nebūtų orientuota tik į egzaminus, o suteiktų ir gyvenimiškų žinių, kelti mokytojų atlyginimus, kol jie sudarys 120-140 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, sumažinti administracinio darbo naštą pedagogams ir kelti jų kvalifikaciją IT srityje.

Partijos siūlymai, kaip keisti švietimo sistemą, buvo pristatyti penktadienį vykusiuose žurnalistų pusryčiuose. Kaip teigė situaciją Lietuvoje apžvelgęs ir partijos siūlymus įvardijęs R. Šimašiaus pavaduotojas Vytautas Mitalas, šiuo metu Lietuva tarsi sukasi uždarame rate – fiksuojami prasti ugdymo rezultatai, nerimą kelia PISA reitingai, mokytojai toliau reiškia nepasitenkinimą apmokėjimo tvarka.

Savo ruožtu A. Armonaitė įgėlė valdantiesiems ir sukritikavo partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo turinio. Politikės teigimu, toks susitarimas „tėra kratinys taktinių, programinių nuostatų iš įvairių dokumentų“, todėl „Laisvės partija“ jame nedalyvauja.

Kaip pavyzdį A. Armonaitė iš partijų susitarimo paminėjo jungtines klases, kurių Vyriausybė planuoja atsisakyti iki 2030 m. Pasak politikės, tokiems pokyčiams įvykdyti nereikia 10 metų, šių klasių atsisakyti galima jau dabar.

Siūlo atsisakyti mažų mokyklų

Kaip vieną esminių problemų švietimo sistemoje V. Mitalas įvardijo mažėjantį mokinių skaičių ir lėtai kintantį mokyklų skaičių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010-2011 m. Lietuvoje buvo 1321 bendrojo ugdymo mokykla, 2018-2019 tokių švietimo įstaigų buvo 1089. Tuo tarpu mokinių sumažėjo nuo 400 501 (2009-2010 m.) iki 326 061 (2017-2018m.).

„Tas pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje lieka vienas didižiausių Europoje. Jeigu kalbėtume apie efektyvumą, (…) tokio didelio mokinių ir mokytojų santykio nėra jokioje kitoje Europos valstybėje. Olandijoje vienas mokytojas dirba su 16 moksleivių, Lietuvoje vienas mokytojas pradiniame ugdyme dirba su šiek tiek daugiau nei 10, pagrindiniame, viduriniame – su 7-8 moksleiviais. Tai tikrai didelė disproporcija“, – kalbėjo V. Mitalas.

Pasak V. Mitalo, šie rezultatai glaudžiai susiję su prastais kaimo mokyklų mokinių pasiekimais, o kartu ir su plačiai aptarinėjimais PISA reitingais.

„Palyginti su EBPO šalių vidurkiu, Lietuvoje aukščiausius lygmenis pasiekusių moksleivių dalis yra 1,5 karto mažesnė“, – pastebėjo V. Mitalas.

Vytautas Mitalas

Politiko teigimu, to pasekmė ir didelis korepetitorių poreikis. Kaip rodo Valstybės kontrolės duomenys, 2017 m. korepetitorių paslaugomis naudojosi 34 proc. moksleivių, dar 6 proc. nesinaudojo, nes nerado korepetitoriaus, 24 proc. nesinaudojo, nes neturėjo tam lėšų.

„Mes kaip valstybė turtėsime atsakyti į šitą ekonominį ir su ugdymo turiniu susijusį klausimą, ar mus tenkina dabartinis mokyklų tinklas, ar jį reikėtų pakeisti? Mes tikrai žinome, kad kuo vyresnis vaikas, kuo jis arčiau gimnazijos, jis yra gimnazistas, tuo daugiau jam pasirinkimo laisvės turėtų būti mokykloje, tuo geresnės ir labiau aprūpintos chemijos, fizikos loboratorijos turėtų būti prieinamos“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad vyresniems mokiniams taip pat yra svarbu, jog jie mokytųsi pilnose klasėse, galėtų diskutuoti ir kurti su tokio paties amžiaus mokiniais. V. Mitalas leido suprasti, jog tokias sąlygas atokiose, kaimiškose vietovėse užtikrinti sunku, o vyresniems vaikams kelionė iki tolimesnės, tačiau geresnės mokyklos nebėra problema.

