Seimas paskutinėmis birželio dienomis pritarė, kad nuo šių mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklose būtų įvedamas etatinis pedagogų darbo apmokėjimas. ŠMM jau anksčiau yra skelbusi, kad per ateinančius dvejus metus mokytojų atlyginimams bus papildomai skiriama 95 mln. eurų. Dalis šios sumos – 17,4 mln. eurų – bus skiriama jau nuo rugsėjo 1-osios.
Taip pat skelbta, kad jau kitąmet vidutinis mokytojų darbo užmokestis kils penktadaliu ir peržengs 1000 eurų ribą. Toks augimas numatytas pereinant prie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelio, kai mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik už pamokas ir pasiruošimą joms.
Parlamentui priėmus sprendimą, mokykloms buvo palikta vos pora mėnesių pasiruošti naujos darbo apmokėjimo sistemos įvedimui. Jau tada nerimauta, kad likusio laiko neužteks, o atostogų išeinantys mokytojai nežino, ką ras rugsėjį grįžę į darbus. Dabar panašu, kad nors naujovė mokyklose rugsėjį jau veiks, kai kuriems pedagogams vis dar neaišku, ar dėl jos nemažės jų gaunamas atlygis.
Pirmieji metai – pereinamieji
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad mokykloms nieko daugiau nei ankstesniais mokslo metais ruoštis nereikia. Pasak jo, etatai yra paskirstyti, valandų kiekis, klasių komplektai ir ugdymo planas jau žinomi.
Anot A. Jurgelevičiaus, pamokos mokytojams yra paskirstomos išeinant į atostogas, o valandos už papildomus darbus bus paskirstytos mokytojams grįžus po atostogų.
„Realiai viskas susidėlios iki rugsėjo mėnesio 15–20 dienos, kada bus patvirtintos tarifikacijos ir bus pradėti skaičiuoti pilni atlyginimai“, – sakė jis, pridurdamas, kad viešumoje sklindančios kalbos, jog modelio įvedimui nebus spėta pasiruošti, yra iracionalus reiškinys.
Pasak jo, labiausiai nerimauja mokyklų vadovai, kurie turės išsiaiškinti iš pedagogo reikalaujamus darbus ir parengti jų pareigybės aprašymus. Iki šiol, kaip sakė A. Jurgelevičius, visi mokytojai, nepriklausomai nuo to, ar dėstė lietuvių kalbą, ar, tarkime, kūno kultūrą, turėjo vieną pareigybės aprašymą. Įvedus naują sistemą kiekvienas mokytojas turės atskirą pareigybės aprašymą.
Kaip sakė A. Jurgelevičius, mokyklų vadovų nerimą perima mokytojai. Prie kylančios panikos, pasak profsąjungos vadovo, prisideda ir modelio įvedimui nepritariantys politikai. Jo teigimu, etatinio modelio klausimai turėjo būti išspręsti jau seniai: „Tai buvo kraujuojanti žaizda. Manau, kad jie dabar niršta ant „valstiečių“, kad jiems užteko drąsos ir pinigų padaryti tai.“
Visgi A. Jurgelevičius teigė, kad etatinio modelio įvedimas bus ilgalaikis procesas ir tikėtis, kad jau nuo rugsėjo 1-osios jis veiks be kliūčių, nereikėtų.
„Prognozuoju, kad šie mokslo metais bus tokie pereinamieji. Iš esmės etatinis darbo apmokėjimas nėra kažkas naujo, tai dabartinės situacijos sutvarkymas, sunorminimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas apie kai kurių mokytojų nerimą, kad įvedus naujovę sumažės jų gaunami atlyginimai, A. Jurgelevičius patikino, kad įstatyminių prielaidų tam nėra, nes koeficientai už valandą lieka tokie pat, priedai nebus naikinami, o taip pat atsiranda apmokėjimas už papildomus darbus.
„Be abejo, atsiras tokių, kam sumažės, nes jiems sumažės pamokų. Ar etatinis, ar ne, atlyginimą iš esmės lemia turimų pamokų skaičius. Bus tokių žmonių, bet jiems mažėtų jei ir nebūtų etatinio. Pats etatinis [apmokėjimas], nematau kur galėtų sumažinti atlyginimą, jei viskas bus teisingai skaičiuojama ir dėliojama“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Neaišku, ar pasieks žadėti pinigai?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė nemanantis, kad šiuo metu kažkas ruošiasi etatinio modelio įvedimui, nes daugelis mokyklų vadovų atostogauja.
„Nebent atskiri mokyklų vadovai gal gilinasi į tuos dokumentus, kurie buvo priimti birželio pabaigoje. Manau, kad sistema veiks. Nespėti negali. Manau, kad mokyklų vadovai gaus nurodymus, kiek turės tų etatų, juos išdalins pagal vyriausybės nutarimus ir įstatymus.
Ar viskas vyks sklandžiai, ar bus visi patenkinti, tai čia jau kitas klausimas. Atsakymo į jį nesužinosime, kol neprasidės įgyvendinimas“, – sakė A. Navickas.
Daliai mokytojų nuogąstaujant dėl savo atlyginimų, A. Navickas teigia, kad kai kurių pedagogų darbo užmokesčiai mažės, nors, anot jo, ministerija tai ir neigia.
„Jie naudoja tokius argumentus, kad etatiniam skirti 95 mln. eurų. Tų milijonų mes nematome, nes išdėlioti per dvejus metus. Bet ar tie biudžetai bus patvirtinti ateityje, ar tie pinigai pasieks mokyklas – labai tuo abejojame. Manome, kad atlyginimai gali mažėti, bet to nesužinosime, kol neįgyvendins modelio“, – kalbėjo A. Navickas. Pasak jo, pedagogai negali būti tikri, kad Seimas kitais metais pritars papildomų pinigų skyrimui.
Vadovai didelių sunkumų nemato
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas sakė, kad daugelio mokyklų vadovai išeidami atostogų sekė visų teisės aktų projektus, jų svarstymus ir patvirtinimus. Anot jo, su bendruomenėmis jau iš dalies aptarti ir kitų metų mokytojų krūviai.
„Kokias klases turės, kiek valandų bus ir t. t. Manau, kad paruošiamąjį darbą daugelis mokyklų, jų vadovai, administracijos yra padarę. Daugelis vadovų planuoja, kad iš atostogų grįš rugpjūčio viduryje, tada sutvarkysime visus likusius dokumentus“, – komentavo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, LMVA asociacijos atstovai praėjusį mėnesį buvo pakviesti į susitikimą ŠMM, kuriame su ministre Jurgita Petrauskiene bei ministerijos specialistais tarėsi dėl etatinio modelio įvedimo. Jis teigė, kad ministrė patikino, jog bendruomenės neturėtų nerimauti, o kilus kokiems nesklandumams gali visada konsultuotis su ministerijos atstovais.
„Buvo iškomunikuota, kad tas procesas būtų organiškas, būtų neskubama, pasveriama, nors, aišku, laiko jau nelabai yra“, – kalbėjo LMVA prezidentas.
Paklaustas, kokie sunkumai gali iškilti mokyklų vadovams ruošiantis naujos tvarkos įvedimui, D. Žvirdauskas sakė, kad didelių sunkumų vadovai nemato. Pasak jo, anksčiau mokytojai skaičiuodavo, kiek valandų pradirba per savaitę, bet dabar turės etatą ir į jį įeis kontaktinės, nekontaktinės ir darbo bendruomenei valandos.
„Daugelis vadovų krūvius su savo bendruomenėmis yra aptarę, jau daugmaž žino, kiek bus klasių, mokinių. Mokytojas, ateidamas rugsėjį, jau žinos, su kuriomis klasėmis dirbs, kokių klausių auklėtojais bus, galbūt liks paderinti tokius dalykus, kaip ką jie bendruomenei naudingo darys.
O kalbant apie dokumentus – jei ten reikalingi pareigybių aprašai, tada aišku, kad reikės padirbėti. Daugelis jau projektus turi, tariasi tarpusavyje. LMVA inicijavo, kad reikia parengti paketą, susijusį su duomenų apsauga“, – kalbėjo LMVA prezidentas.
Pasak jo, į naujoves skirtingos organizacijos reaguoja skirtingai, todėl natūralu, kad įvedus etatinį apmokėjimą nutiks įvairių situacijų.
„Jeigu anksčiau pradėsime tai daryti, anksčiau išsikelsime sau tam tikrus uždavinius, kurie yra reglamentuoti nacionaliniuose teisės aktuose, greičiau pasieksime laukiamą kokybę“, – sakė D. Žvirdauskas.
Skirtingose mokyklose – skirtingas pasirengimas
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė, kad ministerija aktyviai stebi, kaip mokykloms ir savivaldybėms sekasi ruoštis etatinio modelio įvedimui. Pasak jo, siekiant sklandaus proceso ŠMM rengia konsultacijas, mokymus, taip pat veikia nemokama telefono linija, parengti aprašai, rekomendacijos.
„Tad informacijos mokykloms ir mokytojams pateikta išties labai daug. Kaip viena kolegė direktorė sakė – „klausimų dėl etatinio jau nebėra, dabar reikia tik sėsti ir dirbti“.
Savivaldybės ir mokyklos pasirinko skirtingas pasirengimo šiems pokyčiams taktikas – vieni tik išvydę teisės aktų projektus pradėjo modeliuoti galimas situacijas, kiti gi nusprendė neskubėti, išėjo atostogauti ir dabar grįžę imasi šių darbų. Visgi pagalbos yra daug ir tikrai nebus nepasiruošusių mokyklų ar savivaldybių šiems pokyčiams“, – komentavo A. Varanauskas.
Jo teigimu, ne visi mokyklų steigėjai, t. y. savivaldybės, skiria pakankamai dėmesio ir pagalbos savo mokykloms. Anot A. Varanausko, ne visos savivaldybės sugeba padėti mokykloms pasiskaičiuoti lėšas ar rasti atsakymus į keliamus klausimus. Nors mokyklos ir savivaldybės dar liepos pirmoje pusėje galėjo apskaičiuoti kiekvienos mokyklos preliminarų biudžetą, ŠMM žiniomis, ne visur taip įvyko.
„Tad siekdami padėti mokykloms, švietimo informacinėje sistemoje sukūrėme galimybę susigeneruoti preliminarias lėšų ataskaitas pagal naujas tvarkas, pagal šių metų mokinių skaičių, nes ateinančių metų mokinių skaičius tikslus bus tik rugsėjo pirmosiomis dienomis.
Mokyklos ir savivaldybės susiduria su skirtingais iššūkiais – vieniems sekasi sunkiau su skaičiavimais, kitiems daugiau iššūkių kyla su krūvio išdalinimu. Mokyklos, kuriose vyravo griežta hierarchija, dabar turi išmokti pereiti prie bendradarbiavimo ir susitarimų kultūros, tai nėra lengva, bet būtina, jei mes norime, kad mokytojai darbo vietoje jaustųsi gerai“, – teigė ministrės patarėjas.