„Kiekvienas universitetas turi bent vieną kryptį, kur jis yra stiprus ir rengia studentus labai kokybiškai“, – pristatydama rezultatus teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Ji pažymėjo, kad universitetų ir kolegijų bakalaurai buvo vertinti pagal tuos pačius kriterijus.

„Kai važiuoji per mokyklas matyti, kad jaunuoliai labai įdomiai renkasi, kur stoti. Jie renkasi pagal iškabą“, – tvirtino žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir pridūrė, kad kiekvienam vertėtų rinktis ne pagal iškabą, o pagal mokymo kokybę.

„Universitetų reitingai yra įvairiausi. Jų daug ir jie sudaromi pagal įvairius parametrus. Šiuos pavadinčiau programų populiarumo reitingais, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir pridūrė, kad nereiktų nuvertinti visų čia neatsidūrusių studijų programų. – Yra programų, kurios yra labai aukštos kokybės, bet nėra populiarios.“

„Kokybė yra labai daugiafunkcis veiksnys ir negalima jo vienu parametru pakeisti“, – tvirtino J. Augutis.

Profesoriaus teigimu, labai svarbu ir paprasčiausias noras. „Užmiršti reiktų tą nuostatą, kad mūsų mokyklose yra žemas lygis. Ne vaikuose problema, Kai yra motyvacija, noras ir galimybės – viskas pasiekiama, – teigė J. Augutis. – Jei noriu, tai turi būti labai nekokios sąlygos, kad to nepadaryčiau.“

Jis pridūrė, kad kitąmet stojimai bus kiek kitokie nei šįmet. J. Augutis įvardijo, kad anksčiau nebuvo kreipiama dėmesio į atestato pažymių vidurkį, o nuo kitų metų vidurkis turės būti ne mažesnis nei 7 stojant į universitetus, 6 – stojant į kolegijas.

„Ateina nauja banga“, – apie abiturientus kalbėjo J. Augutis ir pridūrė, kad nyksta riba tarp gerai išmanančių tik humanitarinius ar tik tiksliuosius mokslus.

Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas pasidžiaugė, kad koleginis sektorius per pastaruosius kelerius metus tapo „stipriu rinkos žaidėju“. Kolegijose siūlomos studijos abiturientams tampa vis patrauklesnės.

Tačiau A. Fledžinskas įvardijo svarbią problemą – kolegijas baigę studentai negali stoti į universitetuose vykdomas magistro programas. A. Fledžinsko teigimu, užsienyje tokia praktika yra įprasta, todėl kai kurie jaunuoliai būtent dėl to nusprendžia studijas pratęsti ne Lietuvoje.

Dar viena pastebima problema, anot A. Fledžinsko, mokinių ir jų tėvų studijų programų rinkimasis ne pagal turinį, o pagal iškabas. „Patarčiau žiūrėti į atskirą specialybę, programą, profesiją, – teigė A. Fledžinskas. – Jaunuoliai ir tėvai turėtų eiti ir žiūrėti į atskirą specialybę.“

A. Fledžinskas pabrėžė ir šiuo metu Švietimo ir mokslo ministeriją purtančias problemas. Anot jo, ministerija jau kelerius metus kalbėjo apie būsimus pokyčius, tačiau konkrečiai niekas nepaaiškino, o pranešus apie reformas nenorėjo kalbėtis.

„Galiu įvardyti, kiek kolegijoms buvo skirta susitikimų iš ministrės pusės, kai ministrė atsidūrė savo poste, – teigė A. Fledžinskas ir suskaičiavo. – Bendrai praleidome 35 minutes, o paskutinis susitikimas truko 25 minutes.“

Ministrė J. Petrauskienė, prieš kelis mėnesius, pristatydama būsimas stojimų naujoves, įvardijo, kad „laikas nukarūnuoti brandos egzaminus“. Į spaudos konferenciją susirinkę specialistai teigė, kad toks sprendimas – skaičiuoti tik bendrus pasiekimų vidurkius – taip pat rizikingas, nes, kaip jau buvo minėta, regionuose pažymiai dažnai būna viršijantys mokinių gebėjimus.

Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas

Sudarant dalykinį universitetų bakalaurų reitingą, pirmiausia atsižvelgta į darbdavių nuomonę. Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2194 darbdavių, kuris universitetas geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 30 proc. viso vertinimo svorio).

Vertinti ir atlyginimai. Remiantis MOSTA specialistų stebėjimo įrankiu, įvertinti ir konkrečių studijų krypčių 2012–2016 m. laidų alumnų atlyginimai – 5 taškų svoris.

Remiamasi ir kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnų įsidarbinimas (MOSTA duomenys) – 5 taškų svoris.

20 proc. viso vertinimo svorio sudaro konkretaus universiteto konkrečios studijų krypties stojantieji (geriausi abiturientai, t..y. tie, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100) (LAMA BPO duomenys).

Dar 20 proc. viso vertinimo svorio sudaro visų priimtųjų konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis (LAMA BPO duomenys).

Remiantis LAMA BPO duomenimis buvo išskirtas ir minimalus balas, su kuriuo jaunuoliai buvo priimami į vertinamos krypties studijas. Tam suteikta dar 20 proc. viso vertinimo svorio.

Greta šio reitingo palyginimui pateikiami duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas (VU) pirmauja 29-iose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, 12-oje pirmauja Kauno technologijos universitetas (KTU), 8-iose – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Beje, VU ir KTU, lyginant su SKVC duomenimis, pagerino rezultatus, o VGTU, nors ir yra trečioje vietoje, pernai buvo įvertintas geriau.

Suprastėjo ir Vytauto didžiojo universiteto rezultatai, o Klaipėdos universiteto kilo kone dvigubai: pernai pirmavo vos dvejose studijų kryptyse, o šįmet – net penkiose.

Nekito Vilniaus dailės, Lietuvos muzikos ir teatro, Gen. J. Žemaičio akademijų ir Lietuvos sporto universiteto rezultatai.

Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas:

Vilniaus universitetas yra pirmas 29-iose (pernai buvo 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Kauno technologijos universitetas pirmas yra 12-oje (pernai buvo 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 8-iose (pernai buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.

Klaipėdos universitetas yra pirmas 5-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus dailės akademija pirma, kaip ir pernai, yra 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai) vienoje vertintoje bakalaurų
rengimo studijų kryptyje.

Dalykinis universitetų magistrų reitingas

Sudarant dalykinį universitetų magistrų reitingą sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2194 darbdavių (ši darbdavių nuomonė sudaro 40 proc. viso vertinimo svorio).

Taip pat buvo lyginama, kokius atlyginimus (remiantis MOSTA specialistų stebėjimo įrankiu) gauna kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų magistrai – 5 taškų svoris.

5 taškų svorį sudaro duomenys, kaip įsidarbino (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų magistrai.

Buvo remiamasi moksliškumo rodikliais (šįkart žurnalas „Reitingai“ rėmėsi naujausiu Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų 2016 ir 2017 m. mokslo (meno) darbų ekspertiniu vertinimu. Šis parametras sudarė 30 proc. viso reitingo svorio;

Dar vienas šio vertinimo kriterijus – kiek (remiantis Lietuvos mokslo tarybos duomenimis) kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. (Šį parametrą vertinome 20 taškų.)

Tam, kad kiekvienas skaitantysis ir vertinantysis šį reitingą galėtų įsitikinti jo objektyvumu, šalia pateikiamas ir SKVC atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

Tiesa, vertinant biomedicinos krypties medicinos, odontologijos, farmacijos ir veterinarijos krypčių specialistų rengimą buvo vertinimo išimčių (nes šios krypties studijos yra laipsnio nesuteikiančios).

Tad buvo vertinta: darbdavių nuomonė (25 tšk.), moksliškumas (pagal LMT duomenis) – 25 tšk.); doktorantūros vietų skaičius (10 tšk.); priimtų geriausių studentų skaičius (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių balų vidurkis – (10 tšk.); priimtųjų pirmakursių su žemiausiu balu skaičius – (10 tšk.); įsidarbinimas – (5 tšk.), gaunamas atlyginimas – (5 tšk.)

Dalykinis universitetų magistrų reitingas:

VU yra pirmas 34-iose (pernai buvo trisdešimt vienoje) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyje.

VGTU yra pirmas 10-yje (pernai buvo 7-iose) vertintų magistrų rengimo studijų krypčių.

KTU yra pirmas, kaip ir pernai, 8-iose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

LSMU yra pirmas 6-iose (pernai buvo 5-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

VDU yra pirmas 5-ose (pernai buvo dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

MRU yra pirmas, kaip ir pernai, 3-ose kryptyse.

LMTA yra pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

VDA yra pirma, kaip ir pernai, 3-iose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

ASU yra pirmas 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

KU yra pirmas 1-oje (pernai buvo keturose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.

ŠU pirmas yra vienoje vertintoje studijų kryptyje.

LSU, kaip ir pernai, pirmuja vienoje kryptyje.

Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas

Sudarant dalykinį (specialistų) kolegijų reitingą buvo remiamasi tais pačiais duomenimis, kaip ir sudarant dalykinį (specialistų) universitetų bakalaurų reitingą.

Susumavus duomenis paaiškėjo, kad pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje liko Kauno kolegija, o trečioje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.

Dalykinis (specialistų) kolegijų reitingas:

Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje (pernai buvo 18-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.

Kauno kolegija pirma yra 14-oje (pernai buvo 15-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.

Kauno technikos kolegija pirma dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma, kaip ir pernai, yra dviejose vertintose studijų kryptyse.
Klaipėdos valstybinė kolegija, kaip ir pernai, pirma yra 2-ose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.

Utenos kolegija pirmauja vienoje vertintoje studijų kryptyje.

Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.