Ar tikrai po šio pokyčio akademinių darbuotojų atlyginimai pralenkė vairuotojų uždarbį? Tokį klausimą iškėlė dėstytojų sambūrio „Paskutinis prioritetas“ atstovas VU docentas Antanas Kairys.
Feisbuke jis pasidalijo palyginimu: kiek siūloma uždirbti vairuotojams, o kiek uždirba VU docentai.
„Docento darbo užmokestis jau prilygsta vairuotojo atlyginimui“, – Lietuvos mokslų akademijoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) kasmetiniame Lietuvos studijų, mokslų ir inovacijų būklės apžvalgos pristatyme teigė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. Būtent po šios frazės socialiniame tinkle ir kilo ši diskusija.
Palygino – vairuotojai uždirba daugiau nei docentai
A. Kairys palygino mažiausią ir didžiausią darbo užmokestį, kuris šiuo metu siūlomas vairuotojams darbo skelbimų platformose. Mažiausias atlyginimas (neatskaičius mokesčių) siūlomas kepyklėlės vairuotojui – nuo 500 iki 600 eurų („CV Market“ duomenys). Vairuotojui keliami reikalavimai: B kategorijos vairuotojo pažymėjimas (2 metų stažas) ir lietuvių kalba, patirtis vairuotojo pozicijoje – privalumas.
Pelningiausias šiuo metu internetiniuose skelbimuose siūlomas darbas vairuotojui – tolimųjų reisų vairuotojo pozicija UAB „Esona“ (skelbiu.lt duomenys). Darbo pobūdis – 6 savaitės komandiruotėje, 2 – poilsis. Reikalinga patirtis, kvalifikacijos patvirtinimas. Už šį darbą siūlomas atlyginimas – 3050 Eur.
Tolimųjų reisų vairuotojui siūlomas atlyginimas – daugiau nei dvigubai didesnis nei VU profesoriaus darbo užmokestis (jei profesoriui nesuteiktas išskirtinio profesoriaus statusas).
Anot A. Kairio, docentams mokamas „absoliučiai nekonkurencingas atlyginimas“. „Aukščiausios kompetencijos mokslininko, kuris gali vesti į priekį Lietuvos mokslą, daryti inovacijas, kurios bus svarbios Lietuvai ir kels konkurencingumą pasaulyje, kuris ugdo naująją mokslininkų ir praktikų kartą atlyginimas geriausiu atveju svyruoja aplink vidutinį darbo užmokestį, o dažnai būna ir mažesnis“, – įvardijo A. Kairys.
Per pastaruosius metus VU darbuotojų atlyginimai pakilo apie 20 proc. Tačiau A. Kairys skaičiuoja, kad nors procentai, rodos, dideli, realiai apčiuopiamų rezultatų nedavė. „Skamba visai neblogai, bet kalbant, pavyzdžiui, apie jaunus specialistus, kurie pradeda dirbti – jų atlyginimas pasikeitė nuo 500 iki 600 eurų. Tai gali būti žmogus, kuris turi daktaro laipsnį, o „ant popieriaus“ gauna 714 Eur. Toks žmogus turi rengti gydytojus ar programuotojus, o visi žinome, kokie yra IT sektoriaus atlyginimų vidurkiai“, – kalbėjo A. Kairys.
Pašnekovas nuogąstauja, kad šiuo metu vykstanti mokesčių reforma nieko gero nežada: „Nuogąstaujame, kad toliau keliaujame viešojo sektoriaus skurdinimo link, vietoje to, kad stiprintume viešąjį sektorių ir skatintume jį.“
VU: būtina didinti investicijas į aukštąjį mokslą valstybiniu lygiu
„Rektorius savo pasisakyme buvo teisus, sakydamas, kad šiuo metu vieną didžiausių pridėtinių verčių kuriančio sektoriaus darbuotojai finansine prasme yra nepelnytai nuvertinami. Dažnu atveju iš tikrųjų docento laipsnį turintis asmuo aukštojoje mokykloje uždirba netgi kiek mažiau nei vidutiniškai uždirba vairuotojai ar daugybės kitų specialybių atstovai, kuriems tokia aukšta kvalifikacija atlikti darbus nėra reikalinga“, – DELFI teigė VU viešosios komunikacijos skyriaus vadovas Ervinas Spūdys.
Jis pridūrė, kad „niekas nenori priešinti šių sričių, nes visi darbuotojai yra reikalingi ir turi būti atitinkamai vertinami“. „Tačiau norima pasakyti, kad darbuotojams, kuriems reikalinga itin aukšta kvalifikacija, turėtų būti mokamas adekvatus atlyginimas už jų darbą. Dabartinė švietimo ir aukštojo mokslo finansavimo situacija lemia, kad į aukštąjį mokslą vis dar yra investuojama ir per mažai, ir neadekvačiai, su panašiomis problemomis susiduria didžioji dauguma viešojo sektoriaus institucijų“, – teigė E. Spūdys.
Dar pernai E. Spūdys DELFI teigė, kad jau yra priimta rektoriaus teikta nauja akademinio personalo darbo užmokesčio tvarka, kuria laipsniškai bus gerinamos visų akademinių darbuotojų sąlygos. Jo teigimu, žingsniai šio tikslo link jau pradėti žengti.
„Šių metų pradžioje rektoriaus komanda kartu su VU taryba priėmė sprendimą didinti akademinių darbuotojų darbo užmokestį panaudojant tam skirtą buvusią valstybės dotaciją. Tai leido VU dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus vidutiniškai pakelti apie 20 proc., priklausomai nuo pareigybės“, – įvardijo E. Spūdys.
VU atstovo teigimu, profesoriaus tarnybinis atlyginimas pakeltas nuo 1,2 tūkst. iki 1,42 tūkst. eurų, docento – nuo 948 iki 1,12 tūkst. eurų, asistento su daktaro laipsniu nuo 756 iki 899,6 eurų, asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo nuo 600 iki 714 eurų, lektoriaus su daktaro laipsniu nuo 711 iki 832,1 eurų, lektoriaus be daktaro laipsnio nuo 571 eurų iki 668,7 eurų.
E. Spūdys pabrėžė, kad tai tarnybiniai atlyginimai, į šią sumą neįskaičiuoti priedai, priemokos ar užmokestis už projektinę veiklą.
Tiesa, VU įvesta ir išskirtinio profesoriaus kategorija, kurios atlygis didesnis. „Šį statusą šią savaitę gavo pirmieji išskirtiniai profesoriai, kurių veikla pripažįstama kaip kurianti aukščiausio lygio bei tarptautinio standarto akademinę vertę. Jie, priklausomai nuo suteikiamo koeficiento, gali gauti nuo 1,8 iki 3,6 tūkst. eurų atlyginimą“, – teigė E. Spūdys.
Vis dėlto, E. Spūdys neneigia, kad šie atlyginimai nėra konkurencingi. „Tenka pripažinti, kad universitetas savo vidinius resursus yra „išsėmęs“ – būtina didinti investicijas į aukštąjį mokslą valstybiniu lygiu, norint reikšmingai pakeisti darbo šiame sektoriuje patrauklumą ir bent jau susilyginti su regiono rinka“, – tikino VU viešosios komunikacijos skyriaus vadovas.
