„Galima teigti, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai labai maži, net apgailėtini, bet lygiai taip pat galima sakyti, kad jie visai geri ir solidarūs. Paradoksalu, bet abu šie sakiniai yra teisingi ir nė vienas tokius žodžius tariantis vertintojas nenusipelno būti nušvilptas. Taip yra todėl, kad mūsų šalis labai įvairi ir mokyklos labai skirtingos“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

503,22 Eur – toks atlyginimų Kauno rajono Garliavos Jonučių gimnazijoje vidurkis. Šalčininkų rajono Poškonių pagrindinėje mokykloje pedagogai vidutiniškai uždirba 547,57 Eur.

„800 eurų „į rankas“ už darbą gauna 27-28 proc. Lietuvos mokytojų. Visi kiti – mažiau. Didelė jų dalis – tik iki 500-600 eurų“, – teigia G. Sarafinas.

Vidutinis atlyginimas Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje – 593,36 Eur, o Molėtų rajono Joniškio mokykloje – daugiafunkciniame centre keliais eurais perkopia 600 ribą.

Šešiais eurais 600 ribą perkopia ir vidutinis atlyginimas Varėnos r. Panočių pagrindinėje mokykloje.

Gintaras Sarafinas
800 eurų „į rankas“ už darbą gauna 27-28 proc. Lietuvos mokytojų. Visi kiti – mažiau. Didelė jų dalis – tik iki 500-600 eurų.

Paradoksaliai atrodo atlyginimų skirtumai tuose pačiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Kauno rajone, Garliavoje, esančiose gimnazijose mokytojų vidutiniai atlyginimai skiriasi daugiau nei puse tūkstančio eurų. Jonučių gimnazijoje vidutinis atlyginimas bruto (neatskaičius mokesčių) siekia tik 503,22 Eur, o J. Lukšos gimnazijoje – 1141,26 Eur. Tiesa, „Reitingų“ autoriai teigia, kad šis skirtumas toks ryškus todėl, kad Garliavoje esanti Jonučių gimnazija yra po vienu stogu po Jonučių progimnazija, dauguma pedagogų dirba tiek gimnazijoje, tiek progimnazijoje, tad realus mokytojų atlyginimas didesnis nei 503,22 Eur. Tačiau ne visur atlyginimai skiriasi dėl šios priežasties.

Gintaras Sarafinas

Gerokai skiriasi ir Telšių pedagogų atlyginimų vidurkiai. Telšių rajono Janapolės pagrindinėje mokykloje pedagogai vidutiniškai uždirba po 658,85 Eur, o Telšių naujamiesčio mokykloje – 1070,31 Eur.

Panašūs skirtumai ir Vilniaus rajone. Vilniaus r. Veriškių pradinėje mokykloje vidutinis mokytojų atlyginimas siekia 695,30 Eur, o Buivydiškių pradinėje mokykloje – 1188,83 eur.

Didžiausi mokytojų atlyginimai privačiose mokyklose, tačiau privačiose ir didžiausias atlyginimų skirtumas. Daugiausia uždirba Vilniaus tarptautinės mokyklos pedagogai – 2439,43 o mažiausiai – privačios mokyklos „Šaltinėlis“ – 670,69.

Tūkstančio eurų nesiekia dešimties iš 30 privačių mokyklų pedagogų atlyginimai.

„Kalbant apie Lietuvos mokytojų atlyginimus kaip visumą, galima pastebėti, kad jie išties žemi. Labai žemi. Turime sočiai ne tik mokyklų, bet net savivaldybių, kuriose vidurkis ne tik kad nepriartėja prie tūkstančio, bet nepasiekia net 800 ar net 700 eurų (ypač kukliai atrodo daugybės pradinių mokyklų ir pagrindinių mokyklų mokytojų atlyginimas). Ir čia vis dar kalbame apie užmokestį „ant popieriaus“. Į rankas tokie mokytojai gauna mažiau nei 500 eurų. Taigi toks atlygis apskritai nieko bendro neturi su mokytojo profesijos prestižo didėjimu“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas.

Žurnalo tyrime nurodoma, kad „pakenčiamą algą gauna tik trijų didmiesčių mokytojai“.

Profsąjunga: situacija nepakito ir po streiko

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas DELFI teigė, kad situacija net ir po streiko nepasikeitė, todėl artimiausiu metu profsąjunga tikisi atnaujinti derybas.

„Konkretaus valandinio įkainio pokyčio nebuvo. Tik dabar Vyriausybė rengia strategiją, – kalbėjo A. Navickas. – Jie kaip siūlymą didinti valandinį įkainį siūlo tik nuo kitų metų.“

A. Navickas teigė, kad kitą savaitę profsąjunga ketina atnaujinti derybas. „Ministerija praėjusią savaitę gavo įgaliojimus iš Vyriausybės. Manome jau šį klausimą spręsti, – kalbėjo pirmininkas ir pridūrė, kad jei derybos nepavyks, imsis kitų priemonių. – Jei nepavyks, svarstysime įvairias spaudimo priemones.“

Andrius Navickas

Jis įvardijo, kad po streiko mokytojai ėmėsi įvairių nepaklusnumo akcijų. Vienas iš atvejų – atsisakymas vertinti egzaminų darbus už per mažą užmokestį. „Galvojame atnaujinti ir diskusijas dėl mokslo metų trukmės bei kitomis formomis aktyviai dalyvauti ir daryti įtaką ministerijos sprendimams“, – kalbėjo pernai metų pabaigoje streiką suorganizavusios profsąjungos pirmininkas.

Ir nors streikas buvo baigtas sutarus, kad bus pradėtos derybos, kurių vis dar laukiama, A. Navickas teigia, kad mokytojai po streiko tapo ryžtingesni. „Tie, kurie dalyvavo streike, jaučiasi stipriau ir nori ne dejuoti, o ragina ir mus toliau aktyviai dalyvauti ir imtis įvairių veiksmų“, – kalbėjo pirmininkas.

A. Navickas negalėjo įvardyti jam žinomo mažiausio atlyginimo, kurį gauna mokytojai, tačiau pridūrė, kad profsąjunga rūpinasi, kad visiems pedagogams būtų padidintas valandinis užmokestis. „Jei mokytojas turi tik kelias valandas ir gauna tik kelis šimtus eurų, tai nemanome, kad tai neteisinga. Logiška, kad už kelias pamokas negali gauti tūkstančio. Tačiau manome, kad logiška būtų pakelti ir sulyginti valandinį užmokestį“, – kalbėjo pirmininkas.

Andrius Navickas
Jei nepavyks, svarstysime įvairias spaudimo priemones.

G. Sarafinas, pristatydamas „Reitingų“ vertinimus, kalbėjo, kad prasti mokinių rezultatai priklauso ne tik nuo mokytojų trūkumo, bet ir nuo to, kad mažesnėse mokyklose, siekiant optimizuoti darbą, mažos klasės jungiamos į vieną. Taip vieno ar kito dalyko klasėje kartu mokosi net kelių klasių mokiniai. Pavyzdžiui – penktokai, šeštokai ir septintokai matematikos mokosi kartu.

A. Navickas sutiko, kad tai – vienos iš problemų, kurios vėliau atsispindi mokinių rezultatuose. „Tai taip pat karšta vieta diskusijose, kad sąlygos mokytis būtų panašios tiek miestuose, tiek kaimuose, – kalbėjo A. Navickas ir pridūrė. – Reiktų vertinti tikslingumą, ar visos mokyklos atitinka mokyklos statusą.“

LŠDPS pirmininkas teigė, kad norėtų pasiekti to, kad mokytojo atlyginimas siektų 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio ir konkrečios sumos neįvardijo. Jo teigimu, susiejimas būtų garantija, kad atlyginimai ir toliau palengva kiltų atsižvelgiant į situaciją šalyje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalyje pernai metų antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 Eur, viešajame sektoriuje – 932,9 Eur, privačiajame sektoriuje – 923,8 Eur.