Egzaminas gerokai nustebino

Kiek kalbesni buvo tie abiturientai, kurie iš egzamino išėjo praėjus pusantros valandos. Iš viso egzaminas truko tris valandas.

Daugelis abiturientų stebėjosi – šis egzaminas jiems buvo labai lengvas.

„Buvo keli keisti klausimai, labai sunkiai suformuluoti, – įspūdžiais apie egzaminą dalijosi abiturientas Linas. – Buvo keistai sudėtų, neaiškių klausimų, kur reikėjo gerokai pagalvoti.“

Anot jo, egzaminas nebuvo sunkus. „Buvo klausimų apie Viduramžius. Nelabai tai patiko, nes man labiau patinka karai ir panašiai“, – apie užduotis kalbėjo dvyliktokas.

Jam tai dar ne paskutinis egzaminas, Lino egzaminų sesija baigsis poryt, geografijos egzaminu.

Istorijos egzaminas neišgąsdino ir Dominyko. „Net keista, nes kiti egzaminai šiemet buvo nežmoniškai sunkūs, ypač matematikos, – stebėjosi dvyliktokas. – Likau maloniai nudžiugintas, kad šis egzaminas nebuvo labai sunkus.“

Abiturientas pasakojo, kad egzamine nebuvo sunkių ir nematytų klausimų. „Egzamine vyravo didieji atradimai, Antrasis pasaulinis karas, Konstitucija, tarpukario situacija Lietuvoje“, – vardijo dvyliktokas.

Istorijos egzaminą laikiusi Miglė šyptelėjo, kad egzaminas nebuvo sunkus, nors jam ji net nesiruošė. „Nebuvo labai sunku, bet aš ir nesimokiau egzaminui. Rašiau bet ką“, – nusijuokė abiturientė.

Šio egzamino rezultato jai neprireiks, todėl per daug pastangų į jį ir nedėjo. Pasidomėjus, kodėl gi ji vis dėlto laikė šį egzaminą, mergina šyptelėjo: „Mama privertė.“

Istorijos egzaminas Miglei paskutinis. Anot jos, prieš tai buvę sunkūs egzaminai nuvargino abiturientus. „Motyvacijos mokytis jau nebebuvo“, – tikino abiturientė.

„Buvo lengviau nei tikėjausi. Užduotys buvo gana elementarios, daug buvo galima suprasti iš šaltinių“, – apie egzaminą kalbėjo abiturientė Augustė.

Istorijos egzaminas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje – vieno taško vertės klausimai su pasirenkamais atsakymais, antroje – atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius: rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, statistiką ir panašiai.

Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį – 100. Pirmoje egzamino dalyje galima surinkti 20–30 proc. taškų, antroje – 70–80 proc.

Egzaminų sesija beveik baigėsi

Daugeliui tai jau paskutinis egzaminas, nors brandos egzaminų sesija baigsis birželio 22 dieną. Egzaminų sesijoje, po istorijos, liks tik du egzaminai – geografijos ir chemijos.

Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 18 613 kandidatų, matematikos – 18 233 kandidatų.

2018 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 31 640 kandidatų, 932 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais. 2018 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,46 egzamino.

Visus valstybinius brandos egzaminus pasirinkusių kandidatų dalis yra panaši kaip ir pernai.

Nežymiai padidėjo kandidatų dalis, kurie rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, prancūzų, rusų, matematikos, fizikos, istorijos valstybinius brandos egzaminus.

Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas.

Pasidalinkite mintimis, kas Jums buvo sunkiausia, o kurios užduotys patiko. Kokio rezultato tikitės? Galbūt egzamino metu nutiko kas nors neįprasto ir norite papasakoti? Kviečiame apie egzamino užduotis pasisakyti ir mokytojus – jei nenorite savo minčių skelbti viešai, kviečiame jomis pasidalyti anonimiškai. Jūsų minčių laukiame el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“.