Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius DELFI teigė, kad „tai, kas vyksta su lietuvių kalba ir literatūra, manau, yra didelis nesusipratimas“. Jo teigimu, temos buvo per sunkios ir skirtos ne abiturientams, o filologijos studentams.
Kritikos negailėjo ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis, nors šis labiau kritikavo pačią programą, o ne egzamino temas. Pirmininko nuomone, turėtų būti keičiama visa sistema ir tvirtino, kad netrukus turėtų prasidėti diskusijos, kaip vertinti abiturientų rašinius.
Teigia, kad esmė ne temose, o programoje
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis DELFI teigė, kad nesistebi tuo, kad abiturientai skundžiasi ir išsakė gana kritišką nuomonę dėl pačios mokymosi programos.
„Vertinant apskritai, visos programos ir egzamino koncepcijos kontekste, kuris, mano galva, yra pakankamai niūrus, tai temas vertinčiau labiau palankiai nei nepalankiai, – teigė M. Grigaitis. – Kai kurios temos, mano galva, buvo labiau siauresnės. Pavyzdžiui, tema apie kvailelius („Ar kvaileliai būtinai kvaili?“ – DELFI), kitos buvo labai plačios, ypač samprotavimo tema apie klaidą („Ar klaidos padeda tobulėti?“ – DELFI). Tokia grėsmė, kad bet kokį veiksmą, kuris personažui nepasisekė, mokinys galėjo sutapatinti su klaida.“
M. Grigaičio teigimu, literatūrinės temos taip pat buvo ne vienodai sunkios. „Literatūrinės temos. Motinos paveikslas – konkreti ir labai aiški tema, su kelione sudėtingiau, nes ten gali būti ir tiesioginė, ir metaforinė prasmė, – kalbėjo LKLMS pirmininkas. – Tos temos nebuvo kažkas labai neįveikiamo ir sunkaus. Mokytojai tiesiog visada kalba, kad čia visos programos bėda.“
Vis dėlto, pirmininko teigimu, parašyti rašinį nėra labai lengva, nes žanras, anot jo, yra keistas ir ne iki galo aiškus. „Dabar bus labai daug diskusijų, kaip jį vertinti, bus kažkokie vertinimo komisijų susitarimai ir panašiai. Visa ši sistema turi būti keičiama. Čia yra didesnė bėda, o ne pačios temos“, – tvirtino M. Grigaitis.
Ir nors M. Grigaitis teigia, kad temos buvo įkandamos, buvo tokių abiturientų, kurie skundėsi, kad jos – sudėtingos. „Manau, kad tai subjektyvus santykis. Gal ne tie tekstai buvo skaityti, gal ne taip pažiūrėta ir viskas. Manau, tai labiau asmeninis santykis su tomis temomis ir su pačiu mokymosi procesu“, – teigė LKLMS pirmininkas.
Besiskundžiantiems LKLMS pirmininkas patarė tiesiog skaityti ir mokytis anksčiau nei paskutinę savaitę ir „pasitikėti mokytojais, klausyti, ką jie kalba“.
Samprotavimo rašinyje, anot pašnekovo, reiktų vadovautis loginiais argumentais, nepamiršti sąvokų ir nenuklysti nuo temos. Literatūrinėse taip pat laikytis pasirinktos temos. „Literatūriniame rašinyje maksimalius taškus gauna tie, kurie mąsto ir apie turinį – kas kūrinyje sakoma, ir apie formą – kaip sakoma“, – patarė M. Grigaitis ir pridūrė, kad vis dėlto svarbiausia nuosekliai dalyvauti mokymosi procese.
Beje, jo teigimu, būna ir taip, kad egzamino rezultatai būna kur kas geresni tų, kurie į mokymosi procesą žiūrėjo pro pirštus, o ne tų, kurie stropiai ruošėsi. „Greičiausiai tokių gyvenimiškų netikėtumų niekada neišvengsime, bet kol kas tokių situacijų yra per daug. Be, kaip ir minėjau, tai sisteminė klaida Tai ne šių metų temų klaida“, – tvirtino pirmininkas.
Jurkevičius: tai didžiulis nesusipratimas
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius DELFI tvirtino, kad abiturientams pateiktos temos buvo per plačios ir skirtos ne dvyliktos klasės mokiniui. Egzaminą ir pačią programą jis vadino tiesiog nesusipratimu.
„Tai, kas vyksta su lietuvių kalba ir literatūra, manau, yra didelis nesusipratimas, Keista, kad tai leidžiama toliau daryti valstybės lygmeniu. Pradedant privalomu programiniu autorių sąrašu, kuris yra neadekvatus ir neatspindi nei amžiaus tarpsnio, nei kažkokio idėjinio tikslo“, – tvirtino direktorius.
Jo teigimu, temos buvo per plačios ir dvyliktokams per klampios. „Tai ne dvyliktos klasės mokiniui formuluojamos temos, – tvirtino S. Jurkevičius. – Temos formuluojamos kaip filologijos trečio kurso studentui. Mokiniams turėtų būti formuluojama ir paprasčiau, ir konkrečiau. O tai, kas yra šiuo metu, įgauna labai didelį ironišką atspalvį.“
„Temos pavadinimai „Motinos paveikslas literatūroje“ arba „Kelionės prasmė literatūroje“ – tai net ne temos formulavimas, tai kelių žodžių samplaika, – kritikavo S. Jurkevičius. – Galima tokių temų daug sugalvoti: ir vyro paveikslas, ir lietaus reikšmė literatūroje. Gaila, kad išmetė žodį lietuvių literatūroje. Šįmet jos iš viso susiaurėjo iki kelių žodžių.“
S. Jurkevičius pastebėjo, kad temos formuluojamos iš dviejų žodžių, tik pridedamas trečias žodis „literatūroje“. „Ar įmanoma temą suformuluoti iš dviejų žodžių? – klausė direktorius. – Jos yra vienareikšmiškai apimančios labai platų ir abstraktų lauką. Ir tai ne abituriento mąstymo ir bandymo atsakyti į jas laukas. Labai norėčiau, kad tas temas parašytų tie žmonės, kurie jas suformulavo.“
Direktorius kritikavo ir samprotavimo temą „Ar kvaileliai būtinai kvaili?“. „Kai temoje du žodžiai yra kvailys, tai savotiškai atrodo. Ironiškai“, – savo nuomone dalijosi S. Jurkevičius.
Jo teigimu, temose nesukuriamas klausiamasis aspektas.
„Tai didžiulis nesusipratimas, – dar kartą pabrėžė Vilniaus licėjaus direktorius. – Tas nesusipratimas persikels ir į įvertinimą. Įvertinimai greičiausiai bus neadekvatūs.“
S. Jurkevičius tvirtino, kad dėl ydingos programos kenčia ne tik abiturientai. Jo teigimu, netinkama programa atgraso nuo noro skaityti ir patį dalyką paverčia nepatraukliu. „Privalomų knygų ir autorių sąrašas yra daugiau negu keistas, – kalbėjo direktorius. – Nesugebama surašyti ar suformuoti skaitytinų autorių sąrašo mokiniams.“
Licėjaus direktoriaus nuomonė, Lietuvoje reikėtų atkurti normalų lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lauką, o ne „skandinti visos Lietuvos abiturientus tokiuose keistuose samprotavimuose ir literatūriniuose rašiniuose, kurių iš esmės jie negali parašyti tokiame abstrakčiame lauke“.
„Manau, kad didžioji dalis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų nelabai galėtų kokybiškai parašyti tokių temų. Tai abstrakcijos, kurios reikalauja didelio apsiskaitymo, didelio išmanymo, – teigė S. Jurkevičius ir pridūrė, kad nors ir pateikti kelia autoriai, kuriais galima remtis, dar nereiškia, kad tai padėtų. – Literatūros sąrašas – nevisavertiškumo atspindys arba nesugebėjimo suprasti, kad pasaulis yra pasikeitęs.“
Direktoriaus kritikos sulaukė ir egzamino laikas – jo teigimu, keturios valandos egzaminui yra per daug, esą tikrai užtektų ir trijų. S. Jurkevičius kritikavo ir kai kurias sąvokas – esą žodyne nėra apibrėžta, kad yra vyriškumas ar paribio žmogus, nors šios sąvokos buvo naudojamos ankstesniuose egzaminuose.
„Mokiniai, kurie mokėsi, kuriems ta literatūra yra prie širdies, dažniausiai gauna prastus įvertinimus. Taip yra. Todėl, kad taip sukurta sistema – ne tik atgrasinti vaikus nuo literatūros, bet ir neįvertinti ir tų, kurie mokosi bei stengiasi“, – savo nuomonę dėstę Vilniaus licėjaus direktorius.
Abiturientai teigė, kad tokių temų nesitikėjo
Dauguma Vilniaus Užupio gimnazijoje egzaminą šeštadienį laikiusių abiturientų tikino, kad lengviausia tema – „Ar klaidos padeda tobulėti?“. Dauguma DELFI kalbintų abiturientų rinkosi būtent šią temą.
Dvi valandas egzaminą rašęs abiturientas tikino, kad jam tikrai užteko tiek laiko parašyti 500 žodžių rašinį. Vaikinas sakė pasirinkęs samprotavimo rašinio temą „Ar klaidos padeda tobulėti“ ir tikisi egzaminą išlaikyti itin gerai – surinkti tarp 100 ir 90 procentų.
Abiturientas Donatas įvardijo, kad pasirinko kitą temą, kuri jam taip pat pasirodė lengva. „Išsirinkau temą „Motinos paveikslas literatūroje“. Tai buvo literatūrinis rašinys. Sekėsi pakankamai gerai. Tikiuosi gauti kuo daugiau. Gal surinksiu 60-70. Mano lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita buvo apie tragiško likimo moters paveikslą literatūroje. Vakar sėdėjau ir tikėjausi, kad bus tema apie moterį. Man pasisekė“, – atviravo vaikinas. Donato pasirinktai temai rekomenduojami autoriai buvo Jurgis Savickis ir Šatrijos Ragana. Tačiau Donatas tikina, kad nesirėmė nė vienu rekomenduojamu autoriumi.
Abiturientė Agata atviravo, kad visai ne tokių temų tikėjosi ir joms nebuvo pasiruošusi. „Rinkausi temą „Ar klaidos padeda žmogui tobulėti?“. Rėmiausi Mariaus Katiliškio kūriniu „Miškais ateina ruduo“. Net nežinau, kiek gausiu. Buvo sunku sudėlioti mintis. Galėjau parašyti ir geriau, bet gal 50 surinksiu. Manau, kad nebuvau pasiruošusi tokioms temoms, kurias gavome. Kai pamačiau temas, buvo gaila, kad negaliu rašyti literatūrinio rašinio. Tokių rašinių rašiau labai mažai ir nebuvau pasiruošusi. Bet jų temos daug lengvesnės. Samprotavimo temos buvo sunkesnės“, – po egzamino sakė abiturientė Agata.
Mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos:
Samprotavimo tema „Ką reiškia būti savimi?“
Samprotavimo tema „Sėkmė ateina pati ar pelnoma darbu?“
Literatūrinio rašinio tema „Gyvūnai literatūroje“
Literatūrinio rašinio tema „Vienatvės tema literatūroje“
(mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai)
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos:
Samprotavimo tema „Ar klaidos padeda tobulėti?“
Samprotavimo tema „Ar kvaileliai būtinai kvaili?“
Literatūrinio rašinio tema „Motinos paveikslas literatūroje“
Literatūrinio rašinio tema „Kelionės prasmės literatūroje“
(prie visų temų buvo pateikta ir po du autorius, kuriais remtis per egzaminą tik rekomenduojama, o po užduotimis pateiktas visas privalomų programinių autorių sąrašas, iš kurio vieną kandidatas turėjo pasirinkti)