Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2019 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių reitingą. „Jis, deja, rodo, kad netolygumai tarp savivaldybių, pagal mokinių pasiekimus, vis didėja, – teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai. – Kai kurios savivaldybės nieko nedaro, kad mokinių pasiekimai gerėtų, ištisus dešimtmečius.“
Geriausias pasiekimais šįmet gali didžiuotis Kaunas, iš pirmos vietos išstūmęs Vilnių. Į trečiąją vietą iš ketvirtosios pakilo Palanga, ketvirtoje vietoje – milžinišką šuolį pademonstravęs Kaišiadorių rajonas, pernai jis buvo tik 29-tas, o penktoje – Klaipėda, pakilusi iš 7 vietos.
Prasčiausi rezultatai, kaip ir pernai, Neringoje. Ši savivaldybė liko paskutinėje, 60-oje vietoje, o Skuodas iš 46 vietos nukrito į priešpaskutinę, 59-ąją.
Rezultatais nesidžiaugia
„Jei žmogus optimistas, galima pradėti džiūgauti, ploti rankomis, kad mūsų rezultatai pradeda kilti ir atsiplėšia nuo dugno, – prieš pristatydamas reitingų rezultatus kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, apžvelgdamas PISA rezultatus, kurie buvo pristatyti vakar ir tačiau pridūrė, kad nuo estų ir suomių gerokai atsiliekame. – Jie mus aplenkė trimis galvomis švietime.“
PISA - tai penkiolikmečių tyrimas, kuris parodė, kad lietuvių rezultatai gerėja.
„Mes atsiliekame galingai“, – teigė G. Sarafinas ir pridūrė, kad „lėtieji estai mus aplenkė greičiu“. Jo teigimu, tai, ką estai darė prieš dešimtmetį, mes darome dabar.
G. Sarafinas pridūrė, kad mes per mažai skiriame mokslui, taip pat ir mokymosi proceso modernizavimui. Estai, jo teigimu, jau prieš kelerius metus mokiniams, kuriems nesiseka, pasiūlė pagalbines paslaugas - specialistus. Lietuvoje, G. Sarafino teigimu, tai pradėta daryti tik dabar.
„PISA tyrimas skirtas ne džiūgavimui ir plojimams. Jis skirtas parodyti, kur mums reikia pasitempti“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Esame murziai, esame nusiritę matematikoje“, – apie PISA ir kitus tyrimus kalbėjo G. Sarafinas ir pridūrė, kad dauguma moksleivių ne tik uždavinių spręsti negeba, daugelis nemoka nė daugybos lentelės.
G. Sarafinas teigė, kad apgaulingai džiaugsmingi yra ir šimtukininkų pasiekimai. „Šiemet per brandos egzaminus abiturientai gavo 1920 šimtukus“, – įvardijo G. Sarafinas ir pridūrė, kad nėra ko džiūgauti, nes 1260 šimtukai buvo gauti iš anglų kalbos egzamino, dar keli šimtai – iš rusų kalbos egzamino ir tik 376 šimtukus abiturientai pasidalijo matematikos, istorijos, chemijos ir kitose srityse.
Mokiniai praleidinėja pamokas, daug per mažų mokyklų
„Skirtumas tarp mokyklų pasiekimų skiriasi 5-7 kartais“, – teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė ir pridūrė, kad tėvai dažnai savo vaikus pradeda vesti į privačias mokyklas tik todėl, kad nusivilia pasiekimais valstybinėse mokyklose. Vis dėlto, ji pabrėžė, kad tikrai ne visos privačios mokyklos yra geresnės už valstybines.
1,5-5 mln. eurų – toks yra privačių mokyklų biudžetas per metus.
28 mln. – tiek pamokų per metus praleido Lietuvos moksleiviai. Būtent dėl to, jos teigimu, klesti korepetitorių verslas. Beje, yra ir atvirkštinė tiksinti bomba – kartais po korepetitorių paskaitų mokiniai būna tokie pavargę, kad į mokyklą ateina pervargę arba tiesiog pamiegoti. 36 proc. – tiek mokinių turi korepetirorius.
G. Sarafinas įvardijo, kad pamoka pas korepetitorių, jei tai mokytojas, gali kainuoti 25-28 eurus, jei dėstytojas – 40-45 eurus.
Šią vasarą buvo planuojama uždaryti dalį mažų mokyklų, tačiau tai nebuvo padaryta. G. Sarafinas įvardijo, kad turime 212 mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei po 120 mokinių. Tai, jo teigimu, lemia prastus pasiekimus.
Beje, G. Sarafino teigimu, švietimui lėšų valstybė skiria pakankamai. Jis taip pat įvardijo, kad Lietuvoje yra apstu mokyklų, kuriose vienam vaikui skiriama nuo 40 iki 60 kv/m ploto. Tai, vyr. redaktoriaus teigimu, yra neefektyvu.
Dar vienas dalykas, kuris prastina mokinių pasiekimus, G. Sarafino teigimu, kad vienuoliktoje klasėje jie atsisako chemijos, fizikos ir kitų sunkių dalykų. Taip pat ir tai, kad tėvai patys nei skaito, nei tėvams perka knygų, priešingai – leidžia jiems „auklėtis“ su kompiuteriu rankose.
Ir dar viena problema – šiuo metu ketvirtadalis Lietuvos mokyklų neturi savo vadovų.
G. Sarafinas įvardijo ir vieną prasčiausių – Skuodo pavyzdį. Čia pernai buvo šimtas abiturientų. Tik vienas procentas, kaip teigė. G. Sarafinas, išmoko matematikos. Reiškia – tik vienas mokinys.
Prasta situacija, jo teigimu, yra ir Kazlų Rūdoje, ir Pagėgiuose.
Jis įvardijo ir Kauno pavyzdį: Palemono mokykloje rezultatai du su puse karto prastesni nei už kelių kilometrų esančios Kauno „Saulės“ gimnazijos.
Gimnazijų reitingas pagal dėstomus dalykus
Lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos valstybinius brandos egzaminus šįmet geriausiai išlaikė Vilniaus licėjaus auklėtiniai. Licėjaus auklėtiniai geriausiai išlaikė ir Prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Tiesa, šį egzaminą laikė vos 9 abiturientai.
Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai, šių metų dalykinio gimnazijų reitingo išskirtinumas – kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį – tai Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ gimnazija.
Šių gimnazijų mokytojai ir anksčiau puikiai paruošdavo mokinius egzaminams, tačiau šįmet gimnazijos ne tik keliose kryptyse pateko į geriausiųjų dešimtukus, bet ir iš kai kurių pirmųjų trejetukų išstūmė elitines šalies gimnazijas.
Reitingai buvo sudaromi išskiriant po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Reitingas pagal dalykus:
Lietuvių kalbos, kaip rodo 2019 m. VBE rezultatai, geriausiai mokinius išmoko Vilniaus licėjaus, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.
Anglų kalbą stipriausiai moko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Klaipėdos licėjaus mokytojai.
Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net 10 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100, tai Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Plungės „Saulės“ gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Rokų gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, Lazdijų r. Veisiejų S. Gedos gimnazija, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą 2019 m. laikė 42 šalies mokyklų abiturientai, o sėkmingiausiai – 100 – išlaikė net 12-os gimnazijų abiturientai iš Kauno jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių J. Janonio, KTU gimnazijos, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Jonavos J. Ralio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos. Tiesa, kiekvienoje šių mokyklų vokiečių kalbos egzaminą arba tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą laiko nuo vienas ar vos keli abiturientai.
Prancūzų kalbos VBE laikė tik 9 šalies gimnazijų abiturientai. O geriausiai šį egzaminą išlaikė Vilniaus licėjaus absolventai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokiniai.
Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnzijos, Klaipėdos licėjaus ir Vilniaus licėjaus pedagogai.
Matematikos: Vilniaus licėjaus, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos pedagogai.
Informacinių Technologijų valstybinį brandos egzaminą sėkmingiausiai išlaikė: Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientai.
Fizikos VBE geriausiai išlaikė Klaipėdos licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos abiturientai.
Chemijos - Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos abiturientai.
Biologijos sėkmingiausiai išmokė Kauno dailės gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos mokytojai.
Geografijos VBE sėkmingiausiai išlaikė Vilniaus licėjaus, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai.