Kaip Eltai sakė Viešųjų pirkimų tarnybos patarėja viešiesiems ryšiams Sigita Arlauskienė, tarnyba nekeičia savo pozicijos ir siūlo perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimą dėl jo sąlygose esančių trūkumų. Taip pat siūlo iš esmės persvarstyti patį pirkimo modelį.
„Kadangi pirkimo objektas yra sudėtingas, galbūt reikėtų atsisakyti viešojo pirkimo ir rasti kitų būdų, kaip projekto įgyvendinimui pasitelkti specialistų, akademinės bendruomenės atstovų, praktikų. Perkančiajai organizacijai taip pat reikėtų surengti rinkos konsultacijas su švietimo bendruomene“, - pridūrė S. Arlauskienė.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, pirmadienį ŠMM gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą „dėl tam tikrų abejonių, susijusių su šiuo konkursu“.
Kaip antradienį spaudos konferencijoje tikino Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis, Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžė, kad pažeidimų nėra, bet siūlė atkreipti dėmesį į ekonominio naudingumo kriterijus.
„Jų nuomone, kai kurios nuostatos subjektyvios, mes tikrai tariamės, kalbamės su jais, žiūrime - mums ne tas pats, svarbu, kad patys geriausi ekspertai dalyvautų ugdymo turinio atnaujinime, kuris tęsis ketverius metus. Tai labai didelės vertės pirkimas“, - sakė G. Vaidelis.
ELTA primena, kad apie galimai neskaidriai UPC vykdomą beveik 8 mln. eurų vertės konkursą bendrojo ugdymo programoms atnaujinti savo paskyroje feisbuke paskelbė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys.
Kaip rašė D. Kuolys, rugsėjo 20-ąją kartu su dar keliais istorikais jis gavo glaustą ministerijoje dirbančio kolegos elektroninį laišką: „Laba diena, siunčiu žiniai“ su nuoroda į rugsėjo 10-ąją tyliai paskelbtą „viešąjį pirkimą“.
Pasak D. Kuolio, ŠMM pavaldus Ugdymo plėtotės centras pranešė, kad, įgyvendindamas projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, kurio vertė - 7 810 930 eurų, „vykdo pirkimą atviro konkurso būdų ir numato įsigyti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų ir jas lydinčios medžiagos rengimo paslaugas“.
Pasiūlymą nurodyta pateikti iki 2018 metų spalio 15 dienos.
D. Kuolys atkreipė dėmesį, kad ŠMM kvietė paslaugų teikėjus per 25 dienas suburti mokslininkų, mokytojų grupes, parengti ir pateikti išsamius projektus, kaip šios grupės sukurs naują bendrojo ugdymo turinį - nuo pirmos iki dvyliktos klasės, nuo dorinio, matematinio, kalbinio iki kūno kultūros ugdymo. Pirkimą laimėję paslaugų teikėjai neva turės iki kitų metų sausio 31 dienos parengti bendrųjų programų metmenis, o iki gegužės 31 dienos - programų projektus.
„Tokio pirkimo ir tokios avantiūristinės spartos Lietuvos švietimo istorijoje dar nėra buvę! Neteko girdėti, kad kurios kitos valstybės Švietimo ministerija „pirktų“ visą mokyklinio ugdymo turinį viešojo pirkimo būdu. Juk kalba - apie esmių esmę: ko mokysime, kaip ugdysime Lietuvos vaikus, kokius pamatus savo tautos ateičiai dėsime?
Dėl to laisva politinė bendruomenė viešai ir rimtai diskutuoja: visų pirma, sutaria dėl principų, bendrųjų tikslų, krypčių ir gairių, tada telkiasi kūrybingus protus gairėms išplėtoti ir įgyvendinti. Bet čia pokolonijinė Lietuva, užmiršusi visas Sąjūdžio laikų viešo tarimosi pamokas. Jos biurokratai uždaruose kabinetuose žaidžia ne tik Europos Sąjungos, Lietuvos biudžeto milijonais, bet ir mūsų vaikų, mūsų visuomenės likimu“, - piktinosi D. Kuolys.
Paradoksu kultūrologas vadino tai, kad ŠMM kasdien publikuoja pranešimus spaudai apie įvairiausius nutikimus - net Lietuvos regionuose vykstančias mokytojų konsultacijas, tačiau nė vieno pranešimo - apie patį svarbiausią ministerijos projektą.
„Tačiau šiuose dokumentuose pranešami du keisti, vienas kitam prieštaraujantys, dalykai: „2018 m. atnaujinamos visų dalykų bendrojo ugdymo programos„; 2018 m. lapkritį „pradeda veikti 9 ekspertų grupės ugdymo turiniui atnaujinti, vyksta viešosios konsultacijos“!!! Ir kas su kuo lapkritį dėl naujo ugdymo turinio „viešai konsultuosis“ - spalį „pirkimo objektą“ įsigijęs „paslaugos teikėjas“ su „paslaugos pirkėju“?“ - klausia D. Kuolys.
Gavęs minėtą elektroninę žinutę iš ministerijos, jis rašo išsyk persiuntęs ją ir kitiems kolegoms, kuriems mokyklinis ugdymo turinys rūpi.
Pirmadienį ŠMM išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad socialiniuose tinkluose paskleista informacija apie Ugdymo plėtotės centro konkursą pirkti ugdymo programų rengimo paslaugas kai kur prasilenkia su tiesa.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro G. Kazakevičiaus, programų rengimo paslaugos pirkimas nėra išimtis, programas ir anksčiau atnaujindavo darbo grupės, kurių paslaugos būdavo perkamos viešojo pirkimo būdu.
Pavyzdžiui, 2016 metais atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą irgi rengė samdyta darbo grupė, į jos sudėtį įėjo ir dr. D. Kuolys. Jo paviešintoje informacijoje minima nuo vasaros dirbanti darbo grupė nerengia programų, jų funkcija - konsultacinė, patariamoji, ji koordinuoja visą ugdymo turinio atnaujinimą pradedant mokymo programomis ir baigiant mokinių vertinimu. Jos nariams nėra mokama už dalyvavimą grupės veikloje.
Ekspertų grupės perkamos būtent dalykiniam turiniui.
Kaip skelbė ELTA, Ugdymo plėtotės centras yra Švietimo ir mokslo ministerijos padalinys. Jo misija - užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turinio kokybę, būtiną tvariai šalies pažangai.
Pasak Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio, metinis Ugdymo plėtotės centro biudžetas yra beveik 1,2 mln. (1 170 000) eurų.
Bendra administruojamų ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų suma - daugiau nei 21 mln. (21 106 705) eurų.
