Šiuos rezultatus atskleidžia šių metų pavasarį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vykdyta apklausa, kurioje dalyvavo 667 dvyliktokai.

Liks Lietuvoje arba sugrįš

58 proc. dėl savo ateities sprendimą priėmusių abiturientų būsimą karjerą sieja su Lietuva. Tiesa, kas antras jų gyventi Lietuvoje planuoja prieš tai bent metus praleidęs užsienyje.

Likti Lietuvoje dažniau planuoja geriau besimokantys (vidurkis – daugiau nei 8 balai) moksleiviai (29 proc.), negu tie, kurių pažymių vidurkis prastesnis nei 8 balai (20 proc.), taip pat savo šeimą kaip vidutiniškai ar labiau pasiturinčią apibūdinantys abiturientai.

Savo ateitį su Lietuva sieja trečdalis (31 proc.) moksleivių, laikančių save labiau pasiturinčiais, ir ketvirtadalis (27 proc.) – laikančių save vidutiniškai pasiturinčiais. Tarp abiturientų, nurodančių, kad yra nepasiturintys, likti ketinančių mažiau – 14 proc.

Bent metams išvykti į užsienį, tačiau vėliau grįžti į Lietuvą planuoja 30 proc. pasiturinčių, 24 proc. vidutiniškai pasiturinčių ir 26 proc. nepasiturinčių abiturientų.

Abiturientų nuomonės tyrimas (MOSTA nuotr.)

Kukliau gyvenantys moksleiviai planuoja gyventi užsienyje

23 proc. dėl savo ateities sprendimą priėmusių abiturientų planų gyventi ir dirbti Lietuvoje neturi ir savo ateitį sieja su užsieniu. Tokius ateities planus dažniau puoselėja moksleiviai, kurių šeimos finansinė padėtis sunkesnė: gyventi užsienyje planuoja 30 proc. moksleivių, nurodančių, kad jų šeima yra nepasiturinti. Taip pat dvigubai didesnė dalis abiturientų (34 proc.), turinčių žemesnį nei 8 balai pažymių vidurkį, nei besimokančių geresniais balais (17 proc.).

„Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad stipriausi moksleiviai savo ateitį sieja su Lietuva. Kita vertus, rūpestį kelia tai, kad kukliau gyvenantys vaikai, kurių mokymosi rezultatai dažnai žemesni, savęs Lietuvoje nemato. Tokia situacija signalizuoja apie nepakankamai veiksmingą švietimo sistemos socialinę įtrauktį, o to pasekmė – moksleivių noras ieškoti geresnių sąlygų svetur“, – sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.

Abiturientų nuomonės tyrimas (MOSTA nuotr.)

Kalbėdamas apie prasčiau besimokančių moksleivių charakteristikas, MOSTA vadovas pastebi, kad moksleivių pasiekimai dažnai susiję su jų socioekonominiu statusu.

„Geriau besimokantys moksleiviai dažniau yra tie, kurių bent vienas iš tėvų yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bei moksleiviai, kurių šeimos pasižymi vidutinėmis ar aukštesnėmis pajamomis. Tikėtina, kad šiems vaikams yra labiau prieinamos papildomo mokymo ir užklasinės veiklos galimybės, laisvalaikis dažniau leidžiamas renkantis kultūrinį akiratį plečiančias pramogas, o šeimoje keliamos aukštesnės mokymosi rezultatų ambicijos, – pastebi G. Viliūnas, – tuo metu aukštojo išsilavinimo neįgijusių tėvų vaikai bei vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų aukštu pažymių vidurkiu gali pasigirti gerokai rečiau. Todėl mokinių pasiekimų ir socialinio statuso negalima atsieti.“

Giedrius Viliūnas

Aukštojo mokslo prieinamumas – vis dar aktualus

Tarp tyrime dalyvavusių moksleivių 8 balų ar didesnį pažymių vidurkį turi 56 proc. moksleivių, laikančių savo šeimą pasiturinčia, ir 43 proc. moksleivių, nurodančių, kad jų šeima yra nepasiturinti.

Pasak MOSTA vadovo, aukštojo mokslo prieinamumas vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų yra probleminis klausimas, tad šių moksleivių nusiteikimas išvykti iš Lietuvos yra ganėtinai pagrįstas.

„Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja tik kas ketvirtas vaikas iš nepasiturinčios šeimos. Net ir įstojusieji dažniau mokosi kolegijose ar silpnesniuose universitetuose ir mažesnes vidutines pajamas po studijų baigimo žadančiose programose. Tad galima manyti, kad kukliau gyvenančių moksleivių planus išvykti iš Lietuvos lemia pragmatiškas savo galimybių Lietuvoje vertinimas“, – sako G. Viliūnas.

Pastebima, kad pamažu atsiranda iniciatyvų, siekiančių įtraukti prastesnes starto pozicijas turinčius vaikus į aukštąjį mokslą. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus universitetas sutelkė 200 tūkst. eurų fondą ir skyrė stipendijas 100 aukštojo mokslo siekiančių jaunuolių iš nepasiturinčių ir socialiai pažeidžiamų šeimų.

„Tokios iniciatyvos parodo mūsų universitetų brandą bei yra ypač sveikintinos dėl to, kad valstybės masto programų, nukreiptų į aukštojo mokslo prieinamumą nepasiturintiems vaikams, stinga“, – pastebi G. Viliūnas.

Iš mažų miestelių į užsienį išvyksta dirbti, o ne studijuoti

Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė „Žinių radijo“ eteryje atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo imtis – ne itin reprezentatyvi, tai didina paklaidos tikimybę.

Be to, apklausiami abiturientai buvo pavasarį, kai dalis moksleivių dar nebuvo apsisprendę ne tik kur, bet ir ką studijuos.

„Mes matome, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio apklaustųjų savo ateitį tikrai sieja su Lietuva. Kiti, kai paanalizavau, iš tikrųjų, rinkosi kitus variantus, nepriklausomai nei nuo jų pajamų, nei nuo socialinės šeimos padėties, akademinių pasiekimų“, – „Žinių radijui“ sakė J. Kučinskaitė.

Jos teigimu, realiai, galime sakyti, kad tik ketvirtadalis abiturientų savo ateitį sieja su Lietuva.

„Ankstesniais metais į užsienį dažniausiai vykdavo tik didmiesčių ir rajono centrų mokiniai. Dažniausiai tai būdavo tarptautinių olimpiadų prizininkai, kuriuos protų medžiotojai suviliodavo, dažniau tai elitinių Lietuvos gimnazijų abiturientai. Jie paprastai stodavo į prestižinius universitetus, o mažų miestelių abiturientai į užsienį vykdavo dirbti, o ne mokytis. Nuo pernai mes matome jau kitokią tendenciją – jie išvyksta nebe tik dirbti, bet ir mokytis“, – sakė J. Kučinskaitė.

Jonė Kučinskaitė

Prieš 4 metus beveik pusė dabartinių abiturientų buvo pasiryžę emigruoti

Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą laikyti rinkosi daugiau nei 1,2 tūkst. abiturientų nei lietuvių kalbos ir literatūros. Maža to, tokie žmonės, kurie laiko tarptautinius anglų kalbos sugebėjimą patikrinančius egzaminus, valstybinio brandos egzamino nė nebelaiko.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad 2015 m. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vykdė aštuntokų – tų, kurie šiais metais jau baigia mokyklas, apklausą. Tuomet net 43 proc. jų pareiškė, kad išvyks iš Lietuvos“, – sakė žurnalistė.

Anot jos, įdomu ir tai, kad nors abiturientų skaičius kasmet mažėja, po mokyklos išvykstančių į užsienį moksleivių daugėja.

„NEC tyrimai (vadinamieji sandartizuoti testai) mums parodo jau nuo antros klasės, kaip gyvena šeima ir kokios, sakykime, to vaiko laukia perspektyvos“, – „Žinių radijui“ sakė J. Kučinskaitė.

Žurnalistė prisiminė, kad kai kurie apklausoje užduoti klausimai, pavyzdžiui, ar šeima turi indaplovę, papiktino visuomenę, tačiau pastebėjo, kad būtent tai, iš dalies, ir parodo, kokioje ekonominėje aplinkoje auga vaikas.