„Mėgstamiausias šios vyriausybės žodis – reforma. Bet panašu, kad su reformomis buvo persistengta“ – pristatydamas rezultatus kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir įvardijo šiuo metu švietimo sistemoje vykstančius pokyčius: mokytojų apmokėjimas, prailginti mokslo metai, universitetų jungimai, perversmai profesinėse mokyklose, kolegijose įsisiūbuojanti pertvarka, stojimo sąlygų keitimai, brandos egzaminų nuvertinimas, vadovėlių sistemos skaidrinimas, mokytojų rengimo sistemos kūrimas, mokytojų kvalifikacijos pokyčiai, ministerijos institucijų auditas ir kiti.

„Bendruomenė labai stipriai įaudrinta, – pokyčius įvardijęs teigė G. Sarafinas. – Jau gerą pusmetį negirdžiu žodžio „kokybė“.“

G. Sarafinas teigė, kad mokslo metų prailginimas nebuvo teisingai apsvarstytas, nes mokiniai birželio mėnesį mokyklose žiūrėjo filmus, o ne mokėsi. „Žiūrėjo filmą „Bukas ir bukesnis“, – teigė G. Sarafinas. – Ir gavosi tas „Bukas ir bukesnis“.“

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus teigimu, mokytojams taip pat reiktų mokėti už kokybę. „Lietuvoje yra sočiai mokytojų, kurių mokiniai visi iki vieno nepasiekia geresnių rezultatų nei ketvertas“, – teigė redaktorius.

G. Sarafinas prisiminė, kad kadaise buvo nuspręsta, kad į gimnazijas bus priimti tik tie mokiniai, kurie geba mokytis, bet tai nebuvo įgyvendinta: „Šiandien į gimnazijas priima visus, kurie eina“.

Jo teigimu, nepanašu, kad po šių mokslo metų pasiekimai pagerės. „Jau visą mėnesį tūkstančiai mokinių nesimoko, šimtai imokyklų neveikia, todėl kitais metais tikrai nebus taip, kad rezultatai pagerės“, – tvirtino G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad toks tyrimas atliekamas jau šeštus metus. Jos teigimu, 40-50 procentų mokinių egzaminų rezultatų nekoreliuoja su metiniais pažymiais.

J. Kučinskaitė įvardijo, kad tokia tendencija pastebima pagrindninių dalykų rezultatuose.

Valstybinių brandos egzaminų neišlaiko ir dešimtukininkai. „Negalima sakyti, kad tai stresas, – teigė J. Kučinskaitė. – Ypatingai pažymiai užaukštinti regionų mokyklose, tuo tarpu didmiesčiuose mokinių pažymiai būna kur kas žemesni nei vėliau būna išlaikomi egzaminai.“

Pirmą kartą buvo atliktas tyrimas ir apie mokyklas, kuriose kuriama didžiausia pridėtinė vertė. Kaip pažymėjo G. Sarafinas, ne visose mokyklose suderinama ir gera atmosfera, ir geri rezultatai.

Buvo pristatyti ir savivaldybių reitingai, kuriais remiantis paaiškėjo, kad kai kuriuos dalykus skirtingose savivaldybėse vaikai išmoksta skirtingai. Pavyzdžiui, tai, kad vaikai Kalvarijos , Skuodo ir Pagėgių savivaldybėje išmoks informatikos, tikimybė labai nedidelė. Šiose savivaldybėse 90 proc. mokinių gavo mažiau nei 36 balus iš šimto.

Matematikos prasčiausiai išmoksta Trakų, Pagėgių, Joniškio, Neringos ar Kelmės savivaldybėse. G. Sarafino teigimu, šiose savivaldybėse net 90 procentų jaunuolių iš matematikos egzamino gavo mažiau nei 36 balus iš šimto.

Tačiau reitingų sudarytojai pastebi ir dar vieną tendenciją – puikiai išlaikomas anglų kalbos egzaminas. „Visose Lietuvos savivaldybėse anglų kalbos egzaminą gerai ir puikiai išlaiko daugiau nei po du trečdalius mokinių“, – tvirtino G. Sarafinas.

Pateiktuose reitinguose yra mokyklų, kurios pademonstravo didžiulius šuolius, kai iš kone 300 vietos pakilo iki 50. Tokie šuoliai reitingų sudarytojų nestebina. J. Kučinskaitės teigimu, tokios mokyklos dažniausiai būna tos, kuriose mokosi vos keli abiturientai, tad, susumavus rezultatus, jei vienas ar keli mokiniai pademonstruoja puikias žinias, reitingai ir šokteli.

Dalykinis gimnazijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ išskyrė po 50 iš apie 400 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Lietuvių kalbos, kaip rodo 2018 m. VBE rezultatai, geriausiai mokinius išmoko: Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogai.

Anglų kalbą stipriausiai moko: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.

Rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net 13 mokyklų mokinių, laikiusių šį egzaminą, rezultatai siekia 100: VGTU inžinerijos licėjaus, Klaipėdos H. Zudermano, Šiaulių J. Janonio, Vilniaus raj., Paberžės šv. S. Kostkos, Alytaus Jotvingių, Klaipėdos licėjaus, Kauno A. Smetonos, Kauno raj. Garliavos J. Lukšos, Klaipėdos E. Balsio menų, Utenos A. Šapokos, Prienų „Žiburio“, Vilniaus krikščionių bei Menachemo namų gimnazijos pedagogai.

Vokiečių kalbos VBE bei tarptautinį egzaminą sėkmingiausiai išlaikė: Vilniaus jėzuitų, KTU gimnazijos, Kauno raj. Akademijos U. Karvelis, Kauno raj. Raudondvario, Klaipėdos Vydūno, Mažeikių M. Račkausko, Plungės raj. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šiaulių J. Janonio, Šiaulių S. Daukanto, tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje mokiniai.

Prancūzų kalbos: geriausiai išmoko Vilniaus Žvėryno, Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos pedagogai.

Istorijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjaus, KTU gimnzijos ir Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos pedagogai.

Matematikos: Vilniaus licėjaus ir Klaipėdos licėjaus pedagogai.

IT: „VIMS – tarptautinės Meridian mokyklos“, Ukmergės raj. Taujėnų gimnazijos bei Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pedagogai.

Fizikos: Alytaus raj. Simno, LSMU gimnazijos ir Vilniaus krikščionių gimnazijos pedagogai.

Chemijos: Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus mokytojai.

Biologijos: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojai.

Geografijos: KTU gimnazijos pedagogai.

Tiesa, kaip šių mokslo metų pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje informavo dabar jau atleistoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, netrukus valstybiniai brandos egzaminai (kurių tikslas buvo pakeisti pasenusią stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri galiojo iki 1993 m., kuomet abiturientai laikydavo atskirus baigiamuosius ir atskirus stojamuosius egzaminus kiekvienoje aukštojoje mokykloje) būsią „nukarūnuoti“ tai yra tapsią ne tokie reikšmingi stojant į šalies aukštąsias mokyklas. Girdi, VBE galį atstoti mokinių vienuoliktoje bei dvyliktoje klasėse turėti metiniai trimestrų pažymiai bei vadinami brandos darbai.

Tiesa, net nuo 45 proc. iki pusės visų šalies mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų VBE pažymiais.

O ir kasmet po keletą procentų buvusių mokyklų „dešimtukininkų“ neišlaiko nuo vienos iki keleto disciplinų bei atvirkščiai – daugybė vaikų yra „nuvertinti“. Štai, kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro viešai skelbiami duomenys, net vienuolika 2018 metų laidos abiturientų, turėjusių metiniame trimestre 9-ukus, neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

Tiesa, šis egzaminas neretai yra subjektyvus, tad žvilgterkime į „objektyvesnių“ disciplinų VBE, kuriuos turėtų išlaikyti net penktokai – šeštokai (mat ir tokių užduočių esama VBE) statistiką. Pasirodo, keturi matematikos „dešimtukininkai“ neišlaikė matematikos VBE ir – net 32 „devintukininkai“. Biologijos VBE neišlaikė trys „devintukininkai, fizikos VBE – vienas „dešimtukininkas ir trys „devintukininkai“, istorijos VBE – trys „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, geografijos VBE – vienas „dešimtukininkas“, informacinių technologijų VBE – devyni „dešimtukininkai“ ir septyni „devintukininkai“, o anglų kalbos VBE – du „devintukininkai“.
Mokinių metinių trimestrų rezultatai, palyginti su VBE rezultatais skiriasi nuo 1 iki net 5 balų.

Mokyklos, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kokios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, tai yra garantuoja ne tik aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui patirti asmeninę mokymosi sėkmę.

Deja, kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų, arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški.

Abu dalykus geba suderinti tik šios gimnazijos:

1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija

2. Vilniaus Gabijos gimnazija

3. Kauno B. Brazdžionio mokykla

4. LSMU gimnazija

5. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija

6. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija.

7. Platelių gimnazija.

8. Neringos gimnazija.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus

Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2018 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių reitingą. Iš 60-ies savivaldybių geriausi mokinių pasiekimai:

1. Vilniaus mieste

2. Kauno mieste

3. Klaipėdos rajone

4. Palangos mieste

5. Kėdainių rajone

6. Marijampolės sav.

7. Klaipėdos mieste

8. Šiaulių mieste

9. Druskininkų sav.

10. Mažeikių rajone

Olimpiadų reitingas

Tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria: Vilniaus m-kla – darželis „Vaivorykštė“, Vilniaus Filaretų pradinė mokykla, Karalienės Mortos mokykla, KTU inžinerijos licėjus, Vilniaus „Šaltinėlio“ privati mokykla.

Tarp progimnazistų daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų: Anykščių raj. Troškūnų K. Inčiūros, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijoje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje bei progimnazijoje „Magis“.

Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse: Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Varėnos raj. Valkininkų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ bei Vilniaus M. Biržiškos gimnazijose.

Na, o tarptautinėse olimpiadose sėkmė labiausiai lydėjo: Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientus. Jie Lietuvai laimėjo tiek aukso, tiek įvairių kitų spalvų medalių.