Pernai lapkričio viduryje prasidėjęs streikas taip įsisiūbavo, kad mokytojai net užėmė ministeriją, joje nakvojo ir net ruošėsi sutikti šventes, tačiau sutarę su ministerijos atstovais gruodį paliko ministerijos patalpas.
Šįmet streiką organizuoja kita profesinė sąjunga – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji sulaukė ir aukštųjų mokyklų bei studentų palaikymo.
Ketvirtadienio rytą dviejų valandų įspėjamąjį streiką pradėjusių mokytojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, kad prie streiko prisijungė apie 397 įstaigos ir apie 6 tūkstančiai pedagogų: ir mokyklų mokytojai, ir aukštųjų mokyklų mokytojai, ir ikimokyklinių įstaigų pedagogai.
Žiniasklaidą streikuojantys mokytojai sukvietė į Pilaitės gimnaziją Vilniuje, tačiau profesinės sąjungos pirmininkas tvirtino, kad su šia gimnazija jo niekas nesieja, jis apskritai šioje gimnazijoje pirmą kartą, tačiau būtent šioje gimnazijoje įspėjamojo streiko metu streikavo beveik visi mokytojai. Tik keturi liko vesti pamokas.
Ar streikas – gera priemonė atkreipti dėmesį? „Visada sakiau, kad streikas – kraštutinė priemonė ir jo iš viso nereikia. Bet tikiuosi, kad valdžia pamatys, kad mes tikrai rimtai nusiteikę ir nenusileisime bei priims kažkokius sprendimus“, – kalbėjo E. Milešinas ir pridūrė, kad ketvirtadienį laukia žinių apie sušaukiamą derybų komisiją.
„Mums svarbiausia – ne pinigai. Mums svarbiausia – susitarimo laikymasis, – teigė E. Milešinas ir piktinosi valdžios sprendimais. – Patys prie to privedė.“
Pilaitės gimnazijos istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Paulius Bakanas irgi tvirtino, kad viskas ne dėl pinigų. „Labai banalu būtų, jei dėl pinigų, – teigė mokytojas. – Reikalavimų yra daug daugiau.“
Mokytojas P. Bakanas teigė, kad „gerai būtų mokytojui žinoti, kur eina švietimas“.
„Naujos programos nepatvirtintos, reformos nebaigtos, mokyklos išskirstytos, grįžtama prie vidurinių, gimnazijų ir progimnazijų. Atlyginimų klausimas neaiškus. Net ne jos dydžio klausimas svarbiausias, o tai, kad kiekvienais metais keičiasi mokėjimo tvarka. Tai kaip mokytojui dirbti, kai jis nežino, nei kaip programos, nei kaip apmokėjimai keisis“, – teikė mokytojas.
Į klausimą, ar jo atlyginimas pakilo po etatinio modelio įvedimo, jis atsakė teigiamai: „Nes antrą darbą susiradau“.
Kokiomis nuotaikomis gyvena mokytojai? „Mokytojai nori aiškios sistemos. Nori žinoti, kas bus kitais metais ir kas bus po trejų-ketverių metų. Mokytojai norėtų atsakymų“, – kalbėjo mokytojas.
Tokiam streikui, koks vyko pernai, mokytojas teigė nenorintis ryžtis, nes jaučia atsakomybę prieš mokytojus.
Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas DELFI teigė, kad mokytojai jo vadovaujamoje įstaigoje gyvena geromis nuotaikomis. „Mūsų mokytojai optimistiški, pernai mes nestreikavome. Ir šiaip mes sutarėme dėl etatinio modelio, pasidalinome krūvį, – kalbėjo direktorius ir įvardijo, kodėl kyla problemos. – Etatinis apmokėjimas yra pamokų krūviai ir pasiruošimas jiems bei darbas bendruomenėje. O kadangi Vilniuje trūksta lietuvių, matematikos ir anglų mokytojų, mokytojai priversti dirbti daugiau nei etatą, o jie tokio krūvio negali turėti. Nei fiziškai, nei protiškai neįmanoma. Tuomet skiriamas mažesnis visuomenei naudingo darbo krūvis iš antrosios kišenės ir gaunasi nelygybė. Mokytojas, turintis daug pamokų, gauna tiek pat, kiek tas, kur turi mažiau pamokų, bet didesnę visuomenei naudingo darbo dalį.“
Z. Popovas pabrėžė, kad svarbiausias darbas mokykloje – ugdymas.
Direktoriaus teigimu, mokytojo darbo etatas apskritai turėtų būti mažesnės apimties.
Profsąjunga reikalauja, kad nuo kitų metų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinis (bazinis) darbo užmokestis kasmet būtų didinamas ne mažiau kaip 10 proc., o 2025 metais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Mokytojai reikalauja vykdyti duotus pažadus. Mokytojus atstovaujanti profesinė sąjunga teigia, kad kitų metų biudžete trūksta apie 62 mln. eurų pažadams, kuriuos yra davusi Vyriausybė.
Studentų atstovai reiškia nepasitenkinimą ir dėl to, jog vidutinė stipendija siekia tik apie 70 eurų ir ją gauna apie 15 proc. studentų.
Pernai streiką organizavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ketvirtadienį rengia susirinkimą dėl streiko.
DELFI primena, kad šią savaitę dėl didesnių atlyginimų po Vyriausybės langais susirinko ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė. „Diplomas už Ačių“ – taip VU pavadino socialinę akciją-demonstraciją, kurioje protestuoja prieš valdžios sprendimą kitų metų biudžete nenumatyti lėšų nei dėstytojų atlyginimams, nei moksliniams tyrimams.
Beje, klaida žodyje „Ačiū“ parašyta ne atsitiktinai, taip VU bendruomenė priminė prieš trejus metus padarytą tuo metu švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės klaidą. Žodis „Ačiū“ su klaida, ų vietoje ū, buvo parašytas A. Pitrėnienės reklaminiame lankstinuke.
Šią savaitę protestavo ir vežėjai. Vienuolikos vilkikų vilkstinė ketvirtadienio rytą pajudėjo Gedimino prospektu Vilniuje. Nors patys vilkikų vairuotojai tvirtino, kad protestuoja ne patys darbuotojai, o įmonių vadovai, mat vairuotojams nauji Vyriausybės nutarimai yra palankūs – atlyginimai keliami.
Prieš vilkikų vilkstinės, primenančios laidotuvių procesiją, protestą nusiteikusi vežėjus atstovaujanti profesinė sąjunga tuo pačiu metu buvo surengusi protestą po Vyriausybės langais.
Pirmadienį protestavo ir ūkininkai, kurie jau prieš kurį laiką laukuose statė žalius kryžius, o galiausiai nusprendė su traktoriais išvažiuoti ir į miestus.
Prieš metus vykusio streiko akimirkos: