„Tikiuosi, kalbėjimosi ir bendradarbiavimo tradicija bus tęsiama ir ateityje: svarstant bendrąsias programas, keičiant ugdymo turinį, sprendžiant dėl egzaminų tvarkos ir/ ar formos ir daugelio kitų dalykų, – trečiadienio rytą pranešime spaudai pranešė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. – Šita pamoka, nors šiek tiek užsitęsusi, eina į pabaigą. Todėl visų pirma norėčiau padėkoti mokytojams, kurie patikėjo LŠDPS, patikėjo, kad jų balsas gali/ turi būti išgirstas, patikėjo, kad eilinis šalies pilietis turi teisę apginti tiek savo poziciją, tiek ir orumą.“
Mokytojų streikas buvo pradėtas lapkričio 12 dieną. Lapkričio 28 d., po Seime vykusio Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo ir tuo metu Švietimo ir mokslo ministrės pareigas užėmusi Jurgita Petrauskienė, mokytojai susirinko į ministeriją ir nutarė laukti derybų. Laukimas užsitęsė – mokytojai liko nakvoti, vėliau ir apsigyveno ministerijoje esančioje Kolegijų salėje.
Gruodžio 3 dieną Saulius Skvernelis pranešė, kad atleidžia J. Petrauskienę iš užimamų pareigų, po kelių dienų paskyrė laikinąjį ministrą Roką Masiulį. Prasidėjo derybos.
Tuo metu, kai ministrės pareigas ėjo J. Petrauskienė, ministerijoje esantys mokytojai skundėsi, kad iš ministerijos koridorių buvo išneštos sofos, kartais buvo nebeleidžiama įsinešti maisto ar vaistų, kuriam laikui buvo užrakinti dušai, net kelias paras – išjungtas internetas ir televizija.
R. Masiuliui pakeitus J. Petrauskienę mokytojų sąlygos kur kas pagerėjo – jiems buvo galima laisvai įeiti ir išeiti iš ministerijos, lankyti artimuosius, budinčių mokytojų sumažėjo, nors jie pasikeisdami stengėsi išlaikyti savo budėjimo ir derybų rezultato laukimo pozicijas.
Prie mokytojų palaikymo gruodžio pradžioje prisijungė ir žurnalistas bei visuomenininkas Andrius Tapinas, kuris suorganizavo masinę protesto akciją ir mitingą, prie kurio prisijungė įvairių profesinių sąjungų atstovai. A. Tapino skaičiavimu, mokytojų palaikyti į protesto akciją susirinko apie 10 tūkstančių žmonių, keliais tūkstančiais mažiau dalyvavo ir mitinge.
„Dėkoju savo bendražygiams, ėjusiems kartu iki streiko, viso streiko metu, kartu buvusiems ŠMM, kartu dalyvavusiems tiek derybų imitacijose, tiek ir pačiose derybose. Noriu padėkoti ir savo, ir mokytojų, pasilikusių ŠMM trims savaitėms, šeimoms ir artimiesiems – Jūsų supratimas ir palaikymas taip pat buvo ir mūsų stiprybė. Labai noriu padėkoti tūkstančiams žmonių – be Jūsų palaikymo mes nebūtume buvę tokie stiprūs. Mes išeiname iš pastato, tačiau toliau rūpinsimės, kad su švietimu susijusios reformos padėtų eiti tobulėjimo, o ne chaoso keliu“, – trečiadienį, prieš palikdamas ministeriją, kalbėjo A. Navickas.
Džiaugiasi kukliai
„Nuotaikos keistos, – sakė Lilija Bručkienė, likus vos valandai iki oficialaus atsisveikinimo su budėjimu ministerijoje. – Džiaugiamės, bet dar bandome suvokti, kas įvyko.“
Klaipėdietė mokytoja L. Bručkienė – vienintelė pedagogė, kuri nė vienos nakties nepraleido savo namuose. Nuo lapkričio 28 dienos ji budėjo ministerijoje ir tik šį vakar pagaliau grįš namo, o rytoj, jos teigimu, jau grįš į savo mokyklą pas mokinius.
Likus vos valandai iki paskutinės spaudos konferencijos, mokytojai džiugiais veidais pasitiko žurnalistus, tvarkėsi Kolegijų salę, kurioje buvo apsigyvenę ir ruošė dovanas tiems, kaip jie teigė, su kuriais jie nori atsisveikinti po daugiau nei tris savaites trukusio budėjimo.
Atsisveikinimo dovanas prieš ketvirtą valandą popiet mokytojams įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, o ketvirtą, oficialaus atsisveikinimo laiku, pas mokytojus atvyko ir laikinai ministro pareigas einantis Rokas Masiulis.
„Pilietiškumo pamoka baigėsi, bet pamokos tęsiasi, – teigė A. Navickas, atsisveikindamas su ministerija. – Džiaugiamės, kad esant tokiam nesikabėjimui ir nesiskaitymui, drįsome tam pasipriešinti.“
Jis teigė tikintis, kad kalbėjimo tradicija bus tęsiama ir ateityje.
LŠDPS dėkojo mokytojams, kad jie patikėjo ir padėjo. „Dėkoju savo bendražygiams, ėjusiems kartu iki streiko ir streiko metu buvusiems kartu“, – vėl kartojo A. Navickas.
Dėkodamas A. Navickas išvardijo visų kartu buvusių mokytojų vardus. „Noriu labai padėkoti ir ministrui. Mums labai pasisekė“, – dėkojo A. Navickas tvirtindamas, kad susitarimas – trapus.
„Nesinori, kad mokytojai streikuotų, norisi, kad mokytojai dirbtų mokyklose“, – kalbėjo laikinai ministro pareigas einantis R. Masiulis. Jo teigia supratęs, kad švietimo sistemoje galima nemažai padaryti tiek žiūrint į ateitį, tiek į trumpalaikius sprendimus. Jis pridūrė, kad reikia ieškoti kelio, kaip mokytojo profesiją paversti prestižine.
Profesorė Vilija Targamadzė teigė norinti, kad būtų ieškoma ne to, kad skiria, o to, kas jungia žmones ir palinkėjo visiems gražių švenčių. Beje, ji buvo viena tų, kuri dažnai lankė ministerijoje budinčius mokytojus.
Atsisveikinimo metu A. Navickas pademonstravo neterminuota leidimą įeiti ir išeiti iš ministerijos – jis simbolizuoja galimybę ir tolimesnę perspektyvą kalbėtis ir derėtis.
Atsisveikinimo kalbas ir padėkas sakydamos mokytojos nesulaikė ir jaudulio – graudinosi.
„Tai toks įvykis, kurio nepamiršime iki mirties“, – atsisveikindamas kabėjo A. Navickas.
Po atsisveikinimo ministras sulaukė klausimo, ar mokytojams bus sumokėta už papildomą krūvį, kuris jų pečius užguls todėl, kad mokiniams reiks pasivyti praleistą programą. Ministras teigė, kad ši atsakomybė – padengti papildomas lėšas ir pasistengti, kad mokiniai pasivytų programą – guls atskirų mokyklų direktoriams. Esą bendro nutarimo dėl to ministerija nepateiks.
Beje, mokyklose, kurių mokytojai streikavo, liko nepanaudotų lėšų. Kur jos bus leidžiamos, spręs pačios mokyklos.
Viskas prasidėjo nuo chaosu virtusio posėdžio Seime
Viskas prasidėjo lapkričio 28-osios rytą, kai streikuojantys mokytojai susirinko į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kuriame pasirodė ir tuo metu ministrės pareigas ėjusi Jurgita Petrauskienė. Mokytojai tikėjosi, kad bus išgirsti jų klausimai bei pateikti atsakymai, tačiau posėdis virto chaosu, kai ministrė pareiškė, kad turi palikti posėdžiaujantį komitetą ir skubėti į kitą susirinkimą.
J. Petrauskienės ir mokytojų akistatoje pradėjo lietis nepasitenkinimo šūksniai ir eiliuoti prašymai. Susirinkime dalyvavęs Seimo narys Gintaras Steponavičius paprašė dar nesiskirstyti ir pareikalavo ministrės atsakyti į susirinkusių mokytojų klausimus.
„Manote, kad užmėtysite smulkmenomis ir laimingesni žmonės išvažiuos? – į ministrę kreipėsi G. Steponavičius. – Siūlau stabdyti tuščias diskusijas apie smulkmenas.“ Šiuos žodžius mokytojai sutiko plojimais.
J. Petrauskienė tikino, kad gerbia visų 45 tūkst. mokytojų siūlymus, o salėje pradėjo girdėtis mokytojų prašymai. „Ministre, kalbėkitės su mumis, mes pasiruošę tartis“, – prašė susirinkime dalyvavusi mokytoja.
„Išgirskite mus, nusibodo jau kentėti ir šimtą kartų visus įtikinėti, – dar viena mokytoja į ministrę kreipėsi eilėmis. – Išgirskite, švietimas pasiekė jau dugną, išgirskite, kad dar blogiau tikrai nebūna.“
Į ministeriją – per langus
Trečiąją budėjimo ministerijoje dieną mokytojai, nepatenkinti derybų su ministerija procesu, susirinko į mitingą prie Seimo. Ne visi susirinkusieji buvo streikuojantys pedagogai. Minioje su plakatais stovėjo ir darželio auklėtojos, ir mokytojų prašymus palaikantys asmenys.
Prie Seimo atvykusi septynių anūkų močiutė teigė, kad atėjo palaikyti mokytojus, nes, jos teigimu, anūkų ateitis priklauso ir nuo sąlygų, kuriomis dirba mokytojai.
Po mitingo į ministeriją grįžę mokytojai nė nesitikėjo, kad ras užrakintas ministerijos duris. Į ministeriją grįžę mokytojai pradėjo lipti per langus, prie ministerijos susirinkusi minia pradėjo dainuoti lietuvių liaudies dainas.
Žurnalistams taip pat buvo pasakyta, kad į vidų įeiti negalima.
Viduje esantys mokytojai sulaukė raginimų susirinkti daiktus ir išeiti, tačiau nepakluso.
Derybas vedė laikinasis ministras
J. Petrauskienę laikinai pakeitęs R. Masiulis sėdo prie derybų stalo su mokytojais ir sutarė dėl abiems pusėms naudingų pokyčių.
„Iki šiol buvo direktoriui suteikta laisvė nuspręsti, kiek ir kokiam mokytojui mokėti. Nebuvo aiškių kriterijų, pagal kuriuos tas atlyginimas būtų išdirbamas, – teigė laikinai ministro pareigas einantis R. Masiulis. – Kartu su mokytojais ir profesinėmis sąjungomis sutarėme, kad aiškumo reikia daugiau. Tas laisvumas gavosi tokia anarchija, chaosas. Siekiama padaryti kuo tikslesnį apibrėžimą.“
Nuo tada, kai mokytojai pradėjo budėti Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), viešai paskelbta profesinės sąjungos sąskaita, į kurią kviečiama pervesti lėšas streikuojantiems mokytojams. Bet tai – ne pagrindinis ir ne vienintelis sąjungos lėšų šaltinis.
„Paramos sulaukiame nemažai, renkame ir nario mokestį. Esame viena pažangiausių profesinių sąjungų, taikome vakarietiškas praktikas, todėl didelio streso čia neturime“, – apie lėšas kalbėjo A. Navickas.
Pirmininkas įvardijo, kad per šį laiką profesinė sąjunga sulaukė apie 40 tūkstančių eurų paramos. „Tiek sulaukėme iš aukų, tačiau, kaip jau sakiau, pagrindinis šaltinis – nario mokestis. Nario mokesčio per metus generuojame apie pusę milijono, – įvardijo A. Navickas. – Nemanome, kad organizacijai būtų labai nepakeliama per kelerius metus kompensuoti prarastas (lėšas mokytojams – DELFI).“
Į klausimą, ar šįmet mokytojai dar gali tikėtis atlygio, A. Navickas atsakė neigiamai. „Visos sumos šiemet tikrai neįmanoma išmokėti. Manau, kad kompensuotumėme didžiąją dalį tiems, kurie daugiausia prarado, bet vis tiek galvoju, kad ir ministerijai, ir Vyriausybei bus svarbu ir jie norės, kad tas ugdymo procesas būtų kompensuotas. Ar tas spragas paliksime? Nes jei mokytojams nebus už intensyvumą mokama, gali būti, kad mokytojai atsisakys už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas, dirbti. Jei jiems visai nebus mokama. Čia klausimas ministerijai.“