Kol nesusitars – atlyginimo nebus
Kalvarijoje gyvenanti mokytoja DELFI pasakojo, kad derybos dėl darbo užmokesčio vis dar tęsiasi. „Niekas neaiškėja, yra daug neaiškumų, – kalbėjo mokytoja dirbanti Eglė. – Jaučiamės labai nesaugiai, jaučiasi įtampa, kuri trukdo darbui. Jaučiame nesaugumą, netikrumo jausmą dėl ateities ir dėl atlyginimų. Sklinda gandai, kad atlyginimų niekas nemokės, kol nepasirašysime sutikimų dirbti pakeistomis sąlygomis.“
Mokytoja teigė, kad plano, ką reikėtų daryti, neturi, tačiau deda visas pastangas, kad susitarimas būtų priimtas anksčiau nei ištuštėtų kišenės. „Pasikvietėme savo profesinės sąjungos pirmininką ir teisininką. Jie atvyks į mūsų gimnaziją. Tikimės, kad ledai pajudės ir jie padės mus išspręsti šitas problemas“, – kalbėjo mokytoja.
Pedagogės teigimu, aplinkinėse mokyklose dirbantys mokytojai jau sutarė dėl etatinio užmokesčio. „Kitose mokyklose, kiek žinau, viskas jau suderinta, o pas mus iki šios dienos yra neaiškumų“, – teigė mokytoja.
Jos teigimu, neatitikimų rado ir skaičiuoklėje. „Suvedę visus duomenis, randame trūkumų. Pavyzdžiui, pradinėms klasėms už 23 valandas – 0,96 etato, o pagal lentelę suskaičiavus visus duomenis išeina 1,14 etato, – įvardijo mokytoja Eglė. – Net skaičiuoklėje randame netikslumų.“
Įtampa vis dar tvyro
Panevėžio muzikos mokyklos fortepijono mokytoja, koncertmeisterė Audronė Sakalauskienė pasakojo, kad jau gavo darbo pasikeitimo įspėjimus, kai kurie mokytojai jau ir sutiko su jais, bet ir vėl atsirado neaiškumų.
„Tie žmonės, kurie turi 28 kontaktines valandas, o bendruomenines tik dvi, tai jie per mėnesį netenka daugiau kaip 90 eurų, – skaičiavo mokytoja A. Sakalauskienė. – Liūdna. Bet tikiuosi, kad mes tai išspręsime gražiuoju, nereikės ginčų komisijos.“
Mokytoja nesvarsto tokios galimybės, kad susitarimas gali užtrukti iki kito mėnesio. „Net neabejoju (kad susitars – DELFI)“, – teigė mokytoja.
Ji pabrėžė, kad tas mokytojas, kuris pernai turėjo tiek pat valandų, kiek ir šįmet, turėtų gauti tokį patį atlyginimą. „Tačiau keli mūsų mokytojai užkliuvo su šiuo dalyku. Būtų gavę mažesnį atlyginimą“, – įvardijo mokytoja.
Pedagogė įvardijo, kad jos mokykloje situacija jau rimsta ir jau netrukus tikėtinas susitarimas, tačiau neslėpė – kai kuriose mokyklose vis dar vyksta didelė sumaištis. „Kiekvienas vadovas turbūt stengiasi skaičiuoti taip, kaip supranta. Tikslios pagalbos iš Švietimo ir mokslo ministerijos, manau, neturi nei mokytojai, nei administracija. Tarp mokytojų sukelta baisi sumaištis“, – teigė A. Sakalauskienė.
Mokytojai teigia, kad, bendraudama su kolegomis, visur mato tokią pačią sumaištį. „Buvo mūsų, mokytojų, suvažiavimas, kuriame dalyvavo ne tik bendrojo, bet ir neformalaus ugdymo mokytojai. Toks įspūdis, kad Lietuvoje kiekviena mokykla skaičiuoja kitaip, taip, kaip supranta. Mes nė vienas mokytojas nesuprantame, kodėl rugsėjo pabaigoje turėtume ne mokyti groti fortepijonu, o eiti kažką skaičiuoti, atsidaryti skaičiuokles! Absurdas! – piktinosi pedagogė. – Manau, kad šis etatinio apmokėjimo modelis yra vienos nakties darbas. Mokytojai yra sunerimę dėl sumažėjusių atlyginimų, o kas kenčia? Mokinių ugdymo kokybė.“
A. Sakalauskienės teigimu, šioje sistemoje labai trūksta paprasčiausio aiškumo.
Mokytojai masiškai išeina iš darbo
Po du, po penkis, po septynis – iš mokyklų išeinančius mokytojus vardija Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Pirmininkas DELFI teigė, kad sumaištis vis dar tęsiasi, o Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pastangos sistemos išaiškinimui esą nėra veiksmingos.
Tačiau pirmininkas turi ir gerų žinių – visi mokytojai gavo avansus. „Visi džiaugiasi, tik kai kuriose mokyklose vis dar yra nerimo, – geras žinias blogomis užgožė pirmininkas. – Ten, kur sistemos dar nepatvirtintos, neaišku, ar bus atlyginimai. Vadovai sako, kad nemokės atlyginimų, jei nebus susitarta dėl užmokesčio sistemos, o mūsų manymu, negali nemokėti, tada skaičiuosime delspinigius. Kaip iš tikrųjų bus, nežinome.“
A. Navickas teigė, kad apie 90 procentų mokyklų jau yra susitarę, tačiau likusios vis dar nežinioje. Profesinės sąjungos pirmininkas svarstė, kad susitarimai gali būti priimti ir paskutinėmis mėnesio dienomis.
„Bet neaišku, kaip bus spalį. Tai mokytojai negaus atlyginimo, jei nėra sutarta? Ar kaip? Ar gaus pagal seną tvarką? O kaip pagal seną?“ – svarstė A. Navickas.
Tiesa, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad tose mokyklose, kur veikia profesinės sąjungos, buvo keliami klausimai ir ieškoma geriausio sprendimo, o kur nėra – nežinia. „Greičiausiai visi sutikę ir pasirašę ant tų vadinamų baltų lapų, kur buvo pasiūlyta keisti darbo sąlygas ir tiesiog nenurodyti konkretūs dalykai, – teigė A. Navickas. – O ten, kur bando susitari ir įdiegti tą sistemą, reikia išgryninti, kiek bus mokama už renginius, įvairius posėdžius, pasitarimus, konsultacijas. Tai nėra lengva, tai sakėme ir prieš įvedant sistemą, kad, pavyzdžiui, ką daryti, jei posėdžiui skaičiuojama valanda, o posėdis užtruko 30 min. Tai ar žmogus turi grąžinti tuos pinigus už 30 min., ar reikia eiti kitą darbą dirbti? O jei užtruko pusantros valandos?“
Pirmininko teigimu, kai kurias detales reikia tiesiog susitarti, o jei pusės nesutaria – priimti bendrą sutarimą kone neįmanoma.
A. Navicko teigimu, tai nėra pavienių mokytojų problema. „Visa mokykla - arba sutaria, arba nesutaria. Jei vienas nesutarsi, tai tave kaip ir atleis, o jei mokykla nesutaria dėl visos sistemos, kaip bus skaičiuojama, tai visos mokyklos juk neatleisi, reikia tartis ir ieškoti išeičių“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas.
A. Navickas teigė, kad reformos sąmyšio neatlaikę mokytojai nusprendžia tiesiog ieškotis kito darbo. „Po du, po penkis, po septynis, – iš darbo išeinančius mokytojus skaičiavo pirmininkas. – Tai neretas reiškinys. Yra tokių atvejų, kad kai suserga mokytojas, neberanda, kuo jį pakeisti.“
Kritikuoja ministerijos pagalbą
Rugsėjo viduryje ŠMM skelbė, kad turą po Lietuvą pradeda etatinio modelio koordinavimo grupė. Ministerijos teigimu, atsakingi asmenys lankėsi savivaldybėse, kur susitiko su mokyklų vadovai ir šveitimo specialistais bei tarėsi dėl pagalbos įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį.
Ministerija taip pat rengė ir tiesiogines transliacijas, kurių metu buvo kalbama apie kylančius neaiškumus. Vis dėlto ši pagalba, anot profesinės sąjungos pirmininko, buvo bevaisė.
„Tos priemonės visiškai dekoratyvios“, – teigė pirmininkas ir pridūrė, kad prisiskambinti į ministeriją pavyksta kartą per savaitę ar dvi, o atsakymų raštu nesulaukia.
Pirmininko teigimu, trūksta tokių pagalbininkų, kurie atvažiuotų ir paaiškintų kylančius neaiškumus. „Ministerija teigia, kad mokyklose neturi likti darbų, kurie yra nereikalingi ar panašiai. O mokyklos ir nesusitaria, kiek už vieną ar kitą darbą reikia mokėti. Būtų gerai, kad ministerija atvažiuotų ir pasakytų, kurie darbai yra nereikalingi. Kai susėda visas kolektyvas, visi sako, kad visi darbai reikalingi, – kalbėjo A. Navickas. – Pinigų neskiria, sako, susitarkite.“
A. Navicko teigimu, dažnai kyla klausimas, ar skirta pakankamai etatų atlikti visus darbus.
O kas bus tose mokyklose, kur niekas taip ir nesusitars? „Tada vadovas griežtai trenks kumščiu ir privers kažkaip dirbti. Nors nežinau, kaip ta vertinti – kaip lažą, jei tai nėra galutinai sutarta darbo sutartyse?“ – retoriškai klausė A. Navickas.
Tiesa, pirmininko teigimu, kai kurie tiesiog nulenkia galvą ir sutinka.
Ministerija: klausimų dėl etatinio beveik nebekyla
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas DELFI teigė, kad aktyviai bendrauja su mokytojais bei mokyklų vadovais, stengiasi spręsti kylančius klausimus ir problemas, tačiau pridūrė, kad klausimų dėl darbo užmokesčio beveik nebekyla – mokyklos esą jau beveik išsprendė šiuos klausimus.
„Kone kasdien susitinkame su mokytojais, mokyklų vadovais visoje Lietuvoje, konsultuojame, kalbamės ir pastebime, kad klausimų dėl etatinio beveik nebekyla, absoliuti dauguma mokyklų susiskaičiavo ir susidėliojo. Subūrus etatinio koordinavimo grupę, per 1,5 savaitės buvo surengta 10 vizitų po šalies regionus, kur mobilios grupės susitiko su mokytojais, mokyklų vadovais ir savivaldybių švietimo darbuotojais“, – įvardijo Švietimo ministrės patarėjas.
A. Varanauskas teigė, kad kai kurios mokyklos visus klausimus išsprendė dar prieš mokslo metus, todėl stebisi, kad kai kuriose mokyklose derybos vyksta iki šiol. „Kai kurie mokyklų direktoriai stebisi, kad kažkam dar neaišku, nes patys jau vasaros pabaigoje viską susitvarkė: etatus, pareigybes, – teigė A. Varanauskas. – Pastebėjome, kad reikalai juda kur kas greičiau ten, kur mokykloms aktyviai padeda savivaldybės, suburia mokyklų vadovus, konsultuoja, ypač darbo teisės klausimais, nes pereinant prie naujos darbo apmokėjimo tvarkos paaiškėjo, kad kai kur mokytojai neturi net darbo sutarčių, nors jos turėjo būti pasirašytos labai seniai, tai įprasta visų dirbančiųjų praktika.“
Beje, jo teigimu, mokytojų mažėja ne dėl reformos nesklandumų. „Pedagogų mažėja, nes kasmet mažėja ir mokinių. O kai kurių dalykų mokytojų trūkumas atsiranda dėl keliolika metų ignoruotos pedagogų prognozių ir nesiimtų veiksmų. Tačiau mokytojų šiemet nemažėja labiau nei ankstesniais metais. Kaip ir kasmet, žinoma, dalis pedagogų išeina iš mokyklų, jų išeitinėms Švietimo ir mokslo ministerija šiemet skiria daugiau kaip 3 mln. eurų“, – įvardijo A. Varanauskas.
Didelė problema yra ir mokytojų krūviai, kurią bando spręsti ir nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. „Iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val.) krūviu. Buvo mokama tik už pamokas, pasirengimą joms ir mokinių darbų taisymą – net jei mokytojas ir turėdavo kitų veiklų (dauguma jų turi), už tai nebuvo mokama. Nuo rugsėjo tai ištaisyta, mokytojai gaus atlygį ir už kitas veiklas“, – teigė ministerijos atstovas.
Švietimo ministrės patarėjas DELFI teigė, kad ir toliau konsultuos tuos pedagogus, kurie vis dar turi neatsakytų klausimų. „Diegiant etatinį, toliau mokykloms pagalba teikia konsultantai, Teisės klinika, gerosiomis patirtimis dalijamasi sėdmaišių diskusijose ministerijoje, tęsiasi kas savaitinė klausimų-atsakymų tiesioginės transliacijos ŠMM socialinėje erdvėje“, – įvardijo A. Varanauskas.