„Kada mes kalbame apie mažesnius vaikus, kai kelionė į mokyklą yra taip pat labai svarbus aspektas, kad jie po 1,5 val. kelionės nebūtų pavargę, kad jie galėtų kažką suprasti, turėsime pasakyti, kiek tokių mažų mokyklėlių, kokiu spinduliu pas mus turėtų būti išdėstytos. Dabar Lietuvoje yra per daug fokuso ant kiekvienos mažos mokyklėlės išsaugojimo“, – partijos siūlomą sprendimą aiškino politikas.

Pasak politiko, vertinant mokyklas reikia žiūrėti ne tik į reitingus, bet ir į tai, kokią pridėtinę vertę ugdymo įstaiga kuria. Jei mokyklai sekasi sunkiau, anot V. Mitalo, jai galima mėginti padėti „tiksline intervencija“. Jeigu ir tai situacijos nepagerina, politinė jėga siūlo keisti ugdymo įstaigos vadovus arba prijungti silpną mokyklą prie stipresnės.

Jei nepatinka Estija, siūlo žiūrėti į Lenkiją

Kaip pristatyme pastebėjo trims Šiaulių mokykloms vadovaujantis pedagogas Vaidas Bacys, kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turi teisę į kokybišką išsilavinimą. Pasak jo, Lietuvai iki šiol trūksta strategijos švietimo srityje, o Vyriausybė dėmesį skiria taktikai.

„Estijoje yra 530 mokyklų, 1089 – Lietuvoje. 326 tūkst. mokinių Lietuvoje, Estijoje yra 153 tūkst. Tai reiškia, kad vienos mokyklos vidurkis Lietuvoje yra didesnis negu Estijoje. Estijoje yra 52 mokyklos 1-6 klasės, 307 – 1-9 kl., 157 – 1-12 kl., tik 26 gimnazijos ir 16 garsiųsiųjų valstybinių gimnazijų, ką premjeras kalba. Jos yra tikrai probleminiuose regionuose. Valstybė investuoja tam, kad vaikai nevažiuotų didelių atstumų ir galėtų gauti išsilavinimą.

Labai norėčiau dėmesį atkreipti į dar vieną skaičių: 71 mokykla Estijoje yra iki 100 mokinių, iš jų 43 – iki 50 mokinių. Didžiausioje mokykloje – 1486 mokiniai, mažiausioje mokykloje – 3 mokiniai“, – apie mokyklų situaciją Estijoje, kuri dažnai pateikiama kaip švietimo srities lyderė, kalbėjo V. Bacys.

Vaidas Bacys

Švietimo ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti mokyklų rūšiavimo į kaimo ir miesto, o kalbėti apie tai, kaip užtikrinti kokybišką švietimą visoje Lietuvoje.

„Jeigu Vilniaus savivaldybė išsikeltų sau tokį tikslą, kad nei viena Vilniaus mokykla neturės prastesnių rezultatų negu į dešimtuką patenkančios trys kaimo mokyklos, kad su geriausiomis kaimo mokyklomis susilygins visos Vilniaus mokyklos, tai pagarba Vilniaus savivaldybei“, – teigė V. Bacys.

Pedagogas pastebėjo, kad tokiu keliu, kai atsisakoma gimnazijų kaimiškose vietovėse, eina ir Lenkija.

„Ten neįmanoma, kad gimnazija būtų kaimiškoje vietovėje. Yra vienintelė išimtis yra Punskas, nes tai miestelis iki 5000 žmonių ir ten gimnazija yra lietuvių kalba. Aš tikrai esu už ekonominį efektyvumą, už struktūrų sutvarkymą, bet su tam tikra orientacija į tam tikrus tikslus ir rezultatus“, – teigė specialistas.

V. Bacys atkreipė dėmesį, kad mokytojams ugdant vyresnius vaikus taip pat reikia visai kitokių kompetencijų, nei mokant jaunesnio amžiaus moksleivius.