Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė (41 proc.) apklaustų dėstytojų, dėstančių magistrantams, palankiai vertino priėmimo į magistrantūros studijas tvarką ir sutiko, kad ji užtikrina geriausiai pasirengusiųjų patekimą į antrosios pakopos universitetines studijas.
Kas ketvirtas dėstytojas priėmimo į magistrantūrą tvarką vertino neigiamai.
Dėstytojų vertinimu, vidutiniškai 68 proc. pirmo kurso magistrantų yra pasirengę studijuoti jų dėstomus dalykus.
Išskiriama kolegijų (profesinio bakalauro) parengimo magistrantūros studijoms problema.
Apklausti dėstytojai bakalaurų parengimą universitetuose vertina gana palankiai, bet tik 30 proc. jų teigiamai vertina profesinio bakalauro parengimą magistrantūrai. Tokia pat dalis magistrantams dėstančių dėstytojų profesinio bakalauro parengimą studijuoti magistrantūroje vertino neigiamai.
Ko reikia, kad stojantieji būtų geriau pasirengę magistrantūros studijoms? Daugumos apklaustų dėstytojų ir studentų nuomone, visų pirma, trūksta motyvacinio pasirengimo - stipraus noro studijuoti, domėjimosi pasirinkta studijų programa. Tai respondentai vadina svarbiausiu komponentu, kad stojantieji būtų pasirengę studijoms.
Tik daugiau nei pusė dėstytojų magistrantų motyvaciją vertina teigiamai - gerai arba labai gerai.
Patys magistrantai savo motyvaciją vertina geriau negu dėstytojai. Savo motyvaciją teigiamai vertina 78 proc. apklaustų magistrantų.
Kaip pastebi MOSTA ekspertai, atotrūkis tarp dėstytojų ir pačių magistrantų subjektyvaus motyvacijos studijuoti vertinimo yra gana didelis ir galimai atspindi skirtingą motyvacijos mokytis suvokimą.
Kaip pabrėžiama MOSTA tyrime, motyvacinis vertinimas stojimo metu būtų efektyvi priemonė atsirinkti labiausiai motyvuotus kandidatus. Tokio vertinimo įvedimui linkę pritarti dauguma dėstytojų ir magistrantų.
Pastebėta, kad motyvacija studijuoti pradeda mažėti tada, kai darbui skiriama daugiau nei 40 val. per savaitę. Tyrimo duomenimis, darbas iki 30 val. per savaitę magistrantūros studijų metu neturi reikšmingos įtakos akademinėms studentų pasiekimams.
Apklausti magistrantai, dirbantys su studijomis susijusį darbą, yra labiau motyvuoti.
Apibendrinant galima teigti, kad studijų metu darbui skiriančių iki 30 val. per savaitę magistrantų akademiniai pasiekimai bei motyvacija studijuoti nemažėja, tad sudarius palankias sąlygas dirbti su studijuojama sritimi susijusį darbą, galima pasiekti didesnio magistrantų įsitraukimo į mokymosi procesą ir stiprinti motyvaciją studijuoti.
Kaip skelbė ELTA, Mokslų akademijoje antradienį MOSTA pristato Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą.
Apžvalgoje ne tik išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle bei inovacijose, bet ir pateikiamos rekomendacijos.
Teminė apžvalgos dalis skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai ir tyrimui apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus, įsitvirtinimą darbo rinkoje.
Pagrindinis tyrimo klausimas - ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?
Renginyje aukštojo mokslo politikai ir įgyvendintojai bei kiti dalyviai diskutuoja apie studijų prieinamumo ir inovacijų politikos tobulinimo perspektyvas.
Diskusijose, kurias veda ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė ir laikinasis MOSTA vadovas Ramojus Reimeris, dalyvauja prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